Nors iki Kalėdų – daugiau nei mėnuo, kalėdinėmis eglutėmis jau prekiauja medelynai, ūkininkai. Prekiauti kalėdinėmis eglutėmis ruošiasi ir miškininkai. Lietuviškos žaliaskarės papuoš ir užsieniečių namus: dalis eglučių eksportuojama į Švediją, Didžiąją Britaniją, kitas Europos šalis.

Žaliaskares eksportuoja

Joniškio rajono Žagarės apylinkių laukuose, beveik 200 ha plote, žaliuoja apie 1,5 milijono eglučių. Tai vieno didžiausių Lietuvoje kalėdinių eglučių augintojo ir eksportuotojo Daivano Pranciulio valdos. Šiemet jis pardavė beveik 80 tūkst. eglučių – dalis jų jau išvežtos į užsienį, likusios vežamos dabar. Eglutės kaina priklauso nuo dydžio – 3–10 Eur. Žaliaskarių augintojas eksportuoja jų į Angliją, Prancūziją, Lenkiją, Švediją ir Estiją.

D. Pranciulio ūkis užsiima tik eglučių auginimu ir pardavimu, eksportuoja 99 proc. užaugintų medelių. Auginama viena rūšis – paprastoji eglė.

„Eglutes auginame vienuolika metų. Pirmais metais eksportavome 15 tūkst. medelių, po to kiekiai kasmet didėjo. Šiemet pardavėme beveik 80 tūkstančių. Tiek eglučių vietinėje rinkoje neparduotume“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė bendrovės „Baltic X-mas Trees“ direktorius D. Pranciulis.

Lietuvos rinka gana nedidelė. Be to, šalyje yra nemažai miško savininkų, kurie neperka eglučių Kalėdoms, o nusikerta jų savo miške ir sau, ir draugams, giminėms. Dalis gyventojų namus puošia eglių, pušų, kitų žaliuojančių spygliuočių šakomis, dalis – dirbtinėmis eglutėmis. Lietuviškų žaliaskarių paklausa ryški užsienyje. Europos rinkoje paklausūs gyvi kalėdiniai medeliai. Daugelyje Europos šalių veisiamos kalėdinių medelių plantacijos. Bene daugiausiai jų yra Danijoje, kuri apie 90 proc. išaugintos produkcijos eksportuoja į kitas Europos šalis (Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją ir kt.).

„Kai manęs klausia, ar verta užsiimti kalėdinių eglučių eksportu, visiems sakau, jog viską galima parduoti, jei prekė kokybiška. Lietuva galėtų kalėdinių eglučių eksportuoti ir daugiau, bet jos turi būti gražios formos, kokybiškos. Visi nori kuo gražesnės, vešlesnės kalėdinės eglutės, o kad tokia užaugtų, reikia atitinkamos technologijos, daug darbo. Augindamas eglutes per naktį milijonų neuždirbsi. Pasodinęs sodinukų, pirmas egles gali pjauti tik šeštais metais. Taigi šešerius metus į jas turi investuoti, karpyti, prižiūrėti ištisus metus. Tam reikia daug rankų darbo. Be to, žemės ūkis labai priklauso ir nuo gamtos sąlygų. Jei per sausa, pasodinti sodinukai neprigyja, jei šlapia – paskęsta“, – pasakojo D. Pranciulis.

Konkurencija didelė

Daug šalies medelynų gyventojams siūlo pirkti įvairių kalėdinių medelių. Pagrindinis jų pirkimo bumas dažniausiai prasideda likus porai savaičių iki švenčių, bet prekyba prasideda gerokai anksčiau.

„Pirmąsias kalėdines eglutes pardavėme spalio 15-ąją fotostudijoms, norėjusioms surengti šventinių fotosesijų. Kasmet po kelis šimtus kalėdinių medelių parduodame keliems didmenininkams, keletą šimtų – gyventojams. Aktyviausia prekyba būna gruodžio 1–15 dienomis, kai eglutes pradeda pirkti gyventojai. Jų galima įsigyti ir pačiame medelyne, ir internetu. Pristatome į namus, biurus, įstaigas Kaune ir Kauno rajone. Dažnai žmonės atvažiuoja patys iš anksto išsirinkti eglutės iš plantacijos – išsirenka jiems pačią gražiausią, rezervuoja ir prašo nukirsti prieš pat Kūčias“, – pasakojo Kauno rajone įsikūrusio Mačių medelyno savininkas Vytenis Mačys.

Mačių medelynas siūlo įvairių rūšių kalėdinių eglučių ir vazonuose, ir kirstų. Tai sidabrinės (dygiosios), serbinės, paprastosios, baltosios eglės, kėniai. Medelyne užauginti medeliai – formuoti, tankūs, taisyklingos formos. Kainos šiemet panašios kaip ir pernai: 1 metro eglutė vazone – apie 15 eurų, o kirsta 2–2,5 metrų – nuo 30 iki 40 eurų.

„Didžioji dalis pirkėjų pageidauja kirstų eglių, dažniausiai – sidabrinių. Prieš keletą metų buvo labai išpopuliarėjusios eglutės vazonuose, bet dabar jų paklausa truputį sumažėjusi, ir daugiau nuperka kirstų kalėdinių medelių“, – teigė V. Mačys.

Alfonso Grimalio kalėdinių eglučių medelynas Klaipėdos rajono Kvietinių kaime kalėdinius medelius augina ir jais prekiauja jau 25 metus. Beveik 1,5 ha plote A. Grimalis augina paprastąsias ir sidabrines eglutes bei kėnius. Kalėdiniais medeliais – kirstais ir vazonuose – jis prekiauja Klaipėdoje ir pačiame medelyne; atvažiuoja daug nuolatinių klientų.

