Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dvejopi maisto standartai – ne diskriminacija?

Jau seniai kalbama, kad Europos Sąjungoje (ES) yra mažiausiai dviejų rūšių valgytojai ir kad Rytų Europa yra tapusi vakariečių šiukšliadėže, tačiau tiek Briuselis, tiek ES valstybių narių valdžios tik dabar esą atsimerkė ir prakalbo, kad antrarūšio maisto neturėtų būti.

Gardina palmių aliejumi

Pernai Lietuvoje kilęs šaršalas dėl dvejopų maisto produktų kokybės standartų tebuvo kitose ES šalyse vykstančių procesų aidas. Vengrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Bulgarijoje atlikti tyrimai atskleidė, kad tų pačių gamintojų produktų sudėtis skiriasi, priklausomai nuo to, kam jie tiekiami – Vakarų ar Rytų europiečiams.

„Slovakams tiekiamuose žuvų piršteliuose negali būti mažiau žuvies, vengrams vežamuose mėsos produktuose – mažiau mėsos, čekams parduodamame šokolade – mažiau kakavos. ES ir dabar to neleidžia. Turime suteikti daugiau galių nacionalinėms valstybėms kovoti su nelegaliomis praktikomis“, – po šalyse nuvilnijusios „neskanių“ tyrimų rezultatų bangos toną pokyčiams davė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris.

EK galva lietuvių nepaminėjo, tačiau paskatino imtis veiksmų. Praėjusiais metais ir mūsų šalyje buvo atliktas tyrimas. Jis parodė, kad žinomų gamintojų maisto prekių, pirktų Lietuvoje ir Vokietijoje, sudėtis skiriasi.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nustatė, kad iš 33 rūšių maisto prekių, tiekiamų mūsų šaliai ir Vokietijai, net 23 skiriasi sudėtis, skonis, spalva ar konsistencija. Paaiškėjo, kad Vokietijai skirti produktai mažiau chemizuoti, juose mažiau dažiklių, jų gamyboje naudojamas cukrus, o ne saldikliai, vietoj pigaus palmių aliejaus –saulėgrąžų aliejus.

Tiesa, tokia sudėtis nėra nuslėpta. Tai nurodyta smulkiu šriftu ant pakuočių. Bet ar kiekvienas pirkėjas turi laiko aiškintis, kodėl lietuviams skirti produktai gardinami pigiu palmių, o vokiečiams – saulėgrąžų aliejumi?

Po tyrimo keistus paaiškinimus pateikė produktų gamintojai. Jie atmetė pretenzijas dėl produktų kokybės aiškindami, kad taikosi prie atskirų regionų vartotojų skonio.

Išvados papiktino

Tai, kad Lietuvos gyventojams tiekiami kitos sudėties produktai nei Vakarų šalims, nėra vartotojų diskriminavimas. Tokią išvadą neseniai pateikė speciali Seimo komisija, keletą mėnesių nagrinėjusi dvejopos maisto kokybės klausimą. Tai papiktino daugelį žmonių, todėl minėta komisija buvo apipilta skundais ne tik dėl maisto produktų kokybės.

„Sulaukėme nemažai skambučių ir elektroninių laiškų. Žmonės siūlė atkreipti dėmesį į įvairius produktus. Nemažai skundų gavome dėl kosmetikos, skalbimo miltelių, skutimosi peiliukų kokybės. Naminių gyvūnėlių augintojai sakė, kad užsienyje pirktas šunų ir kačių ėdalas yra daug kokybiškesnis. Komisija pasiūlė atlikti platesnį tyrimą, – „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino minėtos komisijos pirmininkė parlamentarė Guoda Burokienė ir pridūrė, kad speciali Seimo komisija negalėjo priimti kitokios išvados dėl mūsų vartotojų diskriminavimo. – Remdamiesi tuo, kaip yra apibrėžiamas diskriminavimas, negalėjome priimti kitokios išvados. Be to, kaip aiškėja, tai ne vien Lietuvos ar Rytų bloko valstybių, bet 16 ES šalių, taip pat Norvegijos problema. Dar vienas niuansas –mūsų tyrimai yra kvestionuojami, nes jie atlikti ne pagal bendrą sistemą. Tiesa, jos ir nebuvo, ją ketinama sukurti kovo pabaigoje.“

Antrarūšiai vartotojai

Rytų europiečiai ir anksčiau kėlė šurmulį dėl dvejopų maisto produktų gamybos standartų. Dar 2011 metais Slovakijos vartotojų interesus ginanti asociacija išsiaiškino, kad ES valstybėse naujokėse parduodami prastesnės kokybės maisto produktai.

