LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Lietus turi tiesioginę įtaką šalies ekonomikai, LRT TELEVIZIJAI sako LRT žurnalistas Mindaugas Aušra. „Lietuvoje egzistuoja lietaus (paviršinių nuotekų)mokestis, kurį dažniausiai moka verslas, bet kartu ir tie žmonės, kurie gyvena individualiuose namuose, yra sutvarkę visą savo sistemą taip, kad visas vanduo patektų tiesiai į kanalizaciją“, – atskleidžia jis.
Pasak žurnalisto, žmonės, priklausomai nuo to, kiek palyja, atitinkamai moka didesnį arba mažesnį mokestį. „Pavyzdžiui, 2017 metais jis buvo kone 5 kartus didesnis, ypač ten, kur buvo labai lietinga – lietaus mokestis priklauso nuo surinkto nuotekų kiekio ir nuo gyvenamosios vietos ploto.
Visgi didžiąją dalį šio mokesčio sumoka verslas – 2017-aisiais šis mokestis kartais siekė ir 900 eurų“, – pasakoja M. Aušra. Vidutiniai kritulių duomenys pateikiami grafike.
Kita svarbi sritis, kuriai lietus turi įtakos – turizmas Lietuvos pajūryje. „Jei yra prastas oras, daug lietaus, turizmo srautai yra mažesni. Negalime sakyti, kad kenčia vien verslininkai, tai apskritai prisideda prie miestų pajamų surinkimo, o tuomet ir prie to, kai mes visi gyvename“ , – sako LRT žurnalistas.
Anot M. Aušros, nuo lietaus priklauso ir daržovių kainos, o tai taip pat yra tiesioginė sąsaja, liečianti mus visus: „Lietaus įtaka žemės ūkiui yra tikrai labai didelė ir viena esminių: jei lietaus per daug, daržovės pūva, dėl didelių liūčių negalima ir nuimti derliaus.
2017-aisiais kilo lietuviškų daržovių kainos: bulvių, morkų, svogūnų. Bet 2018-aisiais lietaus buvo per mažai, buvo sausra, o tai vėl paveikė derlių: kainos net nespėjo stabilizuotis ir dar pakilo.“
Pažaboti lietaus daromus nuostolius galima pasitelkiant lietaus surinkimo technologiją, mano LRT žurnalistas: „Įvairiose pasaulio šalyse, ypač pietryčių Azijoje (Vietname, Kinijoje, Singapūre ir kt.), kur kritulių kiekis yra labai nepastovus, pradedamos įrenginėti lietaus surinkimo technologijos. Ant stogų įkurdinami daržai, taip pat ant stogų surinktas vanduo panaudojamas miesto žalumai palaistyti.“
Lietus daro įtaką ir drabužių kainai – pavyzdžiui, 2017-aisiais metais Indijoje dėl lietaus buvo paveiktas medvilnės derlius, jo surinkta mažiau, o tuomet brango drabužiai, dėsto M. Aušra.
