R. Dovydėno pieš.

Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis yra neišvengiamas. Tokią mantrą, lyg Dievo duotą įsakymą, vis dažniau ir drąsiau kartoja seimūnai ir ministrai. O gyventojai piktinasi, kad toks mokestis daugelyje savivaldybių esą jau ir dabar galioja, tik jis užmaskuotas – tai prieš keletą metų įteisinta dvinarė šiukšlių rinkliavos sistema, pagal kurią žmonės moka ne tik už realų buityje susidarančių atliekų kiekį, bet už pastatų plotą.

Ruošia gyventojus

Valdantieji siūlo išplėsti nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę ir sumažinti nekilnojamojo turto neapmokestinamąjį dydį nuo 220 iki 150 tūkst. eurų (buvo siūlyta kartelę nuleisti žemiau – iki 100 tūkst. eurų, bet tam nepritarta). Valdžios atstovai neslepia, kad taip gyventojai ruošiami visuotiniam nekilnojamojo turto mokesčiui.

Finansų ministras Vilius Šapoka žurnalistams sakė, kad visuotinis nekilnojamojo turto mokestis yra neišvengiamas. Nuleidžiant nekilnojamojo turto apmokestinimo kartelę siunčiamas signalas, kad turėti brangų turtą ateityje tikrai kainuos ir kad žmonės turėtų laiko iki visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo priimti atitinkamus sprendimus.

Nemažai gyventojų įsitikinę, kad daugelyje savivaldybių visuotinis nekilnojamojo turto apmokestinimas jau įvestas. Tai 2017 metais įsigaliojusi dvinarė komunalinių atliekų rinkliava, kurią žmonės vadina paslėptu nekilnojamojo turto mokesčiu. „Valstiečių laikraštis“ ne kartą rašė apie gyventojų pasipiktinimus dėl tokios tvarkos, kai reikia mokėti ne už realų buityje susidarančių atliekų kiekį, bet už pastatų plotą.

Asociatyvi nuotr.

Asociatyvi nuotr.

Vys iš namų

Netoli vieno Aukštaitijos miesto individualiame name gyvenantis pensinio amžiaus vyras „Valstiečių laikraščiu“ išsakė savo pamąstymus apie valdžios ketinimus įteisinti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.

„Finansų ministras siūlo žmonėms pasiruošti iki visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo. Tik nežinau, kokį aš turėčiau priimti sprendimą? Gyvenu jau vienas dar tarybiniais metais pasistatytame name, kur išauginti vaikai. Jie įsikūrė kitur – vieni sostinėje, kiti emigracijoje. Pats emigruoti jau nebepajėgsiu. Į namus, nors ir retai, susirenka visa didelė šeima, atvažiuoja anūkai. Čia palaikoma kelių kartų jungtis. Ar būsiu skatinamas užkalti šių namų duris ir ieškotis kokios kambarėlio daugiabutyje? Tokių senukų, turinčių didesnį plotą, nei jiems dabar reikėtų, daugybė. Ar apkraudami mokesčiais juos norime išvyti iš namų?“ – retoriškai klausė senukas.

Garbaus amžiaus vyras sakė nesuprantantis tokio mokesčio prasmės ir kodėl jį valdžios atstovai vadina neišvengiamu. „Žmonės susimoka už tai, kuo naudojasi: elektrą, dujas, šilumą ir kt., moka pridėtinės vertės mokestį pirkdami įvairias prekes ir pan. O kokiu būdu užkliūva namas? Juk jį statant, remontuojant už viską sumokėta“, – savo argumentus dėliojo pašnekovas.

Jo manymu, nekilnojamojo turto mokestis jau egzistuoja – jam prilygsta mokesčiai už komunalines atliekas. Pasak pensininko, nelogiška ir neteisinga, kai reikia mokėti ne už šiukšles, o už gyvenamojo namo plotą.

