Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kas bus, kai baigsis kodų kortelių era: situaciją vadina tragedija

Internetinei bankininkystei reikalingos kodų kortelės „Swedbanko“ klientams neveiks nuo rugsėjo. Bet klientai sako – realiai jas bus galima išmesti jau pavasarį. Mat bankas apribos pavedimų dienos limitą, kol teliks 30 eurų. Socialiai teisingos bankininkystės siekiantys ekspertai sako, kad tokiu atveju bankas turėtų atpiginti kitas priemones, kurios pakeistų kodų korteles. Bet, Pagyvenusių žmonių asociacijos teigimu, tūkstančiams žmonių ir tai nepadės, nes pensininkai nei turi pinigų išmaniesiems įrenginiams, nei moka jais naudotis.

Kad kodų kortelė nuo rugsėjo taps suvenyru, „Swedbankas“ paskelbė dar pernai. Bet ne visi jo klientai iškart apsižiūrėjo, kad bankas kartu pranešė apribosiantis dienos pavedimų limitą ir tai bus anksčiau, nei ateis ruduo. Kovą maksimali suma taps 100 eurų, balandį – 50, o gegužę – 30. Taip esą norima, kad žmonės neatidėliotų pasirinkti kitą, jungiantis prie interneto banko būtiną, identifikavimo priemonę vietoje kodų kortelės.

„Procesas vyksta palaipsniui, tam, kad žmonėms nebūtų savotiško šoko. Mūsų toks tikslas ir yra, kad žmonės nepasiliktų to identifikavimo priemonės keitimo paskutinei dienai, paskutiniam mėnesiui, juo labiau, kad bus vasara“, – LRT TELEVIZIJAI sako  „Swedbanko“ atstovas Saulius Abraškevičius.

Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius Mindaugas Vaičiulis pažymi, kad toks sprendimas – tiesiog konkretaus banko pasirinkimas, kaip sklandžiai atlikti pokytį.

„Išties, 30 eurų yra labai maža suma, su tuo, be abejo, galima sutikti“, – pridūrė jis.

Bet niekas nesiginčija, kad kodų kortelės turi tapti archyvu. Paskelbus, kad kortelė – mažiausiai saugi prisijungimo prie elektroninės bankininkystės priemonė, ėmė populiarėti alternatyvos. Ir dabar, „Swedbankas“ skelbia, įvyko lūžis – kodų kortelių turėtojų yra jau mažiau nei tų, kurie naudojasi išmaniuoju, bendrai bankų pasiūlytu sprendimu – „Smart ID“.

Tarp bankų SEB ir „Luminor“ klientų kodų kortelių turėtojų – mažuma. Abu šie bankai irgi galvoja atsisakyti kortelių, bet dar neskelbia datų, nuo kada tai darys.

Žmonės raginami pereiti prie nieko nekainuojančio „Smart ID“. Bet bankų klientų atstovai sako, kad programėlė ne visada veikia, o ir norint išnaudoti visas jos galimybes neužtenka parsisiųsti ir įsidiegti pačiam – būtina eiti į banko padalinį.

„Smart ID“ ... dėl tos būtinybės eiti į banką ir dėl kitų priežasčių yra ne visai vykęs sprendimas. Bėda ta, kad Lietuvos gyventojas, turintis tokią sistemą, automatiškai tampa ir Estijos įmonės klientu. Nes ta „Smart ID“ sistema yra paremta estiška sistema. Ir ar tai saugu, tiesiog žiūrint per strateginę, nacionalinę prizmę?“ – svarsto Vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys.

Lietuva esą praleido progą išpopuliarinti kartu su tapatybės kortele duodamą sertifikatą – elektroninį parašą. Tiesa, dabar populiaresnis mobilusis parašas. O ne itin patogus PIN kodų generatorius – vienkartinės išlaidos, nuo 8 iki 15 eurų, bet pensininkams – („Swedbanke“) nemokamai. Bet į situaciją įsigilinusi Pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Makaravičienė sako – tai ne išeitis.

„Duok Dieve, iš mūsų beveik 60 tūkstančių jeigu 300 gali tai sau leisti... Bet daugiau tai negali. Kadangi mūsų varganos pensijos, tai ne kiekvienas gali nusipirkti savo įrangą, kompiuterį, ir nemoka naudotis. Ir tokio amžiaus išmokti yra labai sudėtinga, beveik neįmanoma“, – LRT TELEVIZIJAI sako G. Makarevičienė.

Kelių pagrindinių žingsnių moko bankai. Bet pagyvenę žmonės sako – kas iš to: sveikata ne visiems leidžia fiziškai vykti į skyrių. O ir išmokti neįmanoma – atmintis ne ta. Esą kaip įsiminti slaptažodžius ir ką po ko daryti, jeigu pamiršti, ką valgei pietų. O neįvaldžius technologijų, skyriuje, kurių ne visur rajonuose ir yra, tenka stovėti eilėje ir galiausiai brangiai susimokėti už kiekvieną banko darbuotojo klavišo paspaudimą.

„Čia yra visiška tragedija. Mes turime didžiulį žmonių būrį – vienais vertinimais 0,5 milijono, kitais vertinimais – 0,8 milijono žmonių, kurie neturi sąskaitų. Ir grynųjų paslaugos jiems brangsta. 5 eurai už pavedimą tai yra vidutinė mokytojo valandos alga. Atrodo, kad jau reikia pradėti reguliuoti ir šią sritį, nes tikrai neįtikėtina būtų, jeigu savikaina pavedimo – 5 eurai“, – sako Bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė.

Rekomenduojami video