Naudotus automobilius pardavinėjanti įmonė UAB „Deulita“ pirkėjams siūlo populiarius, tačiau taršius automobilius. Įmonė atsižvelgia į visuomenės poreikius, tačiau taršos mokestis juos gali stipriai pakoreguoti. / Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis neramina ne tik visuomenę ir būsimus automobilių pirkėjus. Naudotų transporto priemonių pardavėjai tokiam mokesčiui, kokį planuojama įvesti, taip pat nepritaria. Maža to, jie teigia, kad staigus jo įvedimas tiesiog sužlugdys jų verslą.

Pirkti naujų nėra už ką

Visuomenėje vis garsiau girdisi pasvarstymai, kad taršos mokestis eilinį kartą nustekens sunkiausiai gyvenančius žmones. Mat didesnes pajamas gaunantys žmonės išgalės pirkti netaršius automobilius ir mokesčio nemokės, o tie, kurie būtinosioms reikmėms galės įpirkti tik seno modelio automobilį, tikėtina, registruojant turės susimokėti antra tiek taršos mokesčio.

Juolab kad ir „Regitros“ duomenimis, Lietuvos automobilių parkas yra vis dar gana senas.

„Lietuvoje dar stipriai dominuoja naudotos transporto priemonės. Vis dėlto lengvųjų automobilių parkas, nors ir neženkliai, po truputį jaunėja ir 2018 m. vidutinis jų amžius siekė 14,4 metus.

Didžiausią lengvųjų automobilių parko dalį sudaro 11–15 metų amžiaus automobiliai, antroji didesnė grupė – nuo 16 iki 20 m., o trečioji – nuo 6 iki 10 m.“, – teigiama „Regitros“ pranešime spaudai.

Naudotais automobiliais prekiaujančios įmonės „Deulita“ vadovas Rimantas Pikelis teigė, kad dabar praktiškai visi iš jo automobilių parko perkami automobiliai yra priskiriami itin taršiems – varomiems dyzelinu, o ir jų kaina signalizuoja, kad transporto priemonė tikrai nėra pirmos jaunystės.

„Mokestis įvestas bus šiaip ar taip, niekur nedingsime, mes negalime atsilikti nuo viso pasaulio ir Europos. Jis bus, bet gal jis neturi būti toks, koks siūlomas dabar? Dabar žmogus negali rinktis. Aš važiuoju su 200 kilovatų ir moku tą patį mokestį, ką mokės žmogus, važiuodamas su 30 kilovatų. Mokestis galėtų priklausyti nuo automobilio dydžio, galingumo.

Įvedant mokestį reikia atsižvelgti į gyventojų galimybes. Manau, kad ir valstybės dotacijos čia tikrai nepadės, nes dauguma žmonių paprasčiausiai neišgalės įsigyti netaršaus automobilio net su valstybės parama.

Tie, kas gerai uždirba, užima aukštus postus, sostinėje gyvena, gali galvoti apie hibridą, elektrinį automobilį. Jie tokį galės įsigyti ir tos dotacijos net nereikės.

O pas mus praktiškai 80–90 proc. žmonių renkasi dyzelinį automobilį, kurio kaina siekia 2–3 tūkstančius eurų.

Apie pusė pirkėjų automobilį perka lizingu. Žmonės neturi pinigų. Būna ir taip, kad pirkdami lizingu neturi pinigų automobilio registracijai, kurui, nekalbant jau apie automobilio aptarnavimą. Reikia mokestį susieti su žmogaus pajamomis“, – tikina R. Pikelis.

Važiuos tol, kol subyrės

Viliamasi, kad įstatymas padės Lietuvos automobilių parkui atjaunėti. Tačiau ar tikrai taip nutiks, ir jei taip – kiek reikės laukti?

Keliama ir dar viena problema – Lietuvoje automobilių priežiūra nėra tinkama, kad tinkamai aptarnautų hibridinius, elektrinius automobilius.

„Tie, kurių automobiliams dar galioja TA, kurių detalės automobilių nebyra, jie tikrai naujo automobilio nepirks, taip ir važinės su turimu senu automobiliu. Tikimasi atnaujinti automobilių parką, bet jis tikrai neatsinaujins, nes žmogus važinės su tuo pačiu senu taršiu automobiliu tol, kol išgalės nusipirkti naują ar netaršų, arba kol dotacijos taps gerokai ženklesnės.

Jeigu mes gautume pigiai tų hibridinių automobilių, mes jų čia kalnais privežtume. Bet jie kainuoja daugiau, jie ne mūsų kišenėms, ne rajono gyventojo piniginei. Viskas atsiremia į pinigus.

Yra ir dar viena problema – įsivaizduokit, jei žmogus iš kaimo nusiperka hibridinį automobilį ir šis sugenda – ką tada daryti, kur vežti? Kas suremontuos? Praeis laiko, kol mūsų automobilių serviso lygis pasikeis. Nebus taip, kad nuo sausio pirmos visi mes su hibridais važinėsime. Galime važinėti, o kas remontuos tuos automobilius? Jeigu jie ges, ims juos masiškai atgal grąžinti“, – tikina naudotų automobilių įmonės savininkas R. Pikelis.

Verslą veda į bankrotą?

Taršos įstatymo projekte numatyta, jog verslininkai, kurie importuoja į Lietuvą naudotas TP, bus ekonominėmis priemonėmis skatinami į rinką tiekti daugiau mažataršių transporto priemonių.

Vis dėlto verslininkų nuotaikos niūrios – laukiama net kurį laiką truksiančios visiškos naudotų automobilių rinkos stagnacijos.

„Rinka sustos. Bent jau pusę metų žmonės nieko nepirks.

Mūsų verslui ateina galas ir mes tą žinom. Toks staigus mokesčio įvedimas yra tiesioginis verslo vedimas į bankrotą.

Ką dabar daryti su turimais 200 automobilių? Aš juos atsivežu, parduotu, moku mokesčius valstybei. Dabar aš jų nebeparduosiu. Ką daryti? Verslą keisti? Vežti atgal juos, kitoje šalyje pardavinėti?

Jokioje kitoje valstybėje taip nepriiminėjami sprendimai. Per du tris mėnesius priima tokį įstatymą, o kada pasiruošti, kaip taip greitai verslui pasikeisti?

Žinoma, kalbama buvo apie tai seniai, bet viskas buvo labai nekonkretu.

O ką valstybė man dabar patars daryti su tais neparduotais automobiliais? Turiu ir dyzelinu, ir benzinu varomų automobilių. Hibridinių neturiu ir atsivežti tinkamų mūsų rinkai nėra galimybės. Dauguma turimų automobilių yra tokie, kuriuos registruojant reikėtų gana daug susimokėti. Lietuvių pamėgti modeliai yra su galingais varikliais, 150 kilovatų ir daugiau – tokius pirkdavo mieliausiai. Tokių ir turime labai daug.

Žinoma, kažkaip suksimės. Bet svarbiausia, kad kentės ir daugiausiai susimokės prasčiausiai gyvenantys gyventojai“, – tikina R. Pikelis.

Eglė KUKTIENĖ