Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuviškų produktų eksportavimas į musulmoniškas šalis nepasiteisino: rinka užpildyta

Maisto produktų eksportuotojai sako, kad Halal sertifikatai, leidžiantys eksportuoti produktus musulmoniškoms valstybėms, neatnešė tiek naudos, kiek tikėtasi. Pasak specialistų, po žiniasklaidoje nuvilnijusios euforijos gamintojai suprato, kad konkuruoti šiuose kraštuose brangu ir sudėtinga.

Jei gamintojas turi Halal sertifikatą, reiškia, jo produkcija tinkama vartoti musulmonams, o gamybos procesas atitinka religinius reikalavimus. Prieš ketverius metus Lietuvos gamintojai gavo Halal sertifikatus ir tai atvėrė kelią Lietuvoje pagamintą produkciją eksportuoti į musulmoniškas valstybes. Buvo tikėtasi, kad atsivers didžiulės Indonezijos, Irano, Jungtinių Arabų Emyratų rinkos.

Vis dėlto, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vadovas sako, kad gamintojai patyrė nusivylimą, mat šios rinkos pasirodė esančios užpildytos. Vienintelis būdas įsitvirtinti – pasiūlyti patrauklesnę kainą, o tai sunku, nes lietuviška produkcija brangi. Be to, reikalingos nemažos investicijos, kad būtų galima atitikti Halal reikalavimus. Todėl maždaug 8 iš 10 įmonių, pabandžiusios įsitvirtinti musulmoniškose rinkose, nusprendė neinvestuoti į tokią gamybą.

Rekomenduojami video