LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Pasaulyje vis labiau populiarėja medicininis–odontologijos turizmas. Kai kurioms valstybėms tai tampa aukso gysla siekiant į šalį pritraukti turistus bei investicijas. Nors Lietuva turi palankias galimybes tapti vienu iš medicininio–odontologinio turizmo centrų Europoje, šalyje neskubama atverti aukso skrynios.
Viena iš medicininio turizmo sostinių Europoje galėtų būti Vengrija. Kiekvienais metais į šalį atvažiuoja apie 100 tūkst. turistų, kurie čia tvarkosi dantis.
Didžioji dalis turistų tvarkytis dantų atvyksta iš kaimyninės Austrijos, tačiau šalyje pilna ir britų, vokiečių bei skandinavų. Pastebima, kad vis daugiau atvyksta ir iš Amerikos.
Viena iš sėkmės priežasčių – patogi lokacija. Vengrija turi bendrą sieną su septyniomis valstybėmis. Taip pat šalis yra centrinėje Europoje, todėl ją nesunku pasiekti iš bet kurio Europos taško. Tuo labiau, kad tiesioginiai skrydžiai iš Vengrijos sostinės Budapešto yra vykdomi į beveik visas didžiąsias Europos šalių sostines.
Šalis išsiskiria ir tuo, kad čia santykinai vyrauja bene didžiausias odontologų skaičius. Paslaugų kokybė atitinka aukščiausius standartus, o kaina kone per pus mažesnė nei Jungtinėje Karalystėje.
Visus šiuos kriterijus atitinka ir Lietuva. Lietuvos odontologai tvirtina, kad kaina pas mus taip pat 50 proc. mažesnė, daktarai yra savo srities profesionalai, o jų santykinis skaičius yra labai panašus į Vengrijos.
Studijos rodo, kad 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka 143 odontologai. Tai yra dvigubai daugiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis.
Skirtumas tik tas, kad tiesioginių skrydžių į kitas Europos sostines iš Vilniaus – mažiau, o ir pridėtinės vertės mokestis (PVM) odontologų įrangai bei paslaugoms yra 21 proc. (kai kurioms priemonės taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas). Tuo metu Vengrijoje PVM tarifas odontologijos paslaugoms ir įrangai nėra taikomas.
Galbūt Lietuva, kaip ir Vengrija, galėtų tapti medicininio turizmo traukos centru Europoje, o Lietuvos odontologai papildyti savo kišenes turistų pinigais?
Užsieniečiai nevažiuoja
Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus portalui LRT.lt teigė, kad nors kai kuriose šalyse labai populiarus medicininis turizmas, Lietuvoje jo nėra.
„Atvažiuoja klientų giminaičiai, jų bendradarbiai, bet tokie atveji reti“, – sako A. Šeikus.
Tuo metu odontologas Gintautas Gumbelevičius pažymi, kad jo praktikoje taip pat pasitaiko vienas kitas užsienietis, tačiau tokie apsilankymai nėra nuolatiniai.
„Dažniausiai tai nesisteminiai atvejai. Jei vienas per kitą sužinojo, jei reikalų kažkokių turi Lietuvoje, tai atvažiuoja ir pasitvarko. Tačiau, kad važiuotų čia tik dantų tvarkytis, taip dažniausiai nėra“, – tikina G. Gumbelevičius.
Anot jo, įtikinti norvegą tvarkytis dantis Lietuvoje būtų didelis iššūkis, mat Skandinavijoje dalis odontologijos paslaugų yra kompensuojamos, todėl ir kainos kriterijus nebėra toks svarbus.
Vis dėlto, odontologai sutinka, kad klientų iš užsienio pasirodymas Lietuvoje galėtų bent šiek tiek sumažinti didžiulę konkurenciją tarp dantistų.
„Bandėme kalbėtis ir su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bet nelabai sekėsi tai padaryti. Norint pritraukti medicininį turizmą, reikia atsižvelgti ir į kitus aspektus. Žmonės norėtų ir kurortines paslaugas gauti ir kitas medicinines paslaugas. Reikia, kad būtų ir gerai išvystyti skrydžiai ir viešbučių tinklas“, – apie galimybę Lietuvoje vystyti medicininį turizmą svarstė A. Šeikus.
Nėra aiškaus šeimininko
Lietuvos medicinos turizmo asociacijos „Medicinos Lietuva“ prezidentas Laimutis Paškevičius portalui LRT.lt teigė, kad Lietuva skiriasi nuo Vengrijos, kadangi į šią šalį važiuoja kaimyninių valstybių gyventojai, kuriems Vengrijoje dantis tvarkytis žymiai pigiau.
„Tuo metu Lietuvoje odontologijos paslaugų kainos yra mažesnės nei kitose Vakarų Europos valstybėse, bet jos nėra tokios mažos kaip Lenkijoje ar Baltarusijoje. Ten kainos yra trečdaliu mažesnės. Kokybė ten taip pat yra pakankamai gera“, – sako L. Paškevičius.