Užsimota ne pagal pečius

Įvedus dvinarę atliekų rinkliavą, savivaldybės galėjo skaičiuoti įkainius pagal atliekų kiekį, žmonių skaičių ir nekilnojamojo turto plotą. Dauguma savivaldybių įsivedė paprasčiausią tvarką – pastoviąją dvinarės rinkliavos dalį susiejo su nekilnojamojo turto plotu. Kadangi regionuose gyventojų neregėtu tempu mažėja, mokestį paprasčiau susirinkti tokiu būdu.

Taigi, politikų manymu, turėdamas daugiau gyvenamojo ploto, žmogus daugiau sukaupia ir atliekų, kitaip tariant, pastatas pats savaime šiukšlina. Tokia sistema paranki savivaldybėms ir atliekų tvarkytojams, o gyventojai tokią rinkliavą vadina užmaskuotu nekilnojamojo turto mokesčiu.

Savivaldybės yra nustačiusios net minimalią metinę šiukšlinimo normą. Štai Panevėžio rajono savivaldybė nusprendusi, kad vienas gyventojas per metus turi sukaupti ne mažiau kaip 8 (po 120 l) konteinerius šiukšlių. Tokią normą apskaičiavo savivaldybės samdyti ekonomistai.

Panevėžio rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkui Kazimierui Binkiui tokios normos atrodo nelogiškos. „Gyvenu vienas, tad tenka pakankamai daug sumokėti už gyvenamąjį namą, kuriame daugiausia prisikaupia tik dulkių. Mokesčiui neturi įtakos ir tai, kad rūšiuoju atliekas ir jų nedaug lieka. Vis tiek tenka mokėti už 8 konteinerių išvežimą, nors tiek neprikaupiu“, – apie neadekvačius atliekų tvarkymo įkainius kalbėjo Naujamiesčio gyventojas.

Jis užsiminė ir apie padarytas atliekų tvarkymo sistemos klaidas. Pasak K.Binkio, buvo užsimota ne pagal pečius: įsteigti dideli regioniniai atliekų tvarkymo centrai, suplotos didžiulės lėšos, dabar visą tai reikia išlaikyti.

Nors nuotraukoje užfiksuotas perpildytas tekstilės atliekų konteineris, savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjas tikina, kad tokios situacijos itin retos, mat tekstilės konteineriai tuštinami net dažniau, nei priklauso pagal grafiką. / Skaitytojo nuotr.

Nors nuotraukoje užfiksuotas perpildytas tekstilės atliekų konteineris, savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjas tikina, kad tokios situacijos itin retos, mat tekstilės konteineriai tuštinami net dažniau, nei priklauso pagal grafiką. / Skaitytojo nuotr.

Sąskaitos už pastatus

Naują šiukšlių surinkimo ir tvarkymo apmokestinimą peikia ne tik gyventojai, bet ir verslininkai, ūkininkai. Jie irgi priversti mokėti ne už realų šiukšlių kiekį, bet už gamybinius pastatus. Raseinių rajono ūkininkai net buvo surengę mitingą, kai juos pasiekė pirmosios komunalinių atliekų rinkliavos sąskaitos už gamybinius pastatus, iš kurių, pasak ūkininkų, niekas jokių šiukšlių nevežė. Įkainiai buvo įspūdingi, juos vietos valdžia buvo priversta sumažinti.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Raseinių skyriaus vadovas Rimas Gunevičius įsitikinęs, kad tokia komunalinių atliekų rinkliava neteisinga, tačiau jos keisti niekas nesiruošia. „Ir dabar mokame už gamybinius pastatus, pavyzdžiui, grūdų sandėlius, kur nėra jokių konteinerių, šiukšlės nevežamos, bet sąskaitas gauname“, – aiškino jis.

LŪS Raseinių skyriaus pirmininkas pasakojo, kad vienas ūkininkas sąmoningai ignoruoja tokias sąskaitas ir jų neapmoka, nes mokestis skaičiuojamas už paslaugas, kurių niekas neteikia. Jis pasiruošęs kreiptis į teismą, jeigu spaus susimokėti.

Klesti biurokratija

Rokiškio rajono verslininkų asociacijos prezidento Igorio Skripkos manymu, ginčai dėl vienokių ar kitokių mokesčių įvedimo beprasmiai, nes valdžia paprastų žmonių argumentų nepaiso.

