Butai – labiausiai perkamas nekilnojamasis turtas. Redakcijos archyvo nuotr.

Butų kainos Ukmergėje pasiekė lig šiol neregėtas aukštumas. Nepaisant pandemijos sunkumų, šis nekilnojamasis turtas turi didžiulę paklausą.

Nekilnojamojo turto pardavimų srityje daug metų dirbantis Alvydas Boguševičius mano, kad butų kainos jau pasiekė aukštumas ir neįsivaizduoja, kad galėtų dar labiau kilti. Šiuo metu Ukmergėje visai „protinga“  atrodo dviejų kambarių tvarkingo buto kaina – 45 tūkst. eurų. Prieš dvejus metus toks butas kainavo bent 10 tūkst. eurų mažiau.

Kai kurių butų kainos Ukmergėje jau susilygino su namų kainomis.

Pastebi, kad namų kainos jau bent keliolika metų stabiliai nekyla, o parduoti, anot pašnekovo, senos statybos didžiulį „Santa Barbaros“ stiliaus namą nėra labai paprasta. Pardavimas gali užtrukti ne vienus metus, o butai neretai parduodami per mėnesį, kelis ar net savaitę.

Kainos – kosminės

Populiariausi skelbimų portalai skelbia, kad šiuo metu brangiausias Ukmergėje parduodamas 5 kambarių butas su garažu Vytauto gatvėje, vadinamame „Kremliuje“, kainuoja 89 tūkst. Eur.

Už 74 tūkst. Eur parduodamas 3 kambarių butas, esantis Kareivinių gatvėje.

Už 2 kambarių butą Kęstučio aikštėje prašoma 52 tūkst. Eur, o už panašų S. Daukanto gatvėje – 48 tūkst.

52 tūkst. kainuojantis butas J. Basanavičiaus gatvėje buvo rezervuotas po kelių dienų nuo skelbimo patalpinimo. Akimirksniu rezervacija pažymėta ir 44 tūkst. kainuojančio buto V. Kudirkos gatvėje. 

Pigiausi butai – kaimuose ir miesteliuose. Tačiau jų kainos taip pat gerokai šoktelėjo – dauguma kainuoja keliolika tūkstančių Eur.

Viešai skelbiamas brangiausiai šiuo metu parduodamas namas Ukmergėje – už 250–280 tūkst. Eur.

„Žmonės nori būti nepriklausomi nuo savo būstų, nesirūpinti nei aplinka, nei stogo remontu ar kanalizacija. Bute parėjai, įsispyrei į šlepetes ir viskas“, – apie butų populiarumo priežastis kalba A. Boguševičius.

Kainų piką pasiekė?

Jo manymu, išaugusį butų pirkimą Ukmergėje lemia šiuo metu labai palanki  bankų paskolų sistema bei grįžtantys ir gimtinėje besikuriantys emigrantai. Kadangi nauji daugiabučiai nestatomi, natūralu, kad dažniausias pasirinkimas – senos statybos daugiabučiai namai.

Tačiau pašnekovas įsitikinęs, kad butų kainų pikas jau tikrai pasiektas. Atsargiai žvalgosi į kylančią nedarbo kreivę, kuri greitai gali pasiekti 25 procentus. Mano, kad ateis laikas, kai dalis žmonių tiesiog nebeturės galimybės imti paskolas.

Pašnekovas pastebi, kad tarp butų pardavėjų esama ir tokių, kurie iš to gyvena: pigiai perka apleistus, juos suremontuoja ir parduoda brangiai. Arba perka nuomai.

Apleistas namukas mieste vidutiniškai kainuoja 40 tūkst. Eur. Investavus dar 60 tūkst., galima puikiai susitvarkyti. Kitas variantas – naujo namo statyba. Žinoma, jei tik pirkėjas turi laiko derinti visus reikiamus statyboms dokumentus.

Pasak nekilnojamojo turto agentų,  butų nuomos kainos Ukmergėje tokios didelės, kad atsiranda nemažai perkančiųjų butus nuomai.

Pirkti butą nuomai Ukmergėje dabar net labiau apsimoka nei taip investuoti didmiestyje“, – dalijasi mintimis daug metų nekilnojamojo turto srityje dirbantis pašnekovas.

