Šiemet džiūgaujama, kad labai padaugėjo vietos turistų, norinčių pakeliauti po gimtąjį kraštą, pailsėti sodybose prie ežerų, kad kaimo turizmo sektorius pasiekė ikikrizinį lygį ar net dar labiau išaugo. O atskirų sodybų šeimininkai puse lūpų kalba apie nuostolius dėl sumažėjusio Rusijos turistų srauto. Kai kuriems jų apskritai teks pasitraukti iš perpildytos kaimo turizmo rinkos.

Kaimo turizmo sodybų savininkai optimizmu netrykšta ir dėl perspektyvos. Su viešbučiais tenka dalytis tradicinių renginių, kurių dėl emigracijos ir prastėjančios demografinės situacijos ir taip mažėja, rinka. Be to, emigrantai vestuves ir krikštynas vis dažniau švenčia jau ne Lietuvoje, o Airijoje, Anglijoje ar Seišelių salose.

Vieniems geriau, kitiems prasčiau

„Metai buvo stabilūs: nei geresni, nei prastesni už praėjusius ar ankstesnius metus. Panašiai kalba ir kolegos. Nematau priežasčių, kurios skatintų kaimo turizmo plėtrą. Žmonės ir toliau emigruoja, ženkliai sumažėjo turistų iš Rusijos, tad nėra ko labai džiūgauti dėl rezultatų“, – VL sakė jau beveik dešimtmetį Kėdainių rajone kaimo turizmo paslaugas teikiančios sodybos „Medžiotojų sostinė“ savininkas Vidas Silvestravičius.

Metų pabaiga – pats darbymetis kaimo turizmui, tačiau šurmuliavo ne visos sodybos. „2007 ir 2008 metais prieš pusmetį visos sodybos buvo užsakytos, o pernai nesunku buvo rasti, kas maloniai priims sutikti Naujuosius“, – pastebėjo kaimo turizmo paslaugų teikėjas.

„Nei labai džiaugiamės, nei labai liūdime. Vienų rezultatai geresni, kitų – prastesni“, – praeinančius metus VL santūriai apibūdino Dzūkijos kaimo turizmo asociacijos pirmininkas Gintaras Anulis.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) tarybos pirmininkė, Anykščių rajone įsikūrusios sodybos „Geras“ savininkė Gitana Mileikaitė nusiteikusi optimistiškai: „Žiemos rezultatus skaičiuosime vėliau, o praėjusią vasarą buvo jaučiamas tiek vietinių, tiek užsienio turistų sujudimas. Kaimo turizmo sektorius pradeda atsigauti. Tai jaučiama visoje Europoje. Tikimės, kad tokios tendencijos išliks ir šiais metais.“

Pernai Anykščiai tapo bene pagrindiniu turistų traukos centru. Rugpjūtį Anykščių regioniniame parke atidarytas medžių lajų takas pritraukė tūkstančius lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių. Tad suprantama, kad pagyvėjimą pajuto ir kavinės, restoranai, ir apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai.

Statistika apgauna?

Statistikos departamento duomenimis, per 2014 m. kaimo turizmo sodybose apsilankė daugiau kaip 310 tūkst. turistų (12,5 proc. daugiau nei 2013 m.), iš jų – 27,2 tūkst., arba 8,8 proc., užsieniečių.

LKTA prezidentas Linas Žabaliūnas, remdamasis preliminariais skaičiavimais, prognozavo, kad šiemet kaimo turizmo lankytojų skaičius turėtų augti 4–5 proc.

