Šiandien Kinija - viena sparčiausiai augančių ekonomikų pasaulyje, o gyventojų poreikiai auga kartu su bendruoju vidaus produktu. Liberalizuojant rinką užsienio verslininkams, tarp jų ir lietuviams, atsivėrė nišos sparčiai turtėjančiai kinų visuomenei parduoti tai, ko jie dar neturi, sukurti naujų produktų ar paslaugų rinką. „Verslios Lietuvos“ organizuojamas „Eksporto klubas“ pakvietė Lietuvos įmonių atstovus susipažinti su Kinijos rinkos ypatybėmis.

Pasak „Versli Lietuva“ Eksporto departamento vadovo Aivaro Kniežos, mūsų šalies bendrovės labai domisi Kinijos rinka, nori dalyvauti tarptautiniuose verslo kontaktų renginiuose. Patys kinai taip pat rodo didelį susidomėjimą Lietuva ir nori skatinti didesnį importą iš Lietuvos, deda daug pastangų organizuodami kontaktų muges, forumus, nori sukurti veiksmingą bendradarbiavimo platformą.

„„Vargu ar prieš dešimtmetį galėjome tikėtis, kad lietuviškos prekės ar paslaugos galėtų prasibrauti pro pigių vietinių produktų srautą, o šiandien jau matome Lietuvos įmonių aktyvumo proveržį Kinijoje“, - sako A.Knieža.

Numatoma, kad kitąmet „Versli Lietuva“ kvies Lietuvos įmones dalyvauti dviejose parodose Kinijoje. Birželį apie 8 mln. gyventojų turinčiame Ningbo mieste vyks tarptautinė paroda, kurioje 11 Rytų ir Vidurio Europos valstybių, taip pat 5 Balkanų šalys turi galimybę įsirengti nuolatinius nacionalinius stendus. Lapkritį Šanchajuje pirmą kartą vyks tarptautinė Kinijos importui skirta paroda.

„Kinai labai vertina, jei produktas yra pagamintas Europos Sąjungoje, todėl lietuviškos įmonės savaime turi pranašumų. Vis dėlto pati rinka yra sunkiai aprėpiama, kultūra - sudėtinga, regionai - labai įvairūs, todėl įėjimas į rinką gali būti varginantis. Tikimės, kad „Versli Lietuva“ pastangos ir būsimos verslo misijos į šalį padės įmonėms tinkamai pristatyti savo produktus ir paslaugas, užmegzti pažinčių“, - teigia A. Knieža.

„Versli Lietuva“ analitikų teigimu, didžiausias perspektyvas Kinijos rinkoje turi tokie tradiciniai Lietuvos ūkio sektoriai kaip drabužiai ir tekstilė, plastikas ir chemijos pramonė, maisto pramonė, transporto paslaugos. Sėkmės turėtų sulaukti ir gyvybės mokslų sektoriaus įmonės. Tiesa, reikia atkreipti dėmesį, kad Kinija taiko didelius muitus importuojamoms prekėms: drabužių muitai vidutiniškai siekia 16,1 proc., maisto pramonėje svyruoja nuo 12,2 (pieno produktams) iki 27,4 proc. (cukrui ir konditerijos gaminiams).

Viena seniausių Lietuvos kepyklų „Gudobelė“, įsikūrusi Kaišiadoryse ir eksportuojanti savo produkciją į beveik 30 valstybių, jau ketverius metus iš eilės dalyvauja didžiausioje Azijos maisto inovacijų parodoje „Sial China“. „Pernai šioje parodoje mūsų duonos traškučiai su wasabi skonio prieskonių mišiniu buvo pripažinti inovatyviausiu produktu. Eidami į Kinijos rinką, atsižvelgėme į jos ypatumus - adaptavome skonį, pavyzdžiui, dėjome mažiau druskos, kūrėme specialią pakuotę ir ženklinimą“, - pasakoja kepyklos „Gudobelė“ direktorius Mečyslavas Jusevičius. Šiuo metu eksportas į Kiniją sudaro 6 proc. visos bendrovės produkcijos eksporto, o pasitelkus platintojus duonos traškučiais, pažymėtais „Kernes“ prekės ženklu, prekiaujama šešiuose Kinijos prekybos tinkluose, tarp jų „Carrefour“, „Family Mart“, „7 Eleven“.

„Versli Lietuva“ duomenimis, Lietuvos ir Kinijos prekybos apimtis 2016 m. viršijo 830 mln. eurų. Kiniškų prekių importas buvo šešis kartus didesnis už lietuviškų prekių eksportą, tačiau šis atotrūkis kasmet mažėja. Palyginti su 2010 m., Lietuvos eksporto apimtis į Kiniją išaugo daugiau nei keturis kartus ir pernai siekė 123 mln. eurų. Trys ketvirtadaliai visų 2016 m. eksportuotų prekių į Kiniją buvo lietuviškos kilmės. Geriausiai Kinijoje sekėsi baldų (38 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto), medienos ir jos gaminių (21 proc.) sektoriams ir optikos, medicininių, chirurginių instrumentų gamintojams (13 proc.). Per 2017 m. devynis mėnesius lietuviškų prekių eksportas augo daugiau nei penktadaliu, o prekių reeksportas - 74 proc.