Asociatyvi nuotr.

Globalios ekonomikos bėdos Kinijoje atsiliepia ir Lietuvoje. Kol kinų valstybę vis dar krečia susirgimai pavojinguoju koronavirusu, sunkiai valdomos ligos pasekmes pajuto ir mūsų šalies verslas. Kai kuriems šalies verslininkams stringa įmonių užsakymai iš Kinijos: atšaukiami sutarti užsakymai, ištisos parodos, tarptautiniai susitikimai ir trūkinėja verslo ryšiai su potencialiais partneriais.
Dėl siaučiančio koronaviruso kamuojasi ne tik kinai, bet ir Lietuvos verslas. Štai šaltyje uogas bei vaisius džiovinanti Panevėžio bendrovė „Gelt Baltic“ savo natūralią produkciją į Kiniją veža ketvirtus metus.
Tačiau po kilusios mirtį sėjančios epidemijos bendradarbiavimas su partneriais ėmė trūkinėti. Pasak bendrovės direktorės Lauros Kaziukonienės, sausį užstrigo pakuotės dangtelių siuntinys iš Kinijos ir buvo atšauktas stambus užsakymas.
„Sausio pabaigoje supratom, kad tikrai yra rimta todėl, kad pradėjo atšaukinėti užsakymus. Ir tiesiog mes netekom pardavimų neapibrėžtam laikui. Iki šiol mūsų partneriai teigia, kad iki kovo jie tikrai nedirbs ir kovo pradžioje jie svarstys, ką daryti toliau, tai čia pirkimų dalis, taip pat iš Kinijos važiuoja tam tikras pakuotės komponentas. Ir krovinys jau turėjo būt atplaukęs“, – sako verslininkė Laura Kaziukonienė.
 Panevėžiečiai Kinijos rinkai tiekia apie penktadalį visos savo pagaminamos produkcijos. Ir nors kiekiai Kinijos rinkai nėra dideli, anot Aukštaitijos sostinės verslininkės, jos bendrovei jie svarbūs. Esą kaip tik ėmė didėti užsakymų kiekiai į Kiniją, Japoniją, dėl „force majeur“ tapusio viruso bendradarbiavimas sustojo mažiausiai pusmečiui.
„Kovo mėnesį jau buvo atšaukta viena verslo misija ir susitikimai su potencialiais klientais, taip pat gegužę turim parodą, kuri teoriškai neatšaukta, bet praktiškai visi žino, kad ji neįvyks. Taip kad veiksmų daug ir daug kas įgavo neapibrėžtumo statusą“, – pasakoja L. Kaziukonienė. Pasekmes dėl atšaukiamų tarptautinių parodų ir verslo susitikimų jaučia ir stiklapūčiai.
Meninio stiklo gamintojai šiemet specialiai vyko į tarptautinę Frankfurto parodą Vokietijoje tęsti derybų su dar vienu potencialiu partneriu iš Kinijos. Bet jos dėl koronaviruso nutrūko. „Kinijoj karantinai nežinia kuriam laikui viskas yra sustoję, tai kai susitikom Frankfurte, tai jis pasakė: dabar tikrai ne tas laikas, kada reiktų galvoti, nes nežinau, kada viskas pajudės vėl. Ir kada bus galima normaliai dirbti“, – teigia vadybininkas Rimantas Rečiūnas.
Tačiau atsiranda ir verslininkų, kurie ramina kolegas. Su tarptautine logistikos rinka dirbantys lietuviai sako kol kas jaučiantys tik laikiną dalies įmonių strateginių planų griūvimą. Juk Kinija atsiribojusi nebus amžinai. O esant dabartinei situacijai vienos Lietuvos įmonės nekreipia dėmesio į riziką ir nepanikuoja, kitos – tiesiog susilaiko nuo aktyvesnių veiksmų.
 „Ne tiek mūsų prekių reikia Kinijai, kiek mūsiškiams reikia prekių iš Kinijos. Todėl teko girdėti, kad nemažai lietuvių, kurie yra išvystę savo gamybas arba perkėlę savo gamybas į Kiniją, dabar išgyvena ypatingai sunkius laikus dėl to, kad negali vykdyti užsakymų“, – kalbėjo R. Rečiūnas.
„Kiek mums yra žinoma, tai kai kurios Kinijos gamyklos pradėjo savo darbus jau nuo praėjusio pirmadienio, kai kas jau dirba su užsakymais iš namų, kadangi vis dar yra komendanto valanda“, – sako „Aurida Logistics“ vadovas Maksim Grečkin. Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Kinija yra viena iš 10 prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų.
Užpernai į Kiniją lietuviškų prekių eksportuota už beveik 200 milijonų eurų. Tiesa, tais pačiais metais patys kinai į Lietuvą atvežė savų prekių už daugiau kaip 850 milijonų eurų.
Jurgita Kasperavičiūtė