Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ekonomistas: Lietuvoje dominuoja žemesnės pridėtinės vertės verslo sektoriai

Lietuvos ūkio struktūra, anot ekonomistų, labai panaši į dabartinę Graikijoje ir prieš 30 metų buvusią Danijoje.

Gamyba sudaro beveik penktadalį visos Lietuvos ekonomikos, bendra gamybininkų apyvarta siekia 17 mlrd. eurų, bet iš jų vos pusė milijardo atitenka aukštosioms technologijoms. Šalyje, anot „Danske Banko“, dominuoja žemesnės pridėtinės vertės sektoriai, tokie kaip maisto, baldų pramonė, medžio apdirbimas.

Be gamybos, Lietuvos ekonomika remiasi prekyba, transportu. Bet atsiliekama net pagal informacines technologijas, nors yra gera bazė ir dirbama šiame sektoriuje daug našiau, palyginti su kitais. Visi aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai – biotechnologijų, lazerių, vaistų gamybos, pasak ekonomistų, į BVP įneša pernelyg mažą indėlį. Lietuvai, norinčiai išlaikyti ūkio augimo tempus, esą skubiai būtina apsispręsti, kur link ji suka ir į tai investuoti lėšų, pertvarkyti švietimo sistemą. Laiko šalis teturi kelerius metus.

„Gamyba yra puiku. Ir tai turi būti bet kurios ekonomikos ramstis, bet gamyba turi būti kitokia, ji turi būti orientuota į aukštesnę pridėtinę vertę. Tie žemesnės pridėtinės vertės sektoriai jie ilgai negalės augti, o plėtros ribos yra dėl to, kad pirmiausia Lietuvoje vis sparčiau auga atlyginimai ir tiems sektoriams, kurie yra imlūs darbo jėgai, konkuruoti bus vis sunkiau. Ir todėl neišvengiamai mes artėjame prie to taško, kai arba sugebėsime didinti aukštesnės pridėtinės vertės sektorių, vadinasi, įtaką ir indėlį į Lietuvos ekonomiką, arba pasidarysime kaip pietinės Europos valstybės, kur gamyba pradeda trauktis, judėti į pigesnes šalis, tuomet liktume užstrigę tose vadinamuose vidutinių pajamų spąstuose, kai jau išsemti augimo šaltiniai, o naujų aukštesnės pridėtinės augimo šaltinių nesurandame, tada ekonomika pradeda stagnuoti.“, – galimą situaciją nupasakojo „Danske Banko“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.

Rekomenduojami video