Negalutiniais Registrų centro duomenimis, lapkritį pardavimo sandoriais perleisti 10 588 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Šie rodikliai yra 3,2 proc. žemesni nei spalio mėnesį, kai buvo parduoti 10 936 nekilnojamieji daiktai, bet 5,2 proc. viršija praėjusių metų rudens pabaigos rezultatus (10 064).

Per pastarąjį mėnesį šalyje perleisti 2 895 butai – tai 4,3 proc. mažiau nei spalį (3 025), tačiau 7,9 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (2 683). Panaši situacija buvo matoma ir namų rinkoje, kurių pardavimai per mėnesį smuko 11,8 proc. – nuo 992 spalį iki 875 lapkritį, tačiau buvo 9,4 proc. aukštesni nei praėjusių metų lapkritį (800).

Vilniuje per mėnesį savininkus pakeitė 852 butai. Toks butų pirkėju aktyvumas buvo 9 proc. mažesnis nei spalį (936) ir 0,5 proc. mažesnis nei praėjusių metų lapkritį (856). Sostinėje lapkritį taip pat perleisti 63 individualūs namai. Palyginimui, spalį Vilniuje pirkėjai įsigijo 60 namų, praėjusį lapkritį – 72 namus.

Kituose didmiesčiuose būsto rinkos dalyviai taip pat gyveno šiam laikotarpiui įprastomis ramybės nuotaikomis. Kaune butų pardavimai per mėnesį krito 11,6 proc., Klaipėdoje – 7 proc. ir lapkritį siekė atitinkamai 388 ir 281. Gyvenamųjų patalpų daugiau nei spalį parduota tik Šiauliuose (125) ir Panevėžyje (113). Tuo metu individualių namų rinkoje lėtėjimas fiksuotas visuose didžiuosiuose miestuose išskyrus Vilnių.

Rudens pabaigoje mažėjo ir žemės sklypų pirkėjų aktyvumas. Per pastarąjį mėnesį šalyje iš viso perleisti 5 347 žemės sklypai – 1,8 proc. mažiau nei spalį. Vis dėlto, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šį lapkritį žemės sklypų perleista 3,4 proc. daugiau.