Veganiškos industrijos siekis naudoti produktų turinio neatitinkančius pavadinimus yra ne tik nekorektiškas, bet ir žalingas.

Ar gali būti mėsainis be mėsos, o pieno produktas be pieno? Veganai ir vegetarai įsitikinę, kad gali, ir augalinius gaminius vadina „veganiškais mėsainiais“, „veganiškomis dešrelėmis“ ir pan., o sojų ar riešutų gėrimą –„pienu“. Ūkininkų nuomonė vienareikšmiška: daiktus reikia vadinti tikraisiais vardais ir neapgaudinėti vartotojų bei vieniems kitų.

Neuždraudė „veganiškų mėsainių“

Spalio pabaigoje Europos Parlamente (EP) svarstant dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos buvo balsuota ir dėl siūlomų teisės akto pataisų, kuriomis siūlyta draustiaugalinės kilmės produktus vadinti mėsiškais ar pieniškais pavadinimais. Europos ūkininkų organizacijos siekia, kad produktai, kuriuose nėra mėsos, nebūtų vadinami „mėsainiais“, „dešrelėmis“ ir pan., o augalinės kilmės gaminiai – „pienu“, „jogurtu“ ir pan.

EP nepritarė, kad būtų draudžiama veganiškus produktus vadinti mėsiškais pavadinimais. O dėl pieno produktų nuspręsta, kad augalinės kilmės produktai negali būti vadinami „pienu“, „jogurtu“ ir pan. Taigi pienininkai laimėjo, o galvijų augintojai ir mėsos gamintojai turės susitaikyti su „veganiškais mėsainiais“.

Daugelio šalių ūkininkų organizacijos sutaria, kad veganiškos industrijos siekis naudoti produktų turinio neatitinkančius pavadinimus yra ne tik nekorektiškas, bet ir žalingas, nes tokiu būdu yra klaidinamas vartotojas ir paminama ūkininkavimo tradicija.

Vienas iš Europos žemdirbių ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijos „Copa-Cogeca“ atstovų dar anksčiau yra perspėjęs, kad naudodami netinkamus pavadinimus sukursime drąsų naują pasaulį, kur rinkodara yra nesusijusi su tikrąja produktų prigimtimi. O tai didžiulė grėsmė visuomenei.

Pavadinimas neturi klaidinti

„Valstiečių laikraščio“ kalbintų Lietuvos ūkininkų nuomonė dėl produktų pavadinimų vienareikšmiška: daiktus reikia vadinti tikraisiais jųvardais. „Negali būti mėsos be mėsos, o pieno be pieno. Bet koks mėsos ar pieno pakaitalas negali būti pristatomas ir vadinamas taip pat, kaip tikras produktas. Tai turėtų būti neginčijama tiesa. Kitu atveju bus visuomenės apgaudinėjimas. Pavadinimas turi atitikti turinį ir neklaidinti vartotojo“, – įsitikinęs Kauno rajone ekologiškai ūkininkaujantis Nikolajus Dubnikovas, žemės ūkio kooperatinės bendrovės „BIO LEUA“ vadovas.

Ūkininkas sakė neabejojantis, kad aptariami produktų pavadinimai turėtų būti aiškiai reglamentuoti, tuomet viskas stotų į vietas. Jis palygino, kaip griežtai reglamentuojama ekologiškų produktų gamyba, perdirbimas ir realizacija. „Juk negali produkto vadinti ir ženklinti ekologišku, jeigu jis nėra sertifikuotas. Šie produktai pateikiami vartotojui, kuris neturi būti apgaudinėjamas. Ir kitais atvejais negali būti kažkokių išlygų“, – samprotavo ekologinio ūkio savininkas.

N.Dubnikovas: „Galbūt vegetariški ir veganiški gaminiai nėra jau tokie populiarūs, todėl norima prisidengti kitų pavadinimais?“

N.Dubnikovas: „Galbūt vegetariški ir veganiški gaminiai nėra jau tokie populiarūs, todėl norima prisidengti kitų pavadinimais?“

Patarinėja, kas netingi

Jau daug metų pieno produktus perdirbantis ir vartotojų prielankumą pelnęs ūkininkas Jurgis Pažėra, pieno ūkį puoselėjantis Prienų rajone, paklaustas apie mėsos bei pieno pakaitalus ir jų pavadinimus nedaugžodžiavo: „Kuo toliau, tuo daugiau visokių kvailysčių prisigalvojama. Kas netingi, rimtais veidais patarinėja, kaip mums maitintis ir kaip gyventi. Vieni valgo ir lieknėja, kiti skaito ir kvailėja.“

Pasak jo, sveikos nuovokos žmonėms nesuprantama, kodėl reikia manipuliuoti turinio neatitinkančiais pavadinimais, įvedinėti visokius pakaitalus, tikrus produktus keisti sintetiniais?