Vis dėlto, ekspertas mano, kad pagrindinis skirtumas tarp Lietuvos ir Vengrijos yra tas, kad pastaroji šalis jau daugelį metų dirba kryptingai, kad pritrauktų užsieniečius gydytis pas juos.
„Vengrijos valstybinė politika medicininio turizmo srityje yra jau 15–20 metų kryptingai vystoma. Valstybė investuoja, investuoja ir verslas. (...). Jie turi valstybinę strategiją ir nemažai lėšų skiria marketingui“, – portalui LRT.lt teigia L. Paškevičius.
Anot jo, Lietuvoje neaišku, kas yra atsakingas už medicininį turizmą. „Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako, kad čia labiau Sveikatos apsaugos ministerijos sritis. Pastarieji sako, kad čia ne mūsų sritis. Nėra aiškaus šeimininko, todėl negalime turėti sveikatos paslaugų eksporto“.
L. Paškevičiaus teigimu, Lietuvoje turizmas vietoje 20 prioritetinių sričių galėtų turėti 5, tarp kurių turėtų būtų ir medicininis turizmas.
„Tyrimai rodo, kad vienas medicinos turistas šalyje palieka 4 kartus daugiau pinigų nei paprastas turistas. Jei atvažiuojama dantų protezavimui ar sudėtingesnėms procedūroms, tai žmogus gali praleisti ir kelias savaites. Jis maitinasi, eina apsipirkti, laiką leidžia viešbučiuose, tai sukuria labai daug naudų valstybei ir verslui“, – medicininio turizmo naudas vardino L. Paškevičius.
Užsieniečiai nevažiuoja, o savi išvažiuoja
A. Šeikus portalui LRT.lt teigė, kad patys lietuviai tampa medicininio turizmo kitose šalyse dalimi, o jis pats žino ne vieną atvejį, kada tautiečiai vyksta pigesnių paslaugų į Baltarusiją arba Ukrainą.
Vis dėlto, gydytojas odontologas pažymi, kad nors tose šalyse ir pigiau, kyla kitų bėdų.
„Pavyzdžiui, kiekvienas implantas Lietuvoje turi sertifikatą, kadangi Lietuvoje naudojami produktai yra pagaminti ES. Tačiau trečiosiose šalyse pagaminti produktai tokių sertifikatų neturi.
Būna žmonės susideda implantus Ukrainoje, o atvažiuoja į Lietuvą, nulūžta varžtai, neaišku, kokios sistemos susuktos. Paskui reikia tą implantą išimti. Tačiau mūsų odontologai jau nebenori ir nagų kišti prie tokių neaiškių implantų“, – pastebi A. Šeikus
Tuo metu Gumbelevičius sako, kad norint atlikti net ir smulkiausias Baltarusijoje ar Ukrainoje įdėto danties protezo korekcijas, to negalima padaryti, kadangi Lietuvos odontologai neturi reikiamų įrankių.
„Kadangi nedirbame su trečiųjų šalių įranga, mes neturime, kaip žmogui pagelbėti. Negalime net varžto atsukti, nes neturime tokių atsuktuvų. Žmogus vėl turi vykti atgal, kur jam įdėjo protezą ir ten tvarkytis“, – sako G. Gumbelevičius
Lietuvoje dvigubai pigiau
A. Šeikus pastebi, kad dažniausiai į Lietuvą atvyksta ne užsieniečiai, o iš Lietuvos emigravę lietuviai. Taip jiems patogu, nes čia kone du kartus pigiau nei Jungtinėje Karalystėje (JK)
Odontologo pasiteiravus, kaip skiriasi dantų gydymo kainos Lietuvoje ir užsienyje, jis teigia, kad kartais sunku palyginti. „Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar žmogus Lietuvoje privačioje klinikoje ar poliklinikoje dantis tvarkosi. Kainos poliklinikose taip pat gali skirtis. Tačiau, pavyzdžiui, Lietuvoje ištraukti dantį kainuoja apie 30–50 eurų, tuo metu Anglijoje jūs dantį išsitrauksite už 300 eurų“, – sako jis.
Tuo metu G. Gumbelevičius sako, kad „dantų implantas Lietuvoje kainuoja nuo 500 iki 900 eurų (tik chirurginė dalis), tuo metu Anglijoje kaina siekia nuo 1,5 tūkst. eurų. Visas protezavimas Anglijoje gali siekti ir 3 tūkst. eurų, o pas mus tokią paslaugą galima gauti už 1000–1500 eurų.“
Odontologas pastebi, kad pagrindinė priežastis, dėl ko iš Lietuvos emigravusieji grįžta atgal tvarkytis dantų, yra ne tik kaina, bet ir, jo teigimu, prasta paslaugų kokybė Jungtinės Karalystės valstybinėse klinikose.
„Bėda yra ta, kad JK Nacionalinės sveikatos tarnybos (angl. – NHS) paslaugos yra pakankamai žemo lygio. Galima rinktis privačias klinikas, tačiau kaina jose yra labai didelė“, – teigia odontologas.
Jonas Deveikis
