Stabtelėjusi prie skrupulingai ant prekystalio išrikiuotų stiklainėlių sužinojau, kad tai Dainiaus Šerkšno bityno ekologiški produktai. Pats bitininkas atviravo, kad pas mus jau trečią kartą atvyko iš Raseinių rajono Girkalnio gyvenvietės, ir apgailestavo, kad pirkimo intensyvumas vidutiniškas, anksčiau, pasak jo, daugiau pirkėjų sulaukdavęs. Vyras pašmaikštavo, kad jei neperka, tai tikriausiai prekė prasta, o ateityje, patikino, būtinai dar atvažiuos – juk negali Tauragės be medaus palikti.

Pakalbintas bendrovės „Bitytė“ įkūrėjas Ernestas, prekiavęs vardiniais italų meistro dirbiniais iš medžio ir turintis Šiauliuose parduotuvę, neslėpė didžiulio nusivylimo:

– Siūlome vienetinius gaminius, kokių jokioje parduotuvėje nerasite Lietuvoje, o Tauragėje lankausi trečią kartą. Čia blogiausi rezultatai, važiuosiu namo po pirmos dienos – dar nėra buvę tokios mugės, kad taip silpnai pirktų. Ir ne man vienam taip. Nors darbo diena, bet žmonių tikrai daug.

Optimizmo nestokojo mažosios bendrijos „Saldžiosios gėrybės“ steigėja Odeta Pažėrienė, atvykusi iš Garliavos, Kauno rajono. Moteris pasakojo, kad specializuotus konditerijos gaminius kepa ir jais prekiauja pati, kad tai šeimos verslas. Ji Tauragėje lankėsi pirmą kartą, džiūgavo populiarumu tarp pirkėjų, o vakare planavo apžiūrėti miestą.

Pirkėjus energingai su ištiestu arbatos puodeliu viliojęs Valdas, atstovaujantis „7 Ievos namų“ prekės ženklui ir parduodantis originalias arbatas bei natūralius prieskonius, kalbėjo:

– Esu iš nuostabios Šilutės, o pas jus dažnai atvažiuoju. Turiu nuolatinių klientų, bet pirkimas tikrai sumažėjęs, nors tikiu tuo, kad pardavimo rezultatai priklauso nuo pardavėjo mokėjimo įsiūlyti.

Į mugę keramikas, skulptorius Audrius Valčiukas iš Kintų miestelio Šilutės rajone atvyko pirmą kartą. Jo teigimu, pirkimas beveik toks pat, kaip ir kitų miestų mugėse – vidutinis.

Džiaugėsi pirkėjų gausa iš Panevėžio rajono atvykęs įmonės „Radviliškių kaimo kepykla“ savininkas Vidmantas Kisielis, kuris dažnai Tauragėje lankosi mugių ir švenčių metu:

– Mus labai myli Tauragė, noriai perka mūsų duonytę. Vyresni žmonės renkasi tamsesnę, jaunesni – šviesesnę. Labai perkami mūsų šimtalapiai, pyragai, grybukai, šakočiai, vyrams skirta duona su lašinukais, česnaku ir pipirais.

Pasak iš Radviliškio atvykusio Nerijaus ir prekiaujančio „Ritos kaimiškais naminiais sūriais“, pirkimas visai neblogas – trečią kartą jis Tauragėje ir skųstis negalintis.

Jovita Gimbutienė atskubėjusi iš Šiaulių į mugę pirmą kartą, taip pat dalijosi įspūdžiais:

– Prekiauju kristalais ir dirbiniais iš jų, labiausiai pirko natūralių akmenukų apyrankes ir žiedukus, kurių kaina svyruoja nuo 10 iki 18 eurų. Iš ryto buvau išsigandusi, kadangi žmonės tik žiūrinėjo, tačiau nepirko – per brangu. Nupiginti dar labiau negaliu, o kai po pietų ėmė rinktis dirbantys  žmonės – sulaukiau nemažai perkančiųjų.

Skuodiškis Antanas pardavinėjo Latvijos „Saldus Partikas Kombinats“ gaminamus saldainius – mugėje jis pirmą kartą, dažnai prekiaudavo Tauragės turguje. Jis teigia, kad pirkimas čia labai sumažėjęs, kadangi labai sumažėjo turgaus lankytojų.

Panevėžio „Dagemos konditerijos“ gardumynais prekiaujantis Žydrūnas pirkimą įvardijo vidutinišku.

Edvinas iš Kauno, atvežęs „Senolių gardumynų“ mėsos produkcijos, nuolat šypsojosi ir braukdamas prakaitą nuo kaktos pasakojo, kad prekyba buvo puiki – beveik viską išpardavė, o populiariausi buvo sūdyta ir vytinta nugarinė, sūdyta šoninė, „Marcelės“ dešra, šonkauliai, naminės dešrelės.

Siūlantys „Norvelitos“ rūkytus mėsos gaminius pirkėjų gausos nesulaukė – pasak pardavėjų, tikriausiai vieta netinkama, ketino kitą dieną įskurti kitoje aikštės vietoje.

Džiūgavo ir Tomas, pardavinėjęs rūkytos žuvies gaminius iš Kintų miestelio Šilutės rajono – pirkėjų jam netrūko, todėl teigė, kad Tauragė graži ir jos gyventojai labai geri.

Amatininkas iš Panevėžio Vaidas, jau trečią kartą į mugę atvežęs savo gaminių iš vilnos, odos ir kailio, prekyba nesidžiaugė:

– Mūsų produkcija žieminė, todėl laukiam tinkamesnių orų. Kumpiai perkamesni, mat nevalgęs nebūsi, o nuogas ir basas dar gali išgyventi.

Keramikas iš Kauno Robertas neslėpdamas nusivylimo kalbėjo, kad pirkimo visai nėra Lietuvos mastu, todėl dirbinius iš molio veža į Lenkiją ir Estiją – ten perka. Pasak menininko, prekyba neatsigauna po euro įvedimo, jis vis dar tikisi sulaukti geresnių laikų.

Neviltis užvaldžiusi ir menininką Arūną iš Klaipėdos, prekiavusį medžio ir molio dirbiniais:

– Ketvirtą kartą Tauragėje, bet pirmą kartą nusivyliau – pirkimas per pusę kritęs. Kaimynė šalimais muilais prekiauja – ji patenkinta. Meno dirbiniai Lietuvoje nepaklausūs, todėl vežu juos parduoti į Lenkiją, Estiją ir Latviją, nes ten labai perka. Čia susidomėjimas yra, bet pirkimo nėra – žmonėms trūksta pinigų.

Kalvis Antanas iš Vilniaus mugėje pardavinėjo nedidelius metalinius zodiako ženklus, įtvirtintus ant akmenų, po 4 eurus. Vyras pasakojo čia buvęs prieš porą metų, bet šį kartą pirkimas didesnis, todėl ateityje būtinai čia atvažiuos.

Pirkėjai džiaugėsi, kad Tauragėje mugės vyksta dažniau nei ankstesniaisiais metais. Esą galbūt ši tradicija pamažu įsigalės.