„Kaip galima pienu vadinti kažkokį augalinį gėrimą? Kai įsileidome tokius ir visokius kitokius nesuprantamus pakaitalus, turime ir atitinkamų pasekmių. Palyginkime, kokia žmonių sveikata buvo prieš keliasdešimt metų ir kokia dabar. Štai ir bus atsakymas“, – ūkininkas siūlo ne fragmentiškai, bet plačiau vertinti, kokius maisto produktus krauname į parduotuvių lentynas, o paskui ant savo stalo.

Prisidengia kitų vardu

N.Dubnikovo manymu, dėmesio vertas gali būti klausimas, kodėl pristatant vienus produktus norima prisidengti kitų vardu? „Išties įdomu, kodėl veganai ir vegetarai neprieštarauja, kad jų mėgstami produktai būtų vadinami gyvulinių produktų vardais? Kodėl, pavyzdžiui, gaminį iš sojos nori vadinti „mėsainiu“, o ne „sojainiu“? Jeigu jie mano, kad mėsa ir pienas žmogaus organizmui yranenaudingi, o augaliniai produktai sveiki, tai kodėl šiuos nori vadinti, jų manymu, nesveikų produktų vardu? Čia jau nelogiška“, – išvadą padarė ekologinio ūkio savininkas, pridūręs, kad jis nevertina, kurie produktai yra geresni, o kurie prastesni.

Ūkininkas svarstė, kad galbūt vegetariški ir veganiški gaminiai nėra jau tokie populiarūs, todėl norima prisidengti kitų pavadinimais? „Tai apgaulingas kelias, ir tokiu būdu parodomas silpnumas“, – tvirtino pašnekovas.

Išpuoliai prieš mėsos gamintojus

Galvijų augintojams neramu, kad veganiška industrija agresyviai skinasi kelią į rinką. Ūkininkams ir gamintojams tenka gintis nuo tokių agresyvių išpuolių. Prieš keletą metų Prancūzijos mėsininkų ir maisto tiekėjų federacija kreipėsi į šalies vyriausybę, prašydama juos apginti nuo veganų teroro – ne tik žodinio bei moralinio, bet ir fizinio.

Mėsos gamintojai skundėsi, kad mėsos parduotuvės buvo apmėtomos akmenimis, daužomos ir kraują imituojančiais raudonais skysčiais apipilamos vitrinos, pasitelkiamos kitos vandalizmo formos. Buvo pateikta statistikos, kad Prancūzijoje vegetarai ir veganai sudaro nedidelę gyventojų dalį: 2016 metais atliktos apklausos duomenimis, mėsos nevartoja maždaug 3 proc. šios šalies gyventojų.

Tie klausimai nekartą buvo kelti tarptautinėse ūkininkų organizacijose ir nekartą išreikštas nerimas, kad mažuma agresyviais būdais nori įpiršti gyvenimo būdąabsoliučiai daugumai.

Lietuvoje iki tokios agresijos neprieita, tačiau ūkininkus stebina girdimi jaunosios kartos samprotavimai apie gyvulių paskirtį. Vienas ūkininkas pasakojo, kaip buvo priblokštas jaunuolių svarstymo, kad karvė nėra pieno gamykla ir kad ją melžiant pažeidžiama jos gerovė.

Pienas tyrinėtas šimtmečiais

Žymi maisto mokslo profesorė habilituota daktarė Sigita Urbienė, dešimtmečius tyrinėjusi pieno chemines, biochemines ir biologines savybes, tvirtino, kad gyvulių pienas ir panašus augalinės kilmės produktas yra visiškai skirtingi dalykai, todėl sojos ar riešutųgėrimo jokiu būdu negalima vadinti „pienu“.

„Tūkstančius metų vartojame gyvulių pieną, mokslininkai ir mokslo institucijos šimtmečiais dirbo, kad ištirtų šį produktą ir įvertintų jo reikšmę, tai gal pasikliaukime jais. Pienas yra geriausias gaminys, kokį gamta sukūrė žmogui. Dabartiniame kontekste jis yra vienas ekologiškiausių produktų, nes pienas pereina per karvės organizmą. Jį vartojant nei daroma žala gamtai, nei kenčia gyvuliai. O kažkokį augalinį gėrimą vadinti pienu būtų neteisinga ir neetiška. Jis yra visiškai kitos prigimties“, – konstatavo mokslininkė, neseniai parašiusi monografiją „Pienas ir jo sudedamųjų dalių biologinė reikšmė“.

