Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Didžiosios Rinkos aikštėje – iškirtinai lietuviškos produkcijos mugė

Praėjusį šeštadienį pirmoji vasaros mugė vyko Kėdainių miesto Didžiosios Rinkos aikštėje. Čia buvo prekiaujama išskirtinai lietuviška produkcija. Tiesa, nors iš užsienio atsisiųstus papuošalus pardavinėjantys prekeiviai mėgsta tikinti prekiaujantys savo rankų darbo gaminiais, šeštadienį užsienietiškų blizgučių mugėje iš tiesų nebuvo matyti. Ant prekystalių vyravo gal kiek brangesnė, tačiau širdžiai mielesnė – lietuviška – produkcija.

Mugė kuklesnė

Prie tokių mugių kaip šeštadieninė teks priprasti. Tokiose mugėse žmonės įpratę prie šurmulio, prekeivių ir klientų gausos, tačiau šių dalykų šeštadienį nebuvo matyti, mat prekiautojų skaičius buvo griežtai ribojamas.

O ir pirkėjų šeštadienio vidurdienį irgi nebuvo itin daug – matyt, baiminosi kepinusios saulės.

Didžiosios Rinkos aikštės erdvės atrodė neišnaudotos. Įprastai per muges prekeiviams leidžiama įsikurti ir toje aikštės dalyje, kurioje sustatyti suoliukai, tačiau šeštadienį buvo leista įsikurti tik nedidelėje aikštės dalyje.

Taip pat anksčiau mugės vykdavo ir Didžiojoje bei Č. Milošo gatvėse, o šįkart šios gatvės buvo tuščios.

Kėdainių mugėje buvo galima sutikti ir  kaukazietiškais saldumynais prekiaujančias moteris.

Kokybiška produkcija

Mugėje „Pagaminta Lietuvoje“ buvo prekiaujama iškirtinai kokybiška lietuviška produkcija.

Buvo galima įsigyti rankų darbo papuošalų, duonos gaminių, drabužių, saldėsių, prieskonių, natūralių kosmetikos ir higienos produktų, namų dekoro elementų, galanterijos prekių.
Kalbinti prekeiviai sakė pasiilgę gyvų susitikimų su klientais ir, nors nuotaika nesiskundė, atkreipė dėmesį, kad žmonių, bent iš ryto, nėra tiek, kiek tikėjosi.

Mugėje „Pagaminta Lietuvoje“ buvo prekiaujama iškirtinai kokybiška lietuviška produkcija.Aut. past.

Unikalios dėlionės

Mugėje buvo galima sutikti ir Kėdainiuose pirmąkart apsilankiusių prekybininkų.

Dailidė Gintautas siūlė kėdainiečiams įsigyti unikalių, jo paties rankomis pagamintų medinių žaisliukų. Šie žaisliukai nepaprasti, jie dėliojami iš mažų dalelių, lavinamieji ir mokomieji.

„Kėdainiečiai labai domisi mano rankų gaminiais. Tai puiki dovana bet kokio amžiaus vaikui ar net suaugusiam. Tai ir žaislas, ir statulėlė, ir kambario puošmena“, – paaiškino liaudies menininkas.

Mugėje akys raibo nuo įvairiausių skanumynų. Viena didesnių eilių susiformavo ties Rimutės šimtalapių palapine.

Kainos – lietuviškos

Gintautas pasakojo, kad iš medžio jis yra pagaminęs praktiškai visus gyvūnus. O galima pagaminti ne tik gyvūnus, bet ir kitus daiktus.

„Dramblys, karvutė, briedis, šunelis, kačiukas… Tai tik keletas gyvūnų, kuriuos čia parduodu. Gaminu ir traukinukus, ir eglutes, ir visokius kitokius daiktus. Galiu pagaminti ir medinį arkliuką-sūpuokles vaikui.