„Kalėdines eglutes jau dabar po truputį perka fotostudijos, seniūnijos, darželiai – daugiausia vazonuose ar konteineriuose, nes vazonu tos talpyklos jau nebepavadinsi, jeigu pasodinta eglė didesnė nei 2,5 metro. Tačiau daug žmonių eglutes perka arėjant šventėms, ir tuomet dažniau renkasi kirstas. Atvažiuoja šeimų su vaikais – gražu pažiūrėti, kai vaikas ima rogutes, pats išsirenka eglutę ir rogutėmis ją tempia prie automobilio. Ir aš laikausi tos tradicijos – man gražiausia paprastoji eglutė, kuri puošiama Kūčių išvakarėse“, – pasakojo A. Grimalis.

Kainos A. Grimalio medelyne šiemet panašios kaip ir pernai. Pavyzdžiui, apie 2 metrų eglutė kainuoja 6 eurus.

„Lietuvoje didelė konkurencija – yra daug medelynų, ūkininkų, verslininkų, kurie augina kalėdinius medelius, o dar jų nemažai atveža iš Danijos, Lenkijos. Kad galėtum sėkmingai konkuruoti, eglutės turi būti gražios, tankios, sodrios spalvos, suformuotos, o užauginti tokias nelengva, reikia įdėti daug darbo. Kalėdoms iškirtęs eglutes, po to atsodinu. Nors dabar, ko gero, teks tame plote, kur eglės auga, daryti sėjomainą – daug metų sodinau eglutes, žemė nuo jų pavargsta“, – tvirtino A. Grimalis.

Prekiauti ruošiasi miškininkai

Prekiauti kalėdinėmis eglutėmis ruošiasi ir miškininkai. Eglučių kainos visuose Valstybinių miškų urėdijos padaliniuose bus vienodos – jas nustatys centralizuotai. Kokios jos bus, paaiškės artimiausiu metu, bet manoma, kad bus panašios į pernykštes. O pernai visoje Lietuvoje urėdijos eglutės iki 1 metro kainavo 2 eurus, 1–1,5 metro – 3 eurus, 1,5–2 metrų – 7 eurus, 2–3 metrų – 13 eurų, 3–4 metrų – 20 eurų, virš 4 metų – 40 eurų. Jei žmonės norėdavo, eglutės būdavo supakuojamos. Pakavimas kainavo nuo 1 iki 2 eurų.

„Supakavimo kaina buvo nustatyta, siekiant, kad būtų mažiau norinčiųjų pakuoti, jog mažiau būtų teršiama gamta. Juk pakuotei panaudotą plastiką žmonės po to tiesiog išmeta“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Medelyno vadovas Egidijus Kaluina.

Jis teigė, kad jau dabar apie būsimą kalėdinių eglučių prekybą pradeda domėtis mokyklos, darželiai. „Paruošiamieji darbai jau vyksta, apsižiūrėjome, iš kokių vietų, kur kirsime kalėdines eglutes. Prekiauti pradėsime gruodžio pradžioje, nes jei eglutes nukirstume anksčiau, jos nesulauktų švenčių – nubyrėtų spygliai. Todėl paprastąsias egles žmonės dažniausiai ir puošia prieš Kalėdas. Šiek tiek parduosime ir sidabrinių eglių. Pastarosios ir kėniai buvo labai populiarios prieš keletą metų, bet dabar žmonės daugiau domisi lietuviška paprastąja eglute. Jų daugiausia ir parduodama“, – tvirtino E. Kaluina.

Kartais pasigirsta nuomonių, jog kertant šventėms eglutes daroma žala miškui. Tačiau miškininkai paneigia tokius gandus: žalos jokios nedaroma, nes eglutės iškertamos retinant mišką, iš tų vietų, kur jos savaime užsisėjo ir negali augti (po elektros linijomis ir pan.). Arba kertama iš plotų, kur eglutės specialiai auginamos kalėdinei prekybai.

„Artėjant šventėms sustiprinama apsauga, kad eglės nebūtų kertamos savavališkai. Jų kainos nedidelės, bet jeigu žmonės neišgali nusipirkti, jokiu būdu negalima miške kirsti eglės patiems. Tai draudžiama ir už tai gresia bauda. Jeigu kas neišgali eglutės nusipirkti, namus galės pasipuošti eglių šakomis, kurių mes kasmet dalijame nemokamai – kiekvienais metais miškininkai paruošia eglių šakų ir organizuoja akciją „Parsinešk Kalėdas į namus“, kurios metu miestuose, rajonų miesteliuose eglučių šakų gauna visi norintieji. Ši akcija jau tapo tradicija, vyks ir šiemet“, – sakė E. Kaluina.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai visoje Lietuvoje gyventojams nemokamai eglišakes dalijo ir du lapkričio penktadienius – 8 ir 15 dienomis, kad būtų kuo apsaugoti augalus nuo artėjančių žiemos šalčių. Eglišakių, skirtų augalams dengti, dalijimo akciją Valstybinių miškų urėdija organizavo antrą kartą. Tikimasi, jog ir ši miškininkų akcija taps tradicinė, kokia yra „Parnešk Kalėdas į namus“. Tokiomis akcijomis gyventojai raginami elgtis sąmoningai ir atsakingai – nelaužyti miške šakų, nekirsti eglučių savavališkai ir mišką tausoti.

Violeta GUSTAITYTĖ