„Gyventojų prieaugio nėra, Europos Sąjungos projektai eina į pabaigą, reikia galvoti, kaip išsilaikyti. Jei versle trūksta pinigų, pirmiausia mažinamos išlaidos, o valstybė taip nesielgia. Valstybės aparatas gana inertiškas, neskubama mažinti etatų ir savo išlaidų, todėl atsiranda neišvengiami mokesčiai. Ir nesvarbu, kaip juos pavadins, – trūkstamų lėšų turi kažkaip surinkti. Tai nevilties klyksmas, pabandymas dar paspausti, gal išvarvės lašas kitas, bet, manau, kad ne ten spaudžiama“, – samprotavo verslininkas.

Jo manymu, kai kurių gyventojų grupių atžvilgiu toks spaudimas jau beveik peržengė ribas, bet žmonės kenčia, sukandę dantis gyvena. „Galima streikuoti, bet matome, kad iš to maža naudos. Be to, dažniausiai streikuoja ne tie, kurie sunkiausiai gyvena“, – tvirtino Rokiškio rajono verslininkų asociacijos prezidentas.

I.Skripka siūlytų pirmiausia sutvarkyti valstybės valdymo aparatą ir kurti sąlygas bei galimybes žmonėms užsidirbti, kurti šeimas, auginti vaikus. Tada ir adekvatūs mokesčiai gyventojams nebus našta.

„Valdymo funkcijos išplėstos, išpūstos, pristeigta etatų ir šiltų vietų vaikams, giminėms, pažįstamiems, partijos draugams ir t. t. Biurokratija klesti“, – apgailestavo verslininkas.

Perėmė iš Skandinavijos

Dr. Agnė Kazlauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais

Komunalinių atliekų dvinarę rinkliavos sistemą sukūrė Aplinkos ministerija. Savivaldybės arba regioniniai atliekų tvarkymo centrai pagal savivaldybių įgaliojimą šią naują metodiką pradėjo taikyti nuo 2017-ųjų pradžios.

Dvinarę rinkliavą sudaro pastovioji ir kintamoji įmokos dalys. Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai ar įgalioti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pastoviosios įmokos dalis skirta atliekų tvarkymo infrastruktūrai išlaikyti, būtinosioms sąnaudoms padengti, sąvartyno eksploatacijai, administracinėms sąnaudoms, nusidėvėjimo kaštams padengti ir kt. nuolatinėms išlaidoms.

Kintamoji dalis tiesiogiai priklauso nuo gyventojų sugeneruotų atliekų kiekio. Į kintamosios įmokos dalį įeina: komunalinių atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas, šalinimas, priežiūra, stebėsena. Kintamoji paslaugos dalis nemokama, jeigu gyventojas deklaruoja, kad tam tikrą laiką nesinaudoja nekilnojamuoju turtu.

Dauguma Lietuvos savivaldybių, vadovaudamosi rinkliavos nustatymo metodika, dvinarės rinkliavos pastoviąją ir kintamąją dalis susiejo su gyventojo ar juridinio asmens valdomu nekilnojamuoju turtu, o tiksliau – su jo plotu. Šis skaičiavimo modelis yra perimtas iš Skandinavijos šalių kaip socialiai teisingiausias ir nieko bendro neturi su nekilnojamojo turto apmokestinimu.

Savivaldybės turi galimybę dvinarę rinkliavos nustatymo metodiką susieti su gyventojų skaičiumi nekilnojamojo turto objekte, tačiau dėl to gerokai padidėja administracinės išlaidos bei sąnaudos už Registrų centro teikiamus gyventojų ir darbuotojų registro duomenis, kurie kinta kiekvieną mėnesį ir nėra pastovūs. Šios papildomos išlaidos patektų į galutinį rinkliavos dydį gyventojui, todėl beveik visos savivaldybės, siekdamos optimizuoti galutinę kainą už atliekų sutvarkymą, pasirinko dvinarę atliekų rinkliavą susieti su pastatų plotu.