Kainos prasideda nuo keliolikos eurų. Supraskite, tai mano rankų darbas. Daug meilės, daug širdies čia įdėta“,  – kalbėjo Gintautas.

Pynėja iš Jūrės

Iš tolimojo Kazlų Rūdos savivaldybės Jūrės kaimo į Kėdainius atvyko daugiau nei trisdešimt metų šiame kaime gyvenanti tautodailininkė, pynėja iš karklo vytelių Rita. 

Moteris jau 20 metų pati augina vyteles, įsigijo visą vytelių apdorojimo techniką ir pina įvairiausius dirbinius: skirtingų dydžių krepšelius, dujų balionų gaubtus, skalbinines, padėklus.

„Tai yra mano gyvenimas. Mano gyvenimas yra vaikai ir vytelės. Iš to aš gyvenu, iš to duoną valgau.

Pinti krepšius moku geriausiai. Taigi, ką moku, tą ir darau.

Šiandien kėdainiečiai domisi mano tradiciniais krepšiais. Žinoma, žmonėms labai aktuali kaina, tačiau reikia suprasti, kad čia ne fabriko, čia rankų darbas, o jis visada yra šiek tiek brangesnis“, – kalbėjo moteris.

Tikra tautodailininkė

Moteris pasidžiaugė, kad jai 2012 metais buvo suteiktas tautodailininkes vardas. Ji pasakojo, kad yra aktyvi bendruomenės narė, savo gaminiais garsina visą Kazlų Rūdos kraštą, Jūrės kaimo bendruomenę visoje Lietuvoje vykstančiose mugėse, parodose ir bendruomenių sąskrydžiuose, dalijasi patirtimi su kitais liaudies amatų meistrais.

Rita yra labai patenkinta savo verslu ir neįsivaizduoja savo gyvenimo be pynimo.

Rimutės šimtalapiai

Mugėje akys raibo nuo įvairiausių skanumynų. Viena iš didesnių eilių susiformavo ties Rimutės šimtalapių palapine.

Rimutė susirinkusiems pasakojo, kad tobulo šimtalapio gaminimas ir kepimas reikalauja daugelio metų praktikos, o ji juos jau kepa 27 metus.

„Šimtalapiai kepami rankiniu būdu pagal autentišką totorių receptą, naudojami pačios aukščiausios rūšies lietuviški produktai. Gaminami proginiai, puošti gėlėmis šimtalapiai.

Šimtalapiais prekiaujame Vilniuje, Alytuje, Didžiojoje Riešėje. Taip pat mus galite rasti miesto šventėse, organizuojamose mugėse ir parodose.

Kėdainiuose prekiaujame jau ne pirmą kartą, kaip matote, žmonės mus pažįsta ir atpažįsta“, – dėstė moteris.

Kaukazietiški saldumynai

Kėdainių mugėje buvo galima sutikti ir kaukazietiškais saldumynais prekiaujančias moteris. Tiesa, nors saldumynai kaukazietiški, bet jie yra pagaminti Lietuvoje rankiniu būdu.

„Esame kaukazietiškų saldumynų meistrai, gaminantys ir teikiantys aukščiausios kokybės delikatesus.

Mus renkasi žmonės, kurie nori paįvairinti kasdienybę egzotiškais skoniais, ieškantys dovanų verslui, šeimai ar draugams“, – saldžiai prisistatė prekybininkės.

Ypatingi saldumynai

Gamintojos pasakojo, kad kaukazietiško saldumyno viduje, pagal visas tradicijas, slepiasi riešutai – dažniausiai graikiniai ar lazdyno, taip pat džiovinti vaisiai – abrikosai, razinos, figos. Ant siūlo suverti šie ingredientai yra mirkomi šviežių vaisių sulčių sirupe, sumaišytame su miltais, kol aplimpa ryškiu ir saldžiu patalu, po to saldumynas pakabinamas džiūti.

Spalva yra išgaunama iš sulčių, o skonis – iš vaisių saldumo.

Rekomenduojami video