Planuoja perdirbti padangas, plastiką ir gumos atliekas
„Raguvilė“ pernai iš privačių asmenų įsigijo savo padalinio Alytuje patalpas Pramonės rajone, Audėjų gatvėje. Jos yra maždaug 50 metrų atstumu nuo pernykštį rudenį gaisro nuniokotos padangų perdirbimo bendrovės „Ekologistika“.
Šiuo metu čia yra „Raguvilės“ administracinės ir gamybinės patalpos, jų dydis – 1 tūkst. 200 kv. metrų. Taip pat ši bendrovė prie įsigytų patalpų valdo apie 2 tūkst. kv. metrų automobilių stovėjimo aikštelę.
„Raguvilė“ jau maždaug aštuonerius metus yra tarp Alytų tvarkančių įmonių – laimėjusi miesto savivaldybės administracijos skelbtus konkursus gatvėms, šaligatviams ir žaliesiems plotams tvarkyti. Ji mechanizuotu būdu žiemą ir vasarą valo asfaltuotas miesto gatves, prižiūri Dainavos ir Vidzgirio šaligatvius ir žaliuosius plotus.
Įsigytose patalpose Žemaitijoje registruota ir čia buveinę turinti bendrovė įsigytose patalpose Alytaus Pramonės rajone planuoja vykdyti nepavojingų atliekų tvarkymą – smulkinti naudotas padangas, perdirbti plastiko ir gumos atliekas bei jas saugoti.
Kadangi tokiai veiklai reikalingas Aplinkos apsaugos agentūros išduotas taršos leidimas, „Raguvilė“ į šią agentūrą kreipėsi pavasario pabaigoje. O paraiškoje šiam leidimui gauti bendrovė nurodė jai priklausančiose patalpose Audėjų gatvėje per metus planuojanti perdirbti 10 tūkst. tonų netinkamų naudoti padangų ir 500 tonų plastiko ir gumos atliekų.
„Raguvilės“ direktorius Virginijus Brazauskas „Alytaus naujienoms“ yra sakęs, kad vienu metu patalpose bus ne dešimtys tūkstančių, o iki 100 tonų panaudotų padangų, jos bus smulkinamos mobilia įranga ir išvežamos perdirbti į granules, iš kurių gaminami guminiai kilimai, kilimėliai, guma sniego valymo mašinoms. Jis įžvelgė didelę problemą šalyje su panaudotomis padangomis ir tvirtino, kad kažkas turi jas perdirbti.
„Kai toks pasipriešinimas, nežinome, ar rengsimės atrankai“
Šį mėnesį Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą, kuriuo nepriimta „Raguvilės“ paraiška taršos leidimui gauti norint vykdyti padangų smulkinimo veiklą Alytuje, Audėjų gatvėje.
Kaip sakė agentūros atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė, sprendimas priimtas vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, pagal kurį siekiant vykdyti 10 tonų ir daugiau elastomerų – gumos, plastiko gamybą ar perdirbimą per parą reikalinga atranka poveikio aplinkai vertinimui.
Tokį sprendimą agentūra priėmė, atsižvelgdama į „Raguvilės“ planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą ir vietos ypatumus, taip pat gavusi Alytaus miesto savivaldybės, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pastabas dėl šios bendrovės planuojamos veiklos jos patalpose Audėjų gatvėje.
Alytaus miesto savivaldybės administracija būsimai panaudotų padangų smulkinimo veiklai nepritarė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nurodė, kad turi būti atliktas tam skirtų patalpų rekonstrukcijos projektas, kuriame būtų įgyvendinti gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai pagal planuojamą ūkinę veiklą.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pateikė pastabą dėl sanitarinės zonos nustatymo, pateiktoje paraiškoje taršos leidimui gauti pasigedo informacijos apie planuojamos ūkinės veiklos metu į aplinką skleidžiamus kvapus.
Tad dabar „Raguvilė“, Alytuje ketinanti vykdyti padangų smulkinimo veiklą, Aplinkos apsaugos agentūrai turi pateikti reikalingą išsamią informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimui.
Agentūra, gavusi tokią informaciją, turės įvertinti, ar reikalingas poveikio aplinkai vertinimas, ar be šio proceso „Raguvilei“ galima išduoti taršos leidimą.
„Kai toks pasipriešinimas, nežinome, ar rengsimės poveikio aplinkai vertinimui. Tačiau tikrai akivaizdu, kad kažkas šalyje turi tvarkyti panaudotas padangas“, – tvirtino „Raguvilės“ direktoriaus pavaduotoja Birutė Mikalauskienė.