Lietuvoje apie tai buvo užsiminta spaudoje, tačiau nei mūsų vartotojų gynėjų, nei valdžios atstovų šis faktas nesudomino. Tik po svečias šalis keliaujantys lietuviai ir toliau dalijo patarimus, kokių tų pačių ženklų produktų verta namo parsivežti iš Vakarų šalių.

Vilniaus universiteto Romanų filologijos katedros vedėjas dr. Vytautas Bikulčius, Lietuvos turistų mėgstamas gidas po Prancūziją, nesistebi, kad ne vienoje ES šalyje vėl kilo nepasitenkinimas dėl dvejopos maisto produktų kokybės.

„Skirtumų yra ne vienoje maisto produktų grupėje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje pirkti jogurtai daug skanesni, tai jaučiama iškart, net nereikia skaityti jų sudėties. Ten kitokios dešros. Lietuvoje tik dabar atsirado vien kiaulienos dešrų, anksčiau kiauliena būdavo maišoma su jautiena. O prancūzai nuo seno turėjo grynos kiaulienos dešrų, jie nemaišydavo dviejų rūšių mėsos“, – aiškino Prancūzijoje dažnai besilankantis profesorius.

Anot jo, atsivėrus sienoms į Rytų Europą buvo vežami pigesni produktai, nes esą taikytasi prie gyventojų pajamų. „Žmonės neturi pinigų, vadinasi, tiks ir pigesni bei prastesni produktai. Bet viskas priklauso nuo užsakovo. Jeigu jis nekreipia dėmesio į kokybę, atitinkamus produktus ir gauname. Vadinasi, jam rūpi tik pinigai, ne žmonės. Bet jeigu užsakovas, ypač didesnis, reikalautų geresnės produkcijos, derėtųsi dėl kainos, galima būtų pasiekti norimą rezultatą“, – samprotavo pašnekovas.

V.Bikulčius pastebėjo, kad iki šiol dar juntamas atsainus vakariečių požiūris į Rytų Europą. „Tie, kurie domisi maisto produktų kokybe, nagrinėja jų sudėtį, mato, kad ji skiriasi“, – konstatavo jis.

Kokia gamintojų atsakomybė?

Laikinoji Seimo komisija, nusprendusi, kad dvejopa maisto produktų kokybė nėra Lietuvos vartotojų diskriminavimas, pirštu dūrė į nevyriausybinės vartotojų organizacijas, pagal Vartotojų apsaugos įstatymą turinčias daug teisių prekių kokybės kontrolės srityje.

„Lietuvoje yra nemažai vartotojų teises ginančių organizacijų, bet jos gana silpnos. Šiuo metu jos neužima tokios pozicijos, kokią galėtų ir turėtų užimti. Šias organizacijas kuruoja Teisingumo ministerija, galbūt ji nesuinteresuota jas stiprinti“, – svarstė G.Burokienė.

G. Burokienė

Kalbant apskritai apie maisto produktų kokybę, įdomu tai, kad politikai ir valdininkai stato vežimą prieš arklį. Jie ragina didinti vartotojų informuotumą, kad šie, rinkdamiesi prekę, priimtų informacija pagrįstus sprendimus. Kitaip tariant, leidžiama visokiais paveikiais būdais įpiršinėti galbūt ir kenksmingus produktus, o žmonės tik paskatinami nuolat domėtis tūkstančių produktų ir jų sudedamųjų dalių galimu kenksmingumu ar naudingumu.

O kas pareikalaus gamintojų atsakomybės? Kas iškels klausimą, pavyzdžiui, apie palmių aliejų?

