Alytaus miesto savivaldybės vadovai, įvertindami verslininkų susirūpinimą dėl galimo panaikinti Kauno teritorinės muitinės Alytaus krovinių posto, diskutuoti pakvietė Muitinės departamento prie Finansų ministerijos atstovus ir verslininkus. Po diskusijų paaiškėjo, jog šio posto kol kas nesirengiama naikinti, bet jis turi keistis, kad atitiktų keliamus reikalavimus.
„Reikia ieškoti kelių dėl posto perspektyvų“
Diskusijoje dalyvavęs Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis pirmiausia pristatė Europos Sąjungoje įgyvendinamą Muitinės kodeksą, kurio esmė – judėti į bepopierinę aplinką: „Muitinė turi išmokti aptarnauti verslą bekontakčiu būdu, per bendrą elektroninę sistemą, patikrai atrenkant krovinius. Tuo siekiama, kad verslas patirtų kuo mažiau nuostolių dėl muitinės aptarnavimo.“
Kalbėdamas apie muitinės postus J.Miškinis įvardijo pagrindinę jų problemą – nemažai jų įsikūrę privačiose teritorijose, muitinė ar savivalda negali investuoti į jų privačią infrastruktūrą, imami automobilių įvažiavimo mokesčiai, o taip neturėtų būti. Privačiose teritorijose veikiantys muitinės postai sukuria neskaidrią atmosferą dirbantiems pareigūnams.
„Alytaus krovinių postas disonuoja su šiuolaikine logistika, reikia ieškoti kelių dėl posto perspektyvų. Kaip logistikos veidas Alytaus postas atrodo liūdnai. Taip pat šio posto pareigūnų apkrovimas darbu nėra pats didžiausias, palyginti su kitais muitinės padaliniais. Tačiau, manau, kad įmanoma surasti sprendimus, kurie tenkintų Alytaus regioną“, – sakė Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Kauno teritorinės muitinės Alytaus krovinių postas du dešimtmečius veikia privačioje miesto verslininkui Valiui Smaidžiūnui, tiksliau, jo vadovaujamai bendrovei „Aiginta“ priklausančioje teritorijoje ir patalpose Naujojoje gatvėje.
Kaip tvirtino diskusijoje dėl šio posto ateities dalyvavęs V.Smaidžiūnas, kelio danga į posto teritoriją iš tiesų yra susidėvėjusi, sutiko, jog ją reikia tvarkyti, tačiau pabrėžė apie dešimt metų negaunantis mokesčių už patalpų ir teritorijos nuomą. Postas naudojasi 1 tūkst. 575 kv. metrų dydžio teritorija ir 130 kv. metrų „Aigintai“ priklausančių patalpų.
V.Smaidžiūnas patvirtino, kad imamas mokestis už įvažiavimą į „Aigintos“ teritoriją, kurioje ir įsteigta Alytaus krovinių posto muitinio tikrinimo vieta. Už tai tenka susimokėti 5,8 euro.
Kaip ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, miesto savivaldybės administracijos vadovai tvirtino neturintys teisinio pagrindo investuoti į privačią teritoriją ir joje sutvarkyti duobėtą įvažiavimą į posto naudojamą aikštelę. Nebent savininkas valstybės naudai sutiktų atsisakyti dalies sklypo.
Taip pat įvardyti ir kiti muitinės Alytaus krovinių posto trūkumai – čia nėra automobilių numerių nuskaitymo sistemos, uždarų, rakinamų patalpų prekėms tikrinti.
Kam labiausiai reikia muitinės posto?
Lietuvos muitinė šalyje turi 12 krovinių postų, Kauno teritorinei muitinei priklauso 5. Alytaus apskrityje yra vienintelis Dzūkijos sostinėje ir Pietų Lietuvos regione krovinių postas, aptarnaujantis keturis muitinės sandėlius Alytuje, vieną Lazdijuose, aštuonias prekių tikrinimo vietas ir visas importo, eksporto ir kitas muitinės procedūras vykdančias šio ir ne tik šio regiono įmones. Šiuo metu poste dirba šeši pareigūnai.
Posto viršininko Algimanto Antanevičiaus teigimu, pernai per mėnesį vidutiniškai įforminta apie 200 tranzito deklaracijų, 100 Carnet TIR knygelių, išduota apie 29 transporto priemonių tinkamumo tarptautiniam pervežimui liudijimus.
Vykdant centralizuotą importo ir eksporto deklaracijų įforminimą Alytaus poste muitiniam įforminimui per mėnesį vidutiniškai pateikiama 150–200 importuojamų ir 350–400 eksportuojamų krovinių. Jų pateikimo kontrolę ir fizinę priežiūrą vykdo Alytaus krovinių posto pareigūnai. Įvertinus rizikas, iki 10 proc. krovinių atliekamas detalus prekių fizinis patikrinimas.
Alytuje tik septynios stambios įmonės turi įvairius supaprastinimus, kurie suteikia teisę pateikti prekes ne muitinės poste, o įmonių teritorijose bei patiems tokių leidimų turėtojams atlikti kai kuriuos muitinės pareigūnų atliekamus veiksmus.
A.Antanevičiaus pastebėjimu, keletą procedūrų per metus vykdančioms smulkioms įmonėms leidimus įvairiems supaprastinimams, pavyzdžiui, įgalioto siuntėjo, įgalioto gavėjo, AEO statusui, gauti yra ganėtinai sudėtinga, todėl joms turėtų atstovauti muitinės tarpininko veikla užsiimančios įmonės: „Šiuo metu nė viena Alytaus regione esanti muitinės tarpininko įmonė įgalioto siuntėjo, įgalioto gavėjo ar AEO statuso neturi.“
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo skyriaus duomenimis, mieste veikiančio krovinių posto teikiamomis paslaugomis naudojasi daugiau nei 100 Alytaus miesto ir rajono bei Lazdijų ir Varėnos rajonų įmonių.
Lietuviškos kilmės prekių iš Alytaus apskrities įmonių per metus eksportuojama už 343,4 mln. eurų, tai sudaro apie 2,5 proc. viso lietuviškų prekių eksporto. Daugiausia išvežama apskrities įmonėse pagamintos medienos ir jos dirbinių (16,8 proc.), baldų, patalynės, čiužinių (15 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių (13,8 proc.), plastiko ir jo gaminių (10,9 proc.). Pagrindinės eksporto rinkos šalys – Lenkija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Austrija ir Rusija.
Parengė kreipimąsi
„Jei neliktų Alytaus krovinių posto, regionas taptų mažiau konkurencingas. Jo paslaugomis besinaudojančios įmonės patirtų didelių išlaidų atlikdamos išmuitinimo paslaugas Kaune ar Vilniuje. Postas turėtų išlikti bent kol bus visiškai parengta ir išbandyta elektroninė muitinės paslaugų sistema“, – tvirtino Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė.
Alytaus krašto verslininkų asociacija, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Alytaus filialas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovai yra parengę kreipimąsi į Finansų ministeriją, Muitinės departamentą dėl Alytaus krovinių posto, kaip svarbaus regionui objekto, išsaugojimo.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas J.Miškinis Alytaus miesto savivaldybės vadovų surengtoje diskusijoje dėl šio posto pabrėžė, kad šis postas nuo kovo 1-osios nedingsta, iki šios datos Kauno teritorinė muitinė turi pateikti išvadas dėl poste esančių trūkumų. O jie beveik visi buvo įvardyti diskusijoje.
Kaip juos reikės ištaisyti, jau bus ne tik muitinės, bet ir miesto valdžios, norinčios padėti verslininkams, galvos skausmas.
Alma MOSTEIKAITĖ