Bendrovės nuotr.

Yra daugiabučių, kurių gyventojams tiekiamos šilumos energijos tenka daugiau nei to namo kaimynams. Taip yra dėl pertvarkytų šildymo sistemų – didesnių radiatorių. Tačiau mokėti visiems reikia vienodai.

Vieną tokių istorijų papasakojo ukmergiškė Genutė Lukšienė, gyvenanti 3 kambarių bute Vasario 16-osios gatvėje. Anot jos, visiškai atvirai – čia pat, prieš jos akis – „didžiausia neteisybė ir korupcija“. Taip yra dėl kai kurių kaimynų, kurie apgaudinėja sąžiningus namo gyventojus ir valstybę, „vogdami“, kaip pati Genutė įvardija, šilumą.

„Vogdami“, nes, anot moters, savavališkai įsirengę papildomų radiatorių sekcijų už tai nieko nemoka. Šilumos namas gauna daugiau, o mokesčiai paskirstomi vienodai visiems – net ir tiems, kurių radiatoriai liko tokio pat dydžio, kokio buvo atsikėlus į butus. Skaitytojai dėl to apmaudu.

Sako, kad apie tai žino ir namo bendrijos pirmininkė. „Kaimynai, būna, netgi skundžiasi, kad butuose jiems per karšta. Tegu tada nusiima tas viskas sekcijas. Jau keturiasdešimt antri metai eina, kai čia gyvenu, o šios problemos – labai senos. Dvidešimt metų „loju“ apie tai“, – liejo apmaudą gyventoja.

Nenusileis

Garbaus amžiaus moteris tikina: nors tai kainuoja nervų ir sveikatos, ji neketina nuleisti rankų. Jau kreipėsi į ne vieną instituciją, kaupia iš jų gautus atsakymus, raštus, turi surinkusi daug dokumentų. Neseniai dėl to buvo rajono savivaldybėje.

Ukmergiškė galvojanti kreiptis ir į prokuratūrą, netgi – aukščiausius valstybės vadovus. Teiravosi, kokios būtų galimybės jai gauti nemokamą teisinę pagalbą.

Tikino šitaip nepaliksianti: „Tai ką dabar – jie vagia, o tu tylėk? Aš ne tik už save atsakinga. Privalau viską sutvarkyti taip, kad būtų teisybė. Negi aš po savęs dukrai, kuri užaugo šiame bute ir turi į jį visas teises, tokius didelius rūpesčius paliksiu?“

Dabar, anot Genutės, jų namą norima renovuoti. Tačiau dėl savavališkai pasididintų radiatorių gali kilti problemų.

Rūpinasi valdytojas

Šilumos energiją vartotojams tiekia savivaldybės įmonė UAB „Ukmergės šiluma“. Tačiau klausimų, susijusių su namo šildymo sistemų keitimo darbais ar atsakomybe už tai, ji nesprendžia.

Pasak direktoriaus Vydo Paknio, nuo 2011 metų, pasikeitus įstatymams, šilumos tiekėjų funkcija yra tiekti šilumos energiją iki pastato įvado. Pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būkle rūpinasi šių sistemų prižiūrėtojai.

„Visais namo reikalais rūpinasi daugiabučio valdytojas – administratorius, bendrijos pirmininkas“, – aiškino V. Paknys.

Pasak jo, mokesčiai už šilumos energiją, patiektą daugiabučiam namui, skaičiuojami vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtintomis metodikomis. „Jose mokestis už patalpų šildymui suvartotą šilumos energiją skaičiuojamas pagal buto kvadratūrą. Vartotojų, kuriems mokesčiai už patalpų šildymą būtų skaičiuojami ne pagal minėtas metodikas, pvz., taikant išlyginimo, subalansavimo koeficientus ar pan., neturime“, – sakė jis.

Pridūrė, jog klausimus, susijusius su panašiomis problemomis, sprendžia daugiabučio namo valdytojas.

Turi teisę tikrinti

Apie mūsų skaitytojos bėdas informavus Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, pateiktas jos atstovų komentaras.

„Šildymo sistemas gali patikrinti namo administratorius, o bendrijos pirmininkas turi eiti su atestuota įmone, išmanančia tokius dalykus, arba įmone, kuri prižiūri namo šilumos sistemas“, – teigiama atsakyme. Tai reglamentuota ir Šilumos ūkio įstatymo straipsnyje „Šilumos tiekėjo, šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo teisė patekti į butų ir kitų patalpų savininkams priklausančias patalpas“.

Teigiama, kad įgalioti atstovai turi teisę, pateikę raštišką prašymą patalpų savininkui, patekti į jam priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui. Jeigu atsisakoma įsileisti, suvartotos šilumos ir karšto vandens kiekis nustatomas pagal tokiems atvejams VKEKK nustatytą metodiką.

Leidimas – privalomas 

Minėtos Tarybos teigimu, jeigu patalpų savininkas šilumos sistemoje nori ką nors papildomai įsirengti, privalo paisyti nustatytų teisės aktų. Tarp jų – su statyba susiję įstatymai. Be to, darant bute kokias nors pertvarkas turi būti ir namo administratoriaus leidimas.

Tarybos pagalbos gyventojai kreipiasi, norėdami išspręsti panašias problemas. Esamą situaciją reiktų išdėstyti raštu. „Tačiau mūsų darbas labiau susijęs su kainomis. Atsižvelgę į situaciją gyventojų prašymus perduodame kitiems atsakingiems specialistams“, – sakė jos atstovai.

Priklauso teisinė pagalba

Nusprendusi eiti teisiniu keliu, gyventoja pasikonsultuoti gali kreiptis į rajono savivaldybę, sakė Teisės skyriaus vyr. specialistė Justina Markevičiūtė. Jos teigimu, ginant pažeistas teises, galima pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Jos teikimo tvarką reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.

Pirminė teisinė pagalba – asmeniui teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Ši pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą.

Pirminė teisinė pagalba teikiama nemokamai, neatsižvelgiant į gaunamas pajamas ir turimą turtą. Asmenys turi kreiptis į savivaldybės 8 kabinetą.

Yra ir antrinė teisinė pagalba. Tai – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais. Pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

„Tai – valstybės garantuojama advokato pagalba teisminiame procese: dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, taip pat atstovavimas sprendžiant ginčą ne teisme“, – sakė J. Markevičiūtė.

Antrinė teisinė pagalba teikiama asmenims, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių. Šią pagalbą teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Vilniuje.

 

Vaidotė Šantarienė