Ji pridūrė, kad yra žmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių netoleruoja pieno, tačiau, mokslininkės manymu, dėl atskirų asmenų organizmo problemų nereikėtų keisti kitų visuomenės narių įpročių.

Menkinami geri dalykai

S.Urbienė neslėpė nuostabos dėl dabar siūlomų pačių įvairiausių patarimų, ką valgyti, kaip gyventi ir kaip galvoti. „Kam nors šauna kokia mintis ir kiti ją visaip varto, plėtoja… Jau ir taip gyventojų sveikata nekokia, tai dar siūlo visokius pakaitalus, vietoj pieno gerti sojos ar riešutų gėrimus ir pan. Gal kai žmonės nežino esmės, tada atsiranda drąsos bet ką kalbėti. Negi norime, kad visuomenė būtų paliegusi? Po dvidešimties metų gali atsirasti dar kitokių sveikatos problemų, tada bus nelengva nustatyti, kas jas sukėlė“, – perspėjo profesorė.

Jos manymu, nereikėtų vaikytis mūsų kraštui neįprastų maisto produktų, juolab jų aršiai piršti kitiems. Mokslininkė sakė pastebinti pavojingą tendenciją, kai imami niekinti ir menkinti geri dalykai – ne tik maistas, bet ir įpročiai bei kt.

„Lyg norėtume viską aukštyn kojom apversti. Nereikia vengti naujovių ir nereikia draudimų. Jeigu kas nori būti vegetaru, veganu ar dar kuo nors, tegu būna, kiekvieno valia pasirinkti, kaip gyventi ir ką valgyti, bet kodėl reikia savo gyvenimo būdą primesti kitiems? Kiekvienas iš mūsų ką nors mėgsta ar nemėgsta. Vieni valgo česnakus, kiti svogūnus, tačiau apie tai garsiai nešaukia“, – samprotavo profesorė.

Ji taip pat pabrėžė, kad dabar labai patrauklios naujovės ilgesnėje perspektyvoje gali prišaukti naujų bėdų. „Štai prisiminkime, kaip už kenkėjus naikinančių DDT miltelių, liaudiškai vadintų dustu, išradimą buvo skirta Nobelio premija. Vėliau paaiškėjo, kad tai baisus nuodas. Taigi stačia galva nepulkime į visas naujoves, ir kalbant apie maistą gal labiau pasikliaukime nuo neatmenamų laikų išbandytais produktais“, – teigė S.Urbienė.

Europarlamentarai už „burgerį“ be mėsos

ropute

Bronis Ropė, Europos Parlamento narys

Maisto gamintojų organizacijos siekė, kad į rinką ateinantys nauji gamintojai nesinaudotų jų produktų vardu, nes tai mažina jų gamybą ir klaidina visuomenę. Jie norėjo, kad„burgeris“ ar kotletas, kurio sudėtyje nėra mėsos, negalėtų būti taip vadinamas. O tos organizacijos, kurios atstovauja žaliajai ir sveikesnei sričiai, mano, kad naudojant mėsiškus pavadinimus bus didesnis vartojimas, o kas nori, tas atsirinks, kuris „burgeris“ iš mėsos, o kuris veganiškas.

Mes turbūt visi norėtume ir linktume į tai, kad žmonės sveikiau maitintųsi, ir kad būtų mažiau žalos gyvūnijai. EP mano, kad nereikia uždrausti pavadinimų „veganiškas mėsainis“, nes tokius pavadinimus sugalvojo visuomenė, tik turi būti nurodyta produktų sudėtis. Manau, kad tai teisinga. Turėtume mažiau trukdyti sveikiems produktams ateiti į mūsų gyvenimą.

Dėl pieno produktų nuspręsta kitaip, nes Europoje yra nemažai žmonių, kurie netoleruoja pieno, vietoj jo naudoja sojų ar kitokį pieną. Tam, kad šio produkto nesumaišytų ir nepanaudotų netinkamo pieno, EP priimtas sprendimas, kad augalinės kilmės produktas negali būti vadinamas pienu.

Lietuvoje turime geras sąlygas pasigaminti mums reikiamo maisto ir vystyti trumpąsias grandines, kad gyventojai vartotų šviežią vietinį maistą, ir kuo mažiau būtų teršiama gamta. Vežiojant produktus iš kontinento į kontinentą, neprisidedame prie ekologijos ir siekio mažinti klimato kaitą.

Dar pabrėžčiau kitą problemą – maisto švaistymą. Mums visiems reikia stipriai padirbėti, kad neišmestume daug gero maisto.