„Jūsų laikraštis apie tai parašė ir sąvartynas pradėtas tvarkyti. Prieš tai dešimtmetį stovėjo. Bet kodėl ten dirba visuomenei naudingus darbus dirbantys žmonės“, – svarstė į redakciją paskambinusi moteris. Kaip pavyzdį minėjo vieną jos pažįstamą asmenį.

Deltuvos seniūnas Gintaras Radzevičius patikino, kad tikrai joks asmuo visuomenei naudingų darbų minimoje privačioje valdoje nedirba. Moters įvardytas asmuo, pasak seniūno, už gaunamas valstybės pašalpas jau atidirbęs kelis mėnesius į priekį ir viskas yra tvarkingai suregistruota.

Tikino, kad tas žmogus skaldė malkas, kurios naudojamos seniūnijos priežiūroje esantiems pastatams apkūrenti.

Pasakojo, kad pastaruoju metu asmenų, kurie už gaunamas pašalpas turėtų atidirbti visuomenei naudingus darbus labai pamažėjo. Prieš kelerius metus buvo visoje seniūnijoje per 30 ar dar daugiau, o dabar – gal tik 15.  „Tokie žmonės – deficitas. Kad juos siųstume į privačias įmones – gink Dieve“, – sakė seniūnas G. Radzevičius.

Pasakojo, kad šiuo metu pagal tokias sutartis – už valstybės pašalpas – dirbantys žmonės ruošia malkas, pakelėse renka šiukšles, kapoja pakelės krūmus, vasarą šienauja, rudenį grėbia lapus. Per mėnesį turi už pašalpas atidirbti nuo 24 iki 40 valandų. Tikslus valandų skaičius pagal kompiuterinę programą nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turimą nekilnojamąjį turtą.