Kėdainių miesto Rasos g. 2 namo gyventojai prieš trejus metus sukruto norintys gyventi gražiau. Šiandien jie džiaugiasi ne vien geros būklės važiuojamąja dalimi ir šaligatviu, bet ir naujai pasėta veja ir prieš kelias dienas čia pastatytu kelio užkardu. / J. Šveikytės nuotr.

Ko imtis, jeigu daugiabutis namas, kuriame gyvenate – renovuotas ir dailus, bet automobilių stovėjimo aikštelė ir šaligatviai – lyg kiauras rėtis duobėti?

Yra dvi galimybės. Pirmoji – užsimerkti ir nekreipti dėmesio, toliau laužant automobilius, o savas kojas nuo tokio likimo saugant šaligatviais mindžikuoti itin atsargiai ir lėtai.

Antroji – nedelsti, susiburti su kaimynais ir pasiraitojus rankoves pokyčių imtis patiems.

„Mane džiugina tai, kad šio namo gyventojams nėra vienodai, kas vyksta uždarius buto duris ir užtraukus užuolaidas. Juk ir patiems smagiau ne duobėse skęsti ar balose murdytis, o gyventi gražioje aplinkoje – ir nesvarbu, ar nuosavo namo, ar daugiabučio“, – pabrėžia Rasos g. 2 daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas Donatas Jodenis.

Jo atstovaujama bendrija susitvarkė viso kiemo – stovėjimo aikštelės, šaligatvių, laiptelių ir neįgaliųjų įvažiavimų į laiptines – dangą, persodino veją, o vos prieš kelias dienas atnaujinto kiemo prieigose pasistatė kelio užkardą.

Sulaukęs skambučio mobiliuoju telefonu, kelio užtvaras pakyla pusei minutės. J. Šveikytės nuotr.

Sulaukęs skambučio mobiliuoju telefonu, kelio užtvaras pakyla pusei minutės. J. Šveikytės nuotr.

Padėtis buvo tragiška„Kurį laiką pusiau juokais, bet ir pusiau rimtai su kaimynais vis pasikalbėdavome, kad mūsų namas, kuriame prieš daugmaž septynerius metus buvo atlikta renovacija, ko gero, mieste yra pats gražiausias, bet su pačiu baisiausiu visame mieste kiemu. Kiemo padėtis buvo tragiška: duobėmis išmušta tiek vaikščiojamoji dalis, kurioje koją išsisukti būdavo vieni niekai, tiek važiuojamoji, kuri galiausiai tapo tiesiog automobilių laužymu. Būdavo, kad kituose kiemuose tas duobes bent kiek palopydavo, o mus vis kažkaip aplenkdavę“, – prisimena beveik trejus metus Rasos g. 2 daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko pareigas einantis D. Jodenis.

Pasibaigė „Kas pirmesnis – tas gudresnis“

Kuomet prieš metus Rasos g. 2 namo kieme nugulė nauja danga, vos prieš mėnesį buvo pasodinta naujutėlė veja ir tujos, bendrija nusprendė atsitverti nuo pašalinių.

„Prieš trejus metus pasiraitojome rankoves, išsinuomojome valstybinę žemę ir pradėjome veikti. Kiemo renovacija mums kainavo 37 tūkstančius eurų. 20 tūkstančių dengė Kėdainių rajono savivaldybė, 17 tūkstančių – mes, šio namo žmonės, patys iš savo kišenės. Vėliau iš kaupiamojo fondo, kuriam kas mėnesį mūsų namo, kaip ir visų kitų, gyventojai moka pinigus, kiek daugiau 500 eurų mokėjome už naują veją ir tujas. Praėjusią savaitę už 1,5 tūkstančio eurų kiemo prieigose pasistatėme kelio užkardą, – pasakojo kėdainietis D. Jodenis. – Žinote, ir anksčiau, ir po to, kai susitvarkėme savo kiemą, čia vyko kaži koks žaidimas „Kas pirmesnis – tas gudresnis“. Mūsų kieme automobilius palikdavo aplinkinių daugiabučių gyventojai, o šio namo žmonės laisvos vietos taip ir neberasdavo. Buvo labai liūdna, kadangi mes šitiek stengėmės, organizavome, tarėmės… Be to, tiek iššvaistyto laiko sukinėjant ratus per kiemus ir, nors ir menko, bet vis dėlto – streso. Taip ir kilo kelio užkardo idėja. Kadangi mūsų kiemas uždaras neveda į kitus kiemus ar objektus, leidimą specialaus pakeliamo kelio užtvaro statyboms iš Kėdainių rajono savivaldybės gauti nebuvo sudėtinga.“

Beliko užregistruoti specialiąsias tarnybas

Tik keletą dienų Rasos g. 2 namo automobilių stovėjimo aikštelės prieigose stovintis kelio užkardas – išmanus: pusei minutės atsiverti jam pakanka sistemoje registruoto telefono numerio skambučio.

„Ar pats namo grįžti, ar svečių lauki – skambteli, ir užkardas pasikelia. Ir patogu, ir vieta automobiliui prie tavo namo visuomet garantuota. Beliko išsispręsti klausimą, kokius specialiųjų tarnybų numerius užregistruoti. Kita vertus, sakykime, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba net ir patogiau prie mūsų namo privažiuotų iš kitos pusės, per žaliąją zoną. Judėti automobilių stovėjimo aikštele tokių gabaritų automobiliams nebūtų patogu“, – svarstė D. Jodenis.

Nelaukti kitų malonės

Kėdainietis D. Jodenis įsitikinęs, jog ant lėkštutės niekas nieko neatneš:

„Imkitės visko patys. Prieš trejus metus Rasos g. 2 namo žmonės patys sukruto norį pokyčių ir pradėjo ieškoti galimybių. Radome kompromisą, susitarėme, parašėme projektą ir per porą metų štai – šiandien gyvename puikiai. Ir jaunoms šeimoms smagu, ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie ant suolelio atnaujintame kieme pasisėdi. Norėčiau paskatinti ir kitus: vietoje to, kad lauktumėte viliantis kažką ką nors nuveikiant už tave, reikia mažiau tingėti, mažiau inkšti ir patiems daug ką pasidaryti.“

Justina ŠVEIKYTĖ