Ši bendrovė turi tikslų padangų smulkinimo veiklą vykdyti ir Klaipėdos rajone, tačiau jau sulaukė vietinių gyventojų pasipriešinimo.
Panaudotų padangų surinkimo kiekiai kasmet didėja apie 15 proc.
Kad panaudotų padangų surinkimo kiekiai kasmet didėja ir stambiagabaričių atliekų aikštelėse susikaupia padangų atliekų, patvirtino Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) Aplinkosaugos valdymo ir planavimo padalinio vadovė Erika Mockevičienė.
Pavyzdžiui, pernai šio centro Alytaus regione valdomose 19-oje stambiagabaričių atliekų aikštelių, kurių dvi yra Alytuje ir trys – Alytaus rajone, jų surinkta 910 tonų, o kasmet jų surinkimo kiekiai didėja apie 15 proc.
E.Mockevičienė sakė, kad šiose aikštelėse neretai susikaupia padangų atliekų, nes jų tvarkytojų yra mažai, o didžiausi leidžiami laikyti šių atliekų kiekiai limituoti. Tad reikia palaukti, kol jie susitvarkys susikaupusias panaudotas padangas ir tik tuomet paims iš minėtų ARATC aikštelių.
Pagal stambiagabaričių atliekų aikštelių veiklos taisykles iš fizinių asmenų per metus nemokamai priimamos keturios lengvųjų automobilių padangos, o norint priduoti daugiau taikomas mokestis – 2,58 euro be PVM už vienetą. O netinkamos naudoti padangos kaip ir kitos atliekos iš juridinių asmenų priimamos tik sudarius rašytinės formos sutartį dėl atliekų tvarkymo, kaip tai numatyta Atliekų tvarkymo įstatyme ir atliekų tvarkymo taisyklėse.
Juridiniams asmenims ARATC stambiagabaričių atliekų aikštelėse mokestis taikomas už visą priimtų padangų kiekį. Už lengvojo automobilio vieną padangą – 3,50 euro be PVM, sunkiasvorio automobilio – 14,50 euro be PVM.
E.Mockevičienės pastebėjimu, fiziniai ir juridiniai asmenys pirmiausia panaudotas padangas turėtų palikti ten, kur pirko naujas – padangų platintojams arba transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse. Kadangi padangos yra apmokestinamieji gaminiai, jų tvarkymas yra gamintojų ir importuotojų atsakomybė.
ARATC dėl panaudotų padangų surinkimo ir išvežimo yra sudariusi sutartį su bendrove „Ekobazė“, kuri registruota Elektrėnuose, padalinį turi ir Alytuje, o mokama už kiekį, kurio nefinansuoja gamintojų, importuotojų organizacijos, kas privalu pagal Atliekų tvarkymo įstatymą.
„Kai kas mato tik pinigus, kad ir ARATC“
Viešosios įstaigos Padangų importuotojų organizacijos direktorės Danguolės Butkienės teigimu, panaudotų padangų surinkimas ir perdirbimas stringa dėl dviejų pagrindinių bėdų – jų gamintojų ir importuotojų finansavimo bei neišspręsto klausimo dėl tokių padangų perdirbimo vietų.
„Seimui jau pateikėme pasiūlymus dėl kai kurių įstatymų pakeitimų, kad šalyje iki 2025 metų atsirastų bent penkiolika aikštelių, kuriose gamintojai galėtų tvarkyti panaudotas padangas, – susmulkintų ir saugiai išvežtų. Jei į jas investuotų ne tik valstybė, bet ir perdirbėjai, jie užsigarantuotų žaliavą. O tokios aikštelės galėtų atsirasti atokiau nuo miestų, pavyzdžiui, prie sąvartynų, jose galiotų depozito sistema, kai būtų numatoma grąžintina suma už kiekvieną padangą. Valstybės įsikišimas į panaudotų padangų tvarkymą būtų teisingas, nes dabar šiame procese kai kas mato tik pinigus, kad ir ARATC. Visi devyni tokie centrai pasirašė sutartis dėl padangų išvežimo iš stambiagabaričių atliekų aikštelių mums už toną primokant 10 eurų, o jūsų ARATC užsiprašė 50 eurų už toną, ir sutartis nepasirašyta“, – pasakojo Padangų importuotojų organizacijos direktorė D.Butkienė.
Ji pateikė 2018-ųjų statistiką, kai Lietuvoje buvo perdirbta 6,5 tūkst. tonų padangų, o iš Lietuvos, pavyzdžiui, į Lenkiją išvežta perdirbti 14 tūkst. tonų padangų atliekų, vadinasi, šalyje kaupiasi atvežtinės panaudotos padangos.
Alma MOSTEIKAITĖ,