P. Lileikio nuotr.

Į Lietuvą importuojama lenkiška produkcija tautiečius vis dar vilioja žemomis kainomis. Ne išimtis ir mėsos gaminiai, kurie užima vis didesnę procentinę dalį prekybos tinkluose. Tiesa, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jau spėjo užfiksuoti ne vieną pažeidimą – iš Lenkijos atvežamuose paukštienos gaminiuose aptikta žarnyno infekcinę ligą sukeliančių bakterijų.
Pasak VMVT atstovų, atliekant sustiprintą valstybinę kontrolę šalies parduotuvėse, mėsos perdiribimo įmonėse, turgavietėse, didmeniniuose sandėliuose ir kitur, nuo šių metų sausio mėnesio iki pat spalio į prekybos lentynų Lietuvoje nepasiekė daugiau kaip 120 tonų nesaugios vištienos.
„Per šių metų sausio-spalio mėnesius buvo atrinkta daugiau kaip 700 šviežios ir šaldytos vištienos mėginių. Kadangi didžioji į Lietuvą įvežamos paukštienos dalis į mūsų šalį atkeliauja iš Lenkijos, tad produkcijos, iš kurios atrinkti mėginiai, kilmės šalis yra Lenkija.
Vadovaujantis laboratorinių tyrimų rezultatais per minėtą laikotarpį, į rinką uždrausta tiekti daugiau kaip 120 tonų nesaugios vištienos. Iš jų net 55 partijose nustatyta mikrobinė tarša įvairių rūšių salmonelėmis“, – surinktais duomenimis dalinasi VMVT gydytoja Vilma Rudokaitė.
Randama pažeidimų ir lietuviškuose gaminiuose
Tiesa, pašnekovė priduria, kad dažniausiai paukštienos gaminių terminas būna pasibaigęs, todėl tokia produkcija, kuriuose gali būti salmonelių, yra išimama iš prekybos lentynų. Visgi, kiek tiksliai tokių gaminių atsiduria ant pirkėjų stalų, nėra nurodoma.
„Šviežios vištienos tinkamumo vartoti terminas yra labai trumpas, vidutiniškai 7 paros. Todėl kartais, nustačius neatitikimų iš prekybos vietų, tos partijos produktų rinkoje jau nėra, nes būna pasibaigęs tinkamumo vartoti terminas. Tuo metu šaldytos produkcijos vartojimo laikotarpis yra ilgas ir galima užtikrinti, kad produkcija, prieš tiekiant į rinką, būtų visapusiškai ištirta. Bene dažniausiai nustatomi pažeidimai tikrinant prekybos paukštiena sąlygas rinkoje yra: pasibaigęs tinkamumo vartoti terminas, paukštiena laikoma netinkamoje (aukštesnėje) temperatūroje.
Pastebėtina, kad šiuos pažeidimus dažniausiai daro prekiautojai. Gamybos vietose tokių nesklandumų nenustatoma arba tokie atvejai yra išimtiniai. „Šiemet nustatyti 7 atvejai ir uždrausta realizuoti 7 vištienos partijas, pagamintas Lietuvos gamintojų, nustačius šiuose produktuose mikrobinę taršą“, – pabrėžia specialistė. V. Rudokaitės teigimu, į Lietuvą bene daugiausiai įvežama lenkiškos paukštienos – apie 75 proc., o likusi dalis atkeliauja iš tokių valstybių kaip: Latvija, Estija, Vengrija, Danija, Suomija ar kitų šalių.
Lietuvos gamintojai sunerimo
Auganti konkurencija iš kaimyninės šalies ne juokais išgąsdino ir Lietuvos paukštininkystės atstovus. Pastarieji lapkričio mėnesį susitiko su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu bei VMVT vadovu Dariumi Remeika, norėdami aptarti esamą situaciją dėl įvežamos produkcijos iš Lenkijos.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos pridūrė, kad prekybininkai ragina nuleisti gaminamos produkcijos kainas, kadangi pirkėjai pasirenka kita alternatyvą – pigesnę kaimynų lenkų paukštieną. „Puikiai suprantame mūsų gamintojų rūpesčius – konkurencija žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje labai didelė, todėl mūsų verslui nėra lengva išsilaikyti. Esame atviri dialogui ir priemonių, kaip prisidėti prie vietinių gamintojų išsaugojimo, paieškų ir įgyvendinimo.
Vietinė pramonė yra svarbi mūsų šalies dalis, kurianti darbo vietas ir generuojanti pajamas į valstybės biudžetą. Todėl būtina ieškoti būdų, kaip padėti Lietuvos gamintojams, kad jie galėtų dirbti sėkmingiau, nes tai prisideda prie visos šalies sėkmės“, – tąkart sakė ministras A. Palionis. Po susitikimo visi dalyvavę nariai sutiko, kad importuojami gaminiai daro neigiamą įtaką paukštininkystės ir šalies ekonomikai, todėl ateityje žada naujus sprendimus lenkiškai rinkai pažaboti.
Atvežtos lenkiškos mėsos kiekis skiriasi
Tuo metu importuojamos mėsos iš Lenkijos procentinis kiekis prekybos centrų lentynose pasiskirsto skirtingai. Štai „Iki“ prekybos centruose tokios produkcijos yra beveik 5 proc. „Didžiausią dalį – apie 80 proc. – mūsų prekybos tinkle parduodamų mėsos gaminių sudaro Lietuvos gamintojų produkcija. Pastebime, kad pirkėjai ją vertina ir noriai renkasi.
Likusią asortimento dalį sudaro užsienio gamintojų produkcija, kuri mūsų parduotuvių lentynas pasiekia iš kaimyninės Lenkijos, Latvijos, Estijos, taip pat Ispanijos. Lenkiška produkcija užima palyginus nedidelę asortimento dalį – apie 4,8 proc.“, – pabrėžia „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė. Panašią procentinę dalį mėsos gaminiai apima ir „Rimi“ prekybos centruose.
„Šviežią skerdieną „Rimi“ perka tik iš Lietuvos gamintojų. Tuo metu vakuume arba dujomis pakuotą šviežią jautieną, kiaulieną tiekia ir Lenkijos gamintojas