„Šis sektorius turėjo gerą startą – 2014 m. kaimo turizmo sodybose turistų apsilankė beveik tiek pat, kiek jų buvo prieš 5–6 metus. Tiesa, 2015-ųjų pradžioje buvo sąstingis dėl euro įvedimo ir besniegės žiemos. Ir vasara buvo banguota, bet nemažai vietinių turistų apsistodavo ir kaimo turizmo sodybose. Turistų, pernai keliavusių po Lietuvą, turėtų būti panašiai tiek, kiek buvo ir užpernai, – apie 2,5 mln. Iš jų apie 1,1 mln. keliavo su nakvynėmis. Statistikos duomenys rodo, kad apie 40 proc. keliaujančiųjų nakvojo pas gimines ir draugus, o didesnė dalis apsistodavo apgyvendinimo įstaigose, taip pat ir kaimo turizmo sodybose. Realu, kad jose apsilankė apie 300 tūkst. poilsiautojų. Tai – geras rezultatas. Gali būti, kad šiemet perkopsime iki krizės buvusį lankytojų skaičių“, – dėstė L.Žabaliūnas.

V.Silvestravičius nelinkęs aklai pasikliauti statistika: „Skaičiai rodo viena, o gyvenimas – ką kita. Nemažai kaimo turizmo sodybų gavo europinę paramą ir įsipareigojo priimti reikiamą skaičių lankytojų. Taigi, jos ir privalo pateikti atitinkamus skaičius. O kas suskaičiuos, kiek šventėje iš tikrųjų buvo, pavyzdžiui, vestuvininkų?“

Kita vertus, anot LKTA tarybos nario, kaimo turizmo sodybų padaugėjo, lankytojai pasiskirstė, todėl atskiri sodybų šeimininkai nejaučia pagerėjimo.

2007 m. apgyvendinimo paslaugas Lietuvoje teikė 538 kaimo turizmo sodybos. O pernai jų buvo 662, arba 42 sodybomis (6,8 proc.) daugiau nei 2013 m. Vietų skaičius sodybose padidėjo 8,6 proc. – iki 14,8 tūkst. vietų. Daugiausia kaimo turizmo sodybų buvo Trakų (50), Zarasų (41), Ignalinos (38), Utenos (38), Molėtų (35), Klaipėdos (35), Varėnos (32) ir Plungės (32) rajonų savivaldybėse. Dažniausiai poilsiautojai rinkosi prie ežerų įsikūrusias sodybas.

Ieško naujų savininkų

V.Silvestravičiaus manymu, nevertėtų per daug džiūgauti dėl kaimo turizmo sektoriaus augimo. Jis gali būti apgaulingas, bent jau tam tikrai šio sektoriaus daliai.

„Šis verslas daugiausia orientuotas į vidaus rinką, tad augimo tikėtis neverta. Atvirkščiai, daug kas gali pasitraukti, nes šių paslaugų rinka prisotinta. Čia aukso kasyklų nėra. Išlaidos auga, o paslaugos nebrangsta. Todėl nenuostabu, kad žmonės atsisako tokio verslo. Šiais metais šis procesas gali būti dar intensyvesnis“, – kaimo turizmo užkulisius praskleidė LKTA tarybos narys.

Jau dabar kaimo turizmo sektoriuje gali būti apie pusšimtį sodybų, kurioms ieškoma naujų šeimininkų. Suprantama, verslą pardavinėjantys savininkai nenori to viešinti, kad neatbaidytų lankytojų.

„Daug sodybų įrengta ES lėšomis. Pasibaigus įsipareigojimų laikui, ne viena jų buvo parduota. Pamačius, kad verslas nejuda į priekį, tokie objektai parduodami kaip paprasčiausios sodybos, kurios tampa privataus poilsio oazėmis“, – sakė Kėdainių rajone veikiančios kaimo turizmo sodybos šeimininkas.

Jis mano, kad ne vieną mažesnę kaimo turizmo sodybą ištiks panašus likimas. O didesni kaimo turizmo objektai gali būti priversti persiorientuoti į kitus verslus.

