Net 31 šalies savivaldybių paskelbus gripo epidemiją, didėjantys šios infekcijos mastai kelia rimtą galvos skausmą ne tik medikams, bet ir darbdaviams. 200 tūkst. darbo vietų sukūrusias įmones vienijanti Lietuvos verslo konfederacija (LVK) skaičiuoja, kad vidutinius atlyginimus mokančiai 100 darbuotojų bendrovė, dėl gripo iškritus 5 proc. dirbančiųjų, papildomai turi išleisti apie 600–800 eurų. 

„Šalyje įsisiautus kvėpavimo ligų infekcijai, sunkiau kvėpuoti tapo ir verslui. Skaičiuojant vien tiesiogines išlaidas, vidutinė vieno susirgusio darbuotojai kaina įmonei atsieina per 100 eurų. O kur dar tokios netiesioginės išlaidos kaip sumažėjusios darbų apimtys dėl dalies personalo nedarbingumo, galima reputacinė rizika dėl laiku nevykdomų užsakymų. Akivaizdu, kad ilgalaikiu periodu daugiausia laimi nemokamą skiepijimą, darbuotojų sveikatos draudimą ir kitas prevencines priemones tinkamai taikantys darbdaviai“, – teigia LVK prezidentas Valdas Sutkus.

Statistika rodo, kad darbuotojas vidutiniškai serga 7 kalendorines dienas. Finansiniu aspektu darbdaviui aktualiausios dvi pirmosios ligos dienos, sutampančios su darbuotojo darbo grafiku. Remiantis šiemet įsigaliojusiais LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais, pirmąsias dvi ligos dienas darbdavys moka ligos išmoką, kuri negali būti mažesnė nei 62,06 proc. ir ne didesnė nei 100 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Remdamiesi šiais skaičiais LVK analitikai apskaičiavo preliminarias darbdavio išlaidas ligos išmokai.

V. Sutkus pateikia 100 darbuotojų turinčios įmonės pavyzdį, 5 proc. jos darbuotojų vienu metu susirgus gripu. Atsižvelgiant į statistinius 2018 m. III ketvirčio duomenis apie vidutinį darbo užmokestį, galima teigti, kad per dvi pirmąsias sergančių darbuotojų ligos dienas darbdavys ligos išmokoms išleis nuo 277,80 Eur (jeigu moka 62,06 proc.) iki 447,70 Eur (jeigu moka 100 proc.).

„Tačiau tai dar ne viskas – jei darbdavys sergančių darbuotojų neturės penkias darbo dienas, teks perskirstyti darbų apimtis kitiems specialistams. Dėl atsirandančio papildomo darbo krūvio racionalus darbdavys turėtų mokėti papildomai. Darbo teisės ekspertai nurodo, kad laisvanorišku susitarimu gali būti mokamas 30 proc.  didesnis darbo užmokestis susirgusį kolegą pavaduojantiems asmenims“, – atkreipia dėmesį LVK vadovas.

Minėtu 100 darbuotojų turinčios įmonės atveju, papildomos išlaidos už vieną sergantį darbuotoją per penkias darbo dienas sudarytų apie 67,16 Eur.

„Tokie skaičiavimai leidžia įvardinti preliminarią gripo kainą darbdavio atžvilgiu. Šiuo hipotetiniu atveju papildomos išlaidos dėl vieno darbuotojo, penkias darbo dienas sergančio gripu, siekia nuo 122,72 Eur iki 156,7 Eur. Kita vertus, šie pliki skaičiai – tik fasadinė ir labiausiai matoma ligos kaina. Juk akivaizdu, kad geriausiai darbines užduotis atlieka įmonėje esantis ekspertas, o ne jį pavaduojantis kolega. Tad masinis kolektyvo „iškritimas“ dėl ligos atsiliepia ir bendrai darbų kokybei, o tai savo ruožtu gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių verslui“, – pabrėžė LVK prezidentas.

V. Sutkaus teigimu, žmonių sveikata yra brangiausias turtas, todėl LVK itin palaiko darbdavių iniciatyvas, skirtas stiprinti darbuotojų sveikatą, taip pat tokias motyvacines ar prevencines priemones kaip sveikatos draudimas, nemokamas skiepijimas, profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir kt.