Europos maisto saugos tarnyba neseniai priėjo prie išvados, kad yra pakankamai įrodymų, jog glicidilo riebalų rūgščių esteriai – teršalai, susidarantys perdirbant rafinuotą aliejų, – yra genotoksiniai ir kancerogeniniai. Daugiausia glicidilo riebalų rūgščių esterių buvo rasta palmių aliejuje ir palmių riebaluose.

Palmių aliejaus galima rasti daugelio maisto produktų, tarp jų ir skirtų vaikams, sudėtyje. Na, ir kas iš to? Ar nors vienas apie sunkių ligų prevencines akcijas visa gerkle plyšaujantis politikas nors pirštą pajudino dėl atskleistos didžiulį susirūpinimą ir nerimą keliančios žinios?

Gamintojai teisūs

Stukas_Rimantas

Prof. dr. Rimantas Stukas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas

Dažikliai, tirštikliai, saldikliai, palmių aliejus – visos medžiagos yra leidžiamos, jeigu jų kiekis neviršija leidžiamos koncentracijos. Pagal nustatytus teisės aktus produktai, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų, gali būti tiekiami į rinką, vadinasi, maistas saugus. Ar saldiklis geriau už cukrų? Žiūrint, kiek jo įdėta. Mes galime daug ką sakyti, bet jeigu maistas tiekiamas į rinką, vadinasi, teisės aktai tai leidžia. O vartotojas turi teisę pasirinkti.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad teisės aktuose kalbama apie maisto saugą. Gal teisiniai dokumentai kai kuriais aspektais labiau atstovauja importuotojo ir gamintojo nei valgytojo interesams, bet gamintojai juridiškai yra teisūs.

Žinoma, galime svarstyti, koks produktas kokybiškesnis, sveikatai palankesnis. Vienų produktų gamyboje naudojami natūralūs, kitų – sintetiniai dažikliai. Natūralūs gali būti kelis kartus brangesni, taigi ir maisto produktai pabrangsta. O gaminiai su sintetiniais dažikliais gali būti pigesni, todėl ir perkamesni. Tačiau ir vienais, ir kitais leidžiama prekiauti.

Susirūpino pernai

 giedre nenartavičiūtė

Giedrė Nenartavičiūtė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT), Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja

Pagal kompetenciją VVTAT prižiūri, ar Lietuvos rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka jų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus. Šiemet vasarį kreipėsi vienas vartotojas dėl galbūt skirtingo gaiviojo gėrimo ženklinimo skirtingose šalyse. Šis prašymas pagal kompetenciją buvo perduotas VMVT.

Informuojame, kad tik 2017 m. rugsėjo 26 d. EK išaiškino, kad tam tikrais dvejopos maisto produktų kokybės atvejais gali būti taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje. Šios direktyvos nuostatos yra perkeltos į Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą, kuriame numatytų nuostatų laikymąsi kontroliuoja VVTAT. Iki to laiko nebuvo bendros ES pozicijos dėl minėtos direktyvos taikymo nagrinėjamu atveju.

Išspręsti klausimą dėl dvejopos maisto produktų kokybės EK pavedė Jungtiniam tyrimų centrui. Dalyvaujant valstybių narių atstovams, kompetentingoms institucijoms bei verslo asociacijų atstovams rengiama metodologija, kurioje turėtų būti numatyta, kaip, kur ir kokie turėtų būti atrinkti maisto produktų mėginiai, kokiose laboratorijose jie gali būti tiriami ir kt.

Metodologiją numatyta parengti šių metų kovą, iki gegužės turėtų būti pasirinktos laboratorijos ir pradėti tyrimai, rugsėjį – pateikta tarpinė ataskaita, o gruodžio mėnesį – pristatyta galutinė tyrimo ataskaita.

VVTAT interneto svetainėje buvo sukurta atskira dvejopos produktų kokybės skiltis, kur galima dalytis informacija apie pastebėtus skirtingos kokybės produktus. Taip pat pažymime, kad VVTAT pateikė paraišką EK dėl finansavimo dvejopos kokybės maisto produktų problemai spręsti, atliekant vartotojų elgsenos tyrimą. Šiuo metu vyksta pateiktų paraiškų vertinimas.

 

Rekomenduojami video