Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kas lėmė „craft“ alaus populiarumą?

Atsiradęs kaip priešprieša įprastam alaus skoniui, craft alus visame pasaulyje sukėlė revoliuciją, teigiama pranešime spaudai. Pradėtas gaminti netikėčiausiose vietose šis gėrimas užkariauja net išrankiausių gurmanų skonio receptorius. 

Vidmantas Čičelis, „Vilkmergės“ someljė ir vienas iš didžiausio Lietuvoje craft alaus festivalio – Vilniaus alaus festivalio (VAF) – organizatorių, pasakoja apie populiarėjantį alų ir sako, kad nors jo madas diktuoja JAV aludariai, šį unikalų alų atranda ir vis daugiau lietuvių.

Gimė kaip priešprieša tradiciniam alui

Alaus priskyrimą konkrečiam stiliui lemia jo skonis, spalva, stiprumas, sudedamosios dalys, gamybos būdas ir kilmės vieta. Vokietija, Belgija ar Čekija jau nuo seno vadinamos alaus kraštais, nes čia šis gėrimas turi gilias gamybos ir vartojimo tradicijas. Tuo metu craft alaus kultūra išdygo kaip priešprieša įprastam alaus skoniui – tai suklestėjęs maištininkų, taisyklių laužytojų ir eksperimentatorių amatas, kuriuo siekiama išmokyti ragauti, vertinti pojūčius ir elgtis su alumi kaip su „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintu restorano patiekalu.

Craft alaus judėjimas atsirado maždaug aštuntame dešimtmetyje JAV. Jo pradžia laikomas metas, kai buvo kilusi reali grėsmė, kad visoje šalyje liks tik 5 alaus daryklos, kurios tuo metu virė standartinį alų. Žmonėms, kurie norėjo naujo skonio, tai netiko ir jie ėmė patys virti alų namuose. Per kelis dešimtmečius iš skurdaus alaus krašto JAV tapo pirmąja alaus šalimi pasaulyje“, – pasakoja V. Čičelis.

Tuo metu Lietuvoje craft alaus judėjimas dar neskaičiuoja nė dešimtmečio, tačiau pastaraisiais metais jo kultūra ir mūsų šalyje tampa vis populiaresnė.

„Ne visi vienodu greičiu pasigavo craft alaus bangą, bet ji įtraukia žmones visame pasaulyje. Sakyčiau, kad Lietuvoje pirmoji alaus darykla, pradėjusi eksperimentuoti su riboto leidimo, sezoniniais bei įvairiausių naujų alaus rūšių pristatymais, buvo „Vilkmergės“ darykla. Iš tiesų pastebiu, kad craft išpopuliarėjimą labiausiai ir lėmė žmonėms pabodę įprasti alaus skoniai, noras išbandyti kažką nauja, daugiau sužinoti apie alaus gamybos technologijas, alaus derinimą su maistu“, – teigia V. Čičelis.

Pirmosios alaus daryklos – vos keliolikos kvadratinių metrų plote

Pasak V. Čičelio, vienas akivaizdžiausių craft alaus populiarėjimo pavyzdžių – tokio alaus pasirinkimas parduotuvėse.

„Prieš dešimtmetį galėjome rasti vos kelių rūšių užsienietiško alaus, o apie craft alų nebuvome girdėję. Dabar turime galimybę paragauti už Atlanto ar toli Europoje išvirto alaus, palyginti jį su lietuvišku ir įvertinti jo unikalų skonį“, – sako V. Čičelis.

V. Čičelis, organizatorių nuotr.

Jis priduria, kad nuo pat alaus daryklų kūrimosi „bumo“, svarbią vietą craft alaus istorijoje užėmė alaus daryklos, kurios virė alų kitiems priklausančiose daryklose. Įdomu ir tai, kad pirmieji craft aludariai alų virė pačiose netikėčiausiose vietose, pavyzdžiui – vandens malūnuose.

„Į Vilniaus alaus festivalį šių metų gruodžio pradžioje atvyksiantys craft alaus pionieriai – Lenkijos alaus bravoras „Pinta“ iš pradžių buvo čigoniško stiliaus darykla, kuri alų virė kitų daryklose. Ši kompanija savo veiklą pradėjo, ko gero, nuo vieno mažiausių barų pasaulyje – jo plotas buvo tik 23 kv. m. Laikui bėgant buvo nuspręsta, kad tokio ploto visoms svajonėms įgyvendinti nepakaks ir buvo nuspręsta alų virti patiems“, – atskleidžia V. Čičelis.

Naujos daryklos – kaip grybai po lietaus

Pasak V. Čičelio, naujai užgimusiems aludariams kantrybės bei entuziazmo netrūko, ir tai parodo alaus daryklų skaičiaus augimas – nuo kelių craft alaus daryklų pačioje pradžioje iki dešimčių tūkstančių, veikiančių šiuo metu.

„Pasirodo, žmonėms tik to ir tereikėjo – mažosios alaus daryklos pradėjo dygti kaip grybai po lietaus. Ir dabar pastaruosius kelerius metus vien JAV kasdien atsidaro bent po tris naujas alaus daryklas. Ši tendencija persirito per Atlantą ir greitai įgavo pagreitį Europoje. Net tokios, tradiciškai vyno šalimis laikomos šalys, kaip Italija ir Ispanija, turi šimtus alaus daryklų, kurios verda tikrai įspūdingą alų“, – pasakoja V. Čičelis.

Rekomenduojami video