Traukiasi mažesni žaidėjai

G.Mileikaitė užtikrino, kad pavienės nesėkmės neatspindi bendros kaimo turizmo verslo situacijos: „Sodybos parduodamos dėl asmeninių priežasčių, bet tai nėra tendencija. Priešingai – kaimo turizmas stiprėja. Atsiranda naujų sodybų, asociacija priima naujų narių. Tai rodo, kad šis sektorius patrauklus. Tiesa, iš rinkos pasitraukia savo galimybių neįvertinę mažesni žaidėjai, keičiasi sodybų savininkai. Tačiau tai – pavieniai atvejai.“

LKTA prezidentas taip pat tikino, kad sodybų pardavinėjimas – natūralus verslo procesas, to esą nevertėtų sureikšminti. Anot jo, senosiose ES šalyse kaimo turizmo versle susidarė daug dramatiškesnė padėtis.

„Nieko nerodo faktas, kad pardavinėjama kokios 50 kaimo turizmo sodybų. Tai galima suprasti kaip savininkų kaitą – vieni traukiasi, kiti ateina. Kaimo turizmo verslas yra specifinis. Kituose versluose dominuoja juridiniai asmenys, o čia – fiziniai asmenys. Lietuvoje šias paslaugas teikia jaunesni žmonės, o, pavyzdžiui, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, kaimo turizmo sodybos priklauso pagyvenusiems žmonėms, kurie pamažu atsisako tokio verslo. Jie tiesiog kabina spynas ant durų. Tokios sodybos labai brangios, o grąža dėl sezoniškumo menka, todėl pirkėjų neatsiranda“, – aiškino L.Žabaliūnas.

Pobūvių pikas atslūgo

LKTA vadovas sutiko, kad kiekybiškai kaimo turizmo sektorius pakankamai užpildytas, dabar reikia stengtis dėl kokybės. Tam skiriamos ir Kaimo plėtros programos paramos lėšos. Jei būtų remiamas naujų kaimo turizmo sodybų kūrimas, šiame sektoriuje pasipiltų bankrotai.

„Sodybos specializuojasi, vysto įvairias veiklas, tai įdomu ir klientams, ir patiems šeimininkams. Prieš 5 ir daugiau metų manyta, kad kaimo turizmo sodybos skirtos pirmiausia šeimos ar įmonių šventėms rengti, o dabar persiorientuojama į mažesnes poilsiautojų grupes, šeimos, pažintinį poilsį, sveikatinimą ir pan. Ketiname populiarinti naują paslaugą – teikti poilsį kaime pagyvenusiems žmonėms“, – apie kokybinę kaimo turizmo plėtrą pasakojo L.Žabaliūnas.

V.Silvestravičius pritarė, kad balių pikas kaimo turizmo sodybose jau atslūgo. Anot jo, viena vertus, mieste atsirado daugiau vietų įvairiems pobūviams rengti, todėl padidėjo konkurencija. Kita vertus, norima įdomesnių ir turiningesnių pasiūlymų ir programų tiek šeimos pobūviams, tiek įmonių renginiams.

„Pavyzdžiui, į mūsų sodybą daug klientų pritraukia šaudykla. Tai – įdomi atrakcija, kuri patraukli tiek įmonių kolektyvams, tiek susirenkantiesiems į draugų ar giminių pobūvį. Žinoma, visada bus daugiau ar mažiau tradiciškai švenčiamos vestuvės, krikštynos ir kitos šeimos šventės. Tam labai tinka kaimo turizmo sodybos. Bet kai iš Lietuvos per metus išvažiuoja po 25 tūkst. gyventojų, tokių pobūvių smarkiai sumažėja. Tokias šventes tautiečiai jau rengia Anglijoje, Airijoje ar Seišelių salose“, – konstatavo kaimo turizmo sodybos savininkas.

Įtampa atbaido turistus

„Iš tikrųjų pernai buvo populiaresni mažesni nameliai, daugiau šeimų poilsiavo. Aišku, tautiečius vilioja pigus poilsis užsienio kurortuose, tačiau, jį išbandę, grįžta į ramesnes lietuviškas kaimo turizmo sodybas. Anksčiau daugiau užsieniečių sulaukdavome, o pernai jų buvo mažiau, ypač iš Rusijos. Pasaulyje neramu, daug įtampos, tai atbaido žmones nuo kelionių“, – apie turizmo ypatumus pasakojo G.Anulis.

