FB nuotr.

Kol kas Lietuvai kalbėti apie keturių darbo dienų savaitę yra nelabai realu, nes prieš tai reikia įgyvendinti kitus žingsnius – keisti požiūrį į darbą, teisinę bazę ir apskritai – visą darbo kultūrą, sako Eltos kalbinti ekspertai.

Šiai vasarai viena diena darbo savaitę sutrumpino Lietuvoje veikianti Norvegijos kapitalo informacinių technologijų sprendimų grupė ATEA. Tiesa, tai ji padarė dėl finansinių sprendimų. Tačiau Vakaruose praktika trumpinti darbo savaitę dėl įvairių priežasčių vis dažnesnė. Pavyzdžiui, Nyderlanduose ji taikoma jau daugelyje įmonių.

Tačiau Lietuvoje toks žingsnis įmonėms galėtų būti pražūtingas, mano ekspertai. Anot įmonės „ROSK Consulting“, konsultuojančios audito, apskaitos, mokesčių ir efektyvaus valdymo klausimais, direktoriaus Romano Skrebnevskio, sutrumpinus darbo savaitę įmonėms kristų pajamos, o darbuotojams – atlyginimai.

„Turėtų keistis mokestinė sistema, požiūris į darbą, Darbo kodeksas, įstatymų bazė. Darbdaviams iš karto krenta pajamos – tam, kad pagamintum tą patį kiekį, reikia daugiau žmonių. Iš darbuotojo pusės – jei sumažinamas darbo laikas, tai atitinkamai bus mažesnis atlyginimas. Tai klausimas, ar tada reikėtų tą patį atlyginimą surinkti per viršvalandžius“, – kalbėjo R. Skrebnevskis.

Pasak jo, tokią idėją įgyvendinti būtų įmanoma tik kryptingomis, apgalvotomis priemonėmis.

„Nėra atsakymo, kad sumažinus visiems bus gerai, bet jei nusistatytume, kad po 10 metų mes planuojame darbo savaitę sumažinti iki 4 dienų ir kryptingai prie to eitume keisdami įstatymus ir pačią kultūrą, tada galėtume tą padaryti“, – sakė jis.

Svarstant, ar papildoma poilsio diena darbuotojus galėtų motyvuoti ir padidinti jų produktyvumą, R. Skrebnevskio manymu, pasiekti tokį efektą būtų sunku.

„Jei darbuotojų argumentas yra toks, kad turėdami daugiau poilsio dienų daugiau padirbės, tai reiškia, kad dabar jie tinginiauja ir nedirba? Galima eksperimentą pasidaryti, paimti kažkokią įmonę, tą pačią valstybinę, ir pasižiūrėti, koks yra efektas. Aš įsitikinęs, kad tokio efekto (didesnio produktyvumo, – ELTA) nebus pasiekta. Patys darbuotojai nėra pasirengę tam, kad jiems būtų duota laisvė“, – sakė jis.

R. Skrebnevskio teigimu, darbuotojai patirs spaudimą, jei turės per keturias darbo dienas atlikti tiek darbo, kiek anksčiau atliko per penkias.

„Aišku, būtų žmonių, kuriems tai būtų į naudą, kurie susidėliotų darbus, bet tokių būtų apie 10–15 proc. Visiems kitiems sumažėtų atlyginimai, jie turėtų daugiau padaryti arba darbdavys turėtų priimti kitus darbuotojus“, – kalbėjo jis.

Anot jo, darbo laiko sutrumpinimas taip pat labai priklauso nuo įmonių specifikos. Vienur gali būti žiūrima į rezultatus, o ne tai, kiek laiko būnama darbe, kitur darbo specifika reikalauja darbo vietoje būti visą laiką.

„Tarkime, sargas turi būti, pavyzdžiui, nuo 8 iki 17 valandos. Nesvarbu, ką darai, bet turi išbūti. Čia jau pats savaime tam tikras neefektyvumas, bet jo jau nepadidinsi“, – sakė R. Skrebnevskis.

Tuo metu verslo konsultavimo įmonės „OVC Consulting“ partnerė ir įsitraukimo sprendimų vadovė Almanta Jakštaitė-Vinkuvienė mano, kad apie keturias darbo dienas būtų prasminga kalbėti tada, kai bus matoma, kad užtikrinti norimą valstybės, verslo ir Lietuvos žmonių gerovės lygį būtų galima per trumpesnę darbo savaitę.

„Kaip matome iš dabartinių produktyvumo rodiklių bei darbuotojų motyvacijos ir įsitraukimo tyrimų, Lietuvos organizacijose vis dar nerandame efektyvių būdų ir kaip per 5 dienų savaitę užsitikrinti efektyvų ir produktyvų žmonių darbą. Iš dalies taip yra ir dėl to, kad vidutiniškai kas antras darbuotojas nejaučia motyvacijos darbe „stengtis kaip sau“, – atsakymuose Eltai teigia A. Jakštaitė-Vinkuvienė.

Pasak jos, motyvacijos darbo savaitės sutrumpinimas taip pat nepadidintų, nes darbuotojus labiau veikia kiti dalykai: pagarbus ir bendradarbiaujantis santykis bei tai, ar darbuotojai jaučiasi ne nurodymus vykdančiais sraigteliais. Taip pat svarbu, ar jie supranta savo darbo reikšmingumą taip, kaip norėtųsi darbdaviui.

Anot ekspertės, svarbus vaidmuo atitenka vadovams, kurie priima sprendimus dėl organizacijos veiklos procesų ir žmonių darbo organizavimo. Taip pat svarbu, kiek vadovai įsiklauso į darbuotojus.

Paskutinis tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimas rodo, kad Lietuva patenka į daugiausiai dirbančių šalių dešimtuką – skaičiuojama, kad vidutiniškai šalies gyventojas per metus darbe praleidžia 1885 valandas. Latvijoje šis rodiklis siekia 1910, Estijoje – 1855 valandas.

Tuo metu Švedijos piliečiai per metus darbe praleidžia 1621 valandą, Šveicarijos – 1590, Belgijos – 1551 valandą.

Danijoje darbo savaitė jau kelis dešimtmečius sutrumpinta iki 37 val., bet norima ją trumpinti net iki 30 val. Danijos atstovai tokią idėją rekomendavo priimti ir Lietuvai.

Pernai ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sakė, kad norint, jog ekonomika augtų, valstybės politika yra didinti darbo našumą, o minėtas siūlymas būtų atvirkščias šiai politikai. Jo teigimu, Lietuva pagal darbo našumą yra vienoje prasčiausių pozicijų, o verslas atlyginimams „pinigų iš oro neištraukia“.