Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Karantinas Šilutėje: pirmoji banga verslui nešė nuostolius, antrajai verslininkai pasiruošė

Sulaukėme antrojo karantino laikotarpio. Valdžia pradžioje žadėjo, kad jis truks tik tris savaites. Tačiau jau pirmasis karantinas parodė, kad jis gali būti ne kartą pratęstas.

Kaip pirmoji karantino banga atsiliepė šilutiškių verslui? Ar mūsų krašto verslininkai pasirengę antrajam karantino laikotarpiui? Ar jiems tenka leisti darbuotojus į prastovas?

Kokių pakeitimų pamariškiams teko imtis, kad išsaugotų savo veiklą ir apyvartą? Ar jie tikisi kokios nors pagalbos iš Valstybės ar Savivaldybės?

Tokius klausimus uždavėme keleto rajono verslo įmonių vadovams.

Egidijus KUZMINSKAS, UAB „Šilutės prekyba“ direktorius:

– Suprantame, kad karantinas Valstybėje skelbiamas ne be reikalo ir visiems mums tai privalomas dalykas. Jeigu sergamumo statistika negerės, suprantame, kad dabartinis trijų savaičių terminas gali būti ir pratęstas.

Prasidėjus karantinui, kaip ir visi verslai, turėjome papildomų išlaidų. Teko pritaikyti prekybininkų darbo vietas pagal nurodytus reikalavimus, reikėjo kiekvieną pardavėjos vietą izoliuoti permatomomis uždangomis. Nemažai kainavo dezinfekcinės priemonės ir kita įranga.

Mūsų, prekybininkų veikla nebuvo stabdoma, tad užteko padaryti tik kai kuriuos darbo tvarkos ir organizacinius pakeitimus.

Valstybės ir Savivaldybės pagalbos nesitikime. Manome, kad pavyks visas problemas išspręsti savo jėgomis ir lėšomis (jeigu, žinoma, nekils didesnių iššūkių). Valstybė ir Savivaldybė turi ką veikti ir be mūsų…

Jūratė GRICEVIČIENĖ, Šilutės sporto klubo „Atėnė“ prezidentė:

– Tiek pirmas, ir tiek antras karantinas sporto klubui neša tik nuostolius. Per pirmąjį karantiną buvome užsidarę net 2,5 mėnesio. Žmonėms, pripratusiems judėti tai tikrai ilgas laikas, o klubui visas tas laikotarpis nenešė pajamų. Kai kam net teko sugrąžinti pinigus, sumokėtus už užsiėmimus iš anksto.

Darbuotojai turėjo būti išleisti į prastovas. Gerai, kad valstybė sumokėjo prastovų kompensacijas. Klubui nuostolį nešė ir visos komunalinės išlaidos.

Džiugu, kad turime bendrą projektą su Visuomenės sveikatos biuru ir teikiame treniruočių paslaugas internetu. Toks dabar bus mūsų darbas ir su klubo nariais. Per kiekvieną treniruotę internetu pastebime, kad prisijungia apie 30 žmonių.

Regina JURJONIENĖ, gėlių salono „Sanpaulija“ šeimininkė:

– Mūsų septynių žmonių kolektyvui pirmasis karantinas atnešė tikrai nemažą nuostolį. Teko veltui išdalinti ar išmesti į šiukšliadėžes gėlių už pusantro tūkstančio eurų. O kadangi karantinas užtruko virš 2 mėnesių, tai nepavyko išsaugoti ir vazoninių gėlių, kurios kainavo apie pusę tūkstančio eurų.

Laimė, pavyko išsaugoti visus darbuotojus. Į prastovas teko leisti keturias moteris, nes kitos turėjo vaikų priežiūros atostogas.

Antrąjį karantiną pasitikome ir dar dirbame šešios, nes viena darbuotoja išėjo motinystės atostogų. Tenka mažinti darbų apimtis, nes akivaizdu, kad po pirmojo karantino žmonės perka mažiau gėlių. Todėl teko uždaryti ir skyrelį „Maximos“ parduotuvėje, ir pardotuvėlę Eglių gatvėje.