Kalbėdamas apie kitą nekilnojamąjį turtą pastebi, kad aplink miestą greitai išgraibstomos nebrangios sodybos. Ypač – jei šalia kūdros, miškeliai ar bent keli medžiai.

Žemės ūkio paskirties žemės kainos nuo euro įvedimo pakilo labai ženkliai, kai kurie sklypai net 10 kartų: iki euro įvedimo kainavo 2 000 litų, o dabar siekia iki 5 000 eurų. Hektaro kaina priklauso nuo sklypo dydžio: kuo didesnis sklypas, tuo didesnė vieno hektaro kaina.

Delsimas gali kainuoti

„YIT Lietuva“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ neseniai atliktas tyrimas parodė, kad 35 proc. lietuvių rinkdamiesi būstus užtrunka nuo 1 iki 6 mėnesių. Didesnes pajamas gaunantys bei jaunesnio amžiaus gyventojai sprendimus priima greičiau. Ilgiau nei metus būstus renkasi vyresnio amžiaus pirkėjai.

15 proc. šalies gyventojų būsto paieškų procesas trunka nuo 6 mėnesių iki metų, o 6 proc. gyventojų būstui išsirinkti neprireikia nė mėnesio. Greičiau nei per mėnesį būstą išsirenka apie 7 proc. pirkėjų.

Gyventojai turi keletą pagrindinių kriterijų, pagal kuriuos renkasi būstus. Dažniausiai tai yra kaina, būsto vieta, plotas ir įrengimo kokybė.

Pirmojo būsto ieško trumpiau

Bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas sako, kad pirmąjį būstą jauni žmonės paprastai išsirenka greitai – per 1–2 mėnesius.

Perkant antrąjį, dažniausiai didesnį būstą, eksperto teigimu, pirkėjai jau būna išmokę tam tikras pamokas, geriau žino, ko nori, turi daugiau paieškos kriterijų, turi galimybę ilgiau laukti, todėl paieškos paprastai užtrunka iki 4–6 mėnesių. Tiesa, jei antrasis būstas perkamas laisvalaikiui ar nuomai, tuomet sprendimai paprastai taip pat priimami per kelis mėnesius.

Tyrimas taip pat parodė, kad prieš priimdami sprendimą įsigyti konkretų būstą ketvirtadalis gyventojų prieš tai apžiūri 2–5 skirtingus objektus. 17 proc. įvertina daugiau nei 10 skirtingų variantų, o 15 proc. – 6–10 sudominusių būstų. Kas dešimtas gyventojas įsigyja pirmą apžiūrėtą būstą. Pirmą aplankytą būstą dažniau renkasi moterys (11 proc.), o vyrai – rečiau (6 proc.). Pastarieji (29 proc.) linkę apžiūrėti bent 2–5 skirtingus objektus.

Net 60 proc. gyventojų ketina įsigytuose butuose gyventi daugiau nei 10 metų. 16 proc. lietuvių būstuose planuoja gyventi 6–10 metų ir tik 2 proc. naujuose namuose numato praleisti 1–2 metus.

Rinkdamiesi būstus gyventojai paprastai įvertina ir pasveria daugelį skirtingų aspektų – tarp jų ir vystytojo patikimumą, namo aplinką ir kaimynystę, įrengimo lygį. Dėl to, prieš įsigyjant būstus, neretai aplankoma išties nemažai skirtingų objektų – dažniausiai ir ne po kartą.

Rinka toliau auga

A.Kišūnas pažymi, kad pagal miesto plėtros tempus ir gyventojų skaičiaus augimą, o tuo pačiu ir būstų rinkos aktyvumą, lyderiu išlieka Vilnius. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu jau yra parduota ar rezervuota apie pusė visų Vilniuje vystytojų šiemet planuojamų pastatyti butų. Bendrovės skaičiavimais, iš viso sostinėje šiemet turėtų būti pastatyta 4 500–4 700 naujų butų. Nors tai yra 12–16 proc. mažiau nei praėjusiais metais, tačiau būstų plėtra nestoja.