Kaimo turizmo paslaugų teikėjai puse lūpų kalbėjo apie netektis dėl sumažėjusio Rusijos turistų srauto. „Pastaraisiais metais rusakalbių turistų Lietuvoje daugėjo, o pernai ši rinka susitraukė. Šis praradimas svarbus, nes jie atostogaudavo ilgesnį laiką. O vakariečiai keliauja po visą Baltijos šalių regioną, todėl apsistoja trumpam“, – pastebėjo LKTA prezidentas.

G.Mileikaitė teigė, kad pernai pastebėtas didesnis užsieniečių susidomėjimas poilsiu lietuviškose kaimo turizmo sodybose. Anot jos, tam įtakos turėjo registracija booking.com sistemoje.

„Važiavo vokiečiai, anglakalbiai, yra sodybų, sulaukiančių turistų iš Izraelio. Gera žinia, kad šiemet ženkliai padaugėjo latvių, bent jau Šiaurės rytų Lietuvoje. Turime pasistengti išlaikyti kaimynų dėmesį“, – sakė LKTA tarybos pirmininkė.

V.Silvestravičius įsitikinęs, kad dėl užsienio turistų turėtų pasistengti ir patys sodybų šeimininkai, ir turizmu besirūpinantys valstybės atstovai: „Niekas nededa pastangų, kad šis verslas būtų reklamuojamas užsienyje. O ir patys savininkai dėl kalbos barjero neprivilioja daugiau užsieniečių.“

Valstybinio turizmo departamento pateiktais duomenimis, per pirmąjį 2015 m. pusmetį didžiausią Lietuvos apgyvendinimo rinkos dalį užėmė Rusijos ir Baltarusijos turistai (po 12 proc.). Trečioje vietoje buvo Vokietijos (11 proc.), ketvirtoje – Lenkijos (10 proc.), o penktoje – Latvijos (9 proc.) turistai. Per šį laiką apgyvendintų turistų iš Rusijos skaičius sumažėjo net 37,2 proc. ir siekė 71 tūkst., o iš Baltarusijos – 70,1 tūkst. (–13,6 proc.). Padaugėjo turistų iš Norvegijos, Italijos, Ukrainos, Japonijos ir Kinijos.

Saistė įsipareigojimai

Vaida Juralevičiūtė, Žemės ūkio ministerijos Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje buvo išskirta priemonė „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Pagal ją sulaukta 599 paraiškų, o prašoma paramos suma sudarė 72 mln. eurų. Buvo patvirtintos 355 paraiškos, o išmokėta apie 40 mln. eurų. „Kaimo turizmo veiklos skatinimui“, kaip ir kitoms investicinėms priemonėms, buvo taikomas 5 arba 7 metų projekto priežiūros laikotarpis. Pareiškėjas įsipareigojo be rašytinio Nacionalinės mokėjimo agentūros sutikimo iš esmės nekeisti numatytos veiklos, sąlygų, taip pat neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įsigyto turto mažiausiai 5 arba 7 metus. Be to, paramos gavėjas įsipareigojo pasiekti tam tikrų rodiklių (pavyzdžiui, tam tikro pelningumo, įdarbinti nustatytą kiekį darbuotojų ir pan.). Jų nepasiekus, buvo taikomos atitinkamos sankcijos. Pasibaigus projekto priežiūros laikotarpiui, paramos gavėjas teoriškai turi teisę nutraukti projekte numatytą veiklą.

2014–2020 m. paramos laikotarpiu kaimo turizmo veikla nėra išskirta į atskirą priemonę. Ši veikla dalyvauja bendroje projektų atrankoje kartu su kitais verslais.