Tikimės, kad valstybė ir toliau parems, kad galėčiau išlaikyti žmones, kuriems gali tekti eiti į prastovas.

Remigijus BALTUTIS, UAB „Egmina” direktorius:

– Turime 10 parduotuvių ir bendrovėje dirba 52 žmonės. Per pirmąjį karantino laikotarpį neatleidome ir į prastovas neišleidome nė vieno darbuotojo. Žinoma, kad bendrovė patyrė nemažai nuostolių.

Teko įsigyti įvairias apsaugos priemones, kurios reikalingos tiek pardavėjoms, tiek į parduotuvę ateinantiems žmonėms. Dėl sumažėjusio parduotuves lankančių žmonių skaičiaus teko trumpinti kaimo parduotuvių darbo laiką: parduotuvės, kurios dirbo iki 22 val., pradėjo dirbti iki 18 valandos.

Tikimės, kad valstybė padės bent per žmonių užimtumo programą. Savivaldybės parama prekybininkams būtų tikrai akivaizdi, jeigu ji bent pardavėjus įtrauktų į infekcijos patikros sąrašus.

Jie tikrai daug bendrauja su žmonėmis ir juos reikėtų tikrinti taip, kaip pedagogus, socialinius darbuotojus ar savivaldybės tarnautojus.

Virginija VAITIEKIENĖ, kavinės – restorano „Trukio stotelė” šeimininkė:

– Kavinę – restoraną atidarėme tik prieš porą metų, todėl karantino paskelbimas labai išgąsdino. Nuo pirmųjų dienų nebeliko nė vieno kliento. Gerai dar, kad turime gausią giminę, tai visas supirktas maisto atsargas išdalijome.

Darbuotojams teko eiti į prastovas, gerai, kad valstybė atlygino patirtus nuostolius dėl žmonių išlaikymo.

Antrajam karantinui jau esame geriau pasiruošę, nes tikėjau, kad bus dar vienas karantinas. Jau turėjome mažiau maisto atsargų, buvome apgalvoję, kokius patiekalus siūlysime išsinešti.

Esame sugalvoję kepti pyragus, sausainius ir kitokius patiekalus, skirtus šeimų šventėms. Priimsime užsakymus ne tik pagamintiems patiekalams bet ir jų pusgaminiams.

Tikiuosi, kad Vyriausybė nepakeis pažadų ir rems verslą taip, kaip ir per pirmąjį karantiną. Nors naujoji Seimo valdžia kelia abejonių…

Savivaldybės valdžia pasitikiu: tikiu, kad mūsų išrinktieji palaikys savo verslininkus ir mūsų politikams nekils noras didinti mokesčius.

Petras JURAŠKA, UAB „Tima” direktorius

– Pirmo karantino laikotarpiu, galima sakyti, didesnio nuostolio nepatyrėme. Apsaugos priemones darbuotojams nuolatos išdaliname, pertvarkėme darbus taip, kad vienoje vietoje dirbtų po vieną ar bent ne daugiau kaip po du žmones.

Kolektyve turime apie 50 žmonių, ir – ačiū Dievui – nė vienas iš jų COVID-19 viruso nepasigavo. Tad visi turi darbo, prastovų neturėjo. Statybininkai džiaugiasi ir tuo, kad jau antri metai iš eilės turime nešaltą ir palyginti sausą rudenį. Todėl pilnai galime dirbti ir statyti bei rekonstruoti objektus.

Jokios pagalbos iš valstybės ir Savivaldybės nelaukiame ir nesitikime. Svarbu, kad jie rastų mums darbo ir įstengtų nevėluoti atsiskaityti. Nemalonu net prisiminti, kad Savivaldybėje buvo vadovų, kuriems nebuvo gėda statybos įmonei už atliktus darbus nesumokėti po 3 – 4 metus…

Rekomenduojami video