P. Lileikio nuotr.

Po to, kai dėl karantino buvo uždarytos sienos, į Lietuvą negali patekti ne tik užsienio gyventojai, bet ir nelegali mėsa. Nelikus turistų, uždarius viešbučius ir restoranus, oficialiai jos turėtų būti suvalgoma mažiau, bet iš tiesų yra kitaip.

Bent jau tokius duomenis Vyriausybėje vykusiame pasitarime pristatė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija. Jos atstovai skaičiuoja, kad šiemet karantino mėnesiais (kovą ir balandį) šviežios ir atšaldytos kiaulienos parduota 4,5 proc. daugiau, o mėsos gaminių parduota 3,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.

Tačiau tuo pačiu metu realus vartojimas, tikėtina, mažėjo apie 20–30 proc. Asociacijos vertinimu, būtent tokią dalį šviežios mėsos rinkos gali sudaryti šešėlinė prekyba įprastinėmis sąlygomis. „Apskaitomos mėsos prekybos apimtys karantino laikotarpiu pradėjo augti, nepaisant kad visai sustojo Horeca (viešbučių ir restoranų, – red. past.) sektorius ir dėl judėjimo ir susibūrimų apsunkinimų lėtėjo namudinis vartojimas ir tikrai turėjo būti mažėjimas.

Tačiau dėl apsunkinto nelegalios mėsos įvežimo, vartotojai, kurie pirko tokią mėsą, atsigręžė į legalų sektorių ir pirko iš ten“, – portalui tv3.lt situaciją komentavo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.

Jo teigimu, iškalbingas yra faktas, kad nepaisant karantino, taip išaugo mėsos pirkimas. Pasak jo, skaičiavimai, kad šešėlis mėsos sektoriuje sudaro apie 30 proc., iš tikrųjų yra labai arti tiesos.

E. Mackevičiaus vertinimu, legalios mėsos pardavimas turėjo susitraukti mažiausiai apie 20 proc. Tačiau to nebuvo ir turim balansą ir kai kur pardavimo augimą. Be to, visas maitinimo sektorius rezerve, kurio atsigavimo atveju turėtume dar mažiausiai 10 proc.

„Kita vertus, labai rimta netvarkos požymis yra kai esant tokiems patiems ženkliai padidėjo legalus mėsos importas – 3,5 tūkst. tonų, kurių negalėjo būti, išlindo kaip yla iš maišo ir tokie kiekiai šokiruoja ir tai tik akivaizdžiai matoma dalis“, – pasakojo direktorius.

Jo teigimu, iki karantino skaičiuojama kad šešėlis sudarė iki trečdalio mėsos rinkos ir tai maždaug 120–150 mln. eurų. Paklaustas, ką daryti, kad atidarius sienas šešėlinė mėsos prekyba negrįžtų, E. Mackevičius sakė: „Kad situacija vėl nepasikeistų atgal po karantino šiuo momentu sprendimai labai sudėtingi – kadangi einama kontrolės didinimo keliu, tai daug laiko užimantys sprendimai ir greitai to nepadarysi, bet žingsniai įvežimo ir prekybos skaitmenizavimo linkme turi būti šimtaprocentinis prioritetas.

Paprastesnis ir ženkliai efektyvesnis kelias – tai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skirtumo su Lenkija mažinimas ir dabartinis priverstinis karantininis „eksperimentas“ parodė kad tai yra pagrindinė priežastis šešėlio egzistavimui mėsos sektoriuje. Įvežt pernelyg paprasta, suadministruoti pernelyg sudėtinga. Suvienodinus PVM neliktų pačios pagrindinės priežasties, bet čia jau valstybės lygio sprendimai.“

Ką darys institucijos?

Žemės ūkio ministerija neatsakė į tv3.lt klausimus, ką būtų galima daryti mažinant nelegalią prekybą mėsos produktais ir juos nukreipė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT).

Direktoriaus pavaduotojas Mantas Staškevičius tikino, kad VMVT sustiprinta valstybinė maisto kontrolė yra orientuota į nelegalios veiklos, maisto kilmės, sudėties, dokumentų klastojimo nustatymą. Įvertinus riziką, tikrinama tiek importuojamos, tiek iš ES šalių įvežamos mėsos ir mėsos gaminių sauga ir kokybė, ženklinimas; vykdoma transporto priemonių, gabenančių maistą, turgaviečių, laikinųjų prekyviečių, mobilių prekybos vietų, mažų parduotuvių ir internetinės prekybos nuolatinė stebėsena.

„Vertinant išaugusį mėsos suvartojimą karantino laikotarpiu, negalima atmesti jog sumažėjo šešėlinės prekybos faktų, tačiau taip pat reikėtų atsižvelgti, jog gyventojai karantino pradžioje pirko daugiau nei įprastai bei kaupė maisto atsargas. Be to, gyventojai negalėjo išvykti į kitas šalis įsigyti maisto produktų ir buvo priversti pirkti tik Lietuvoje.

Pastebėtina, kad šešėlinė veikla yra sąmoningai planuojama subjekto veikla, todėl tik bendromis priemonėmis kartu su kitomis institucijomis tikėtinas geras rezultatas. Todėl VMVT pagal kompetenciją dalyvauja bendruose patikrinimuose su Policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tarnybos pareigūnais. Kartu su mobiliomis muitinės grupėmis atlieka transporto priemonių, gabenančių maisto produktus. Su kitomis institucijomis keičiasi informacija apie galimai rizikingus ūkio subjektus“, – komentavo pavaduotojas.

VMVT duomenimis, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, per šį kovą ir balandį į Lietuvą įvežta 659 t daugiau paukštienos ir 1,5 tūkst. tonų daugiau kiaulienos, tačiau jautienos importas sumažėjo 587 t. Mažmeninė prekyba traukėsi Statistikos departamento duomenimis, per šių metų kovą dėl COVID-19 įvesto karantino mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 10,4 proc., o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – 46,5 proc.

Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 2,6 proc., užsakomasis pardavimas paštu arba internetu – 9,5 proc. Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2020 m. kovą sudarė 905,5 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2020 m. vasariu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 10,4 proc. 2020 m. kovą, palyginti su 2019 m. kovu, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 5,7 proc.

Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 5,5 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – sumažėjo 14,3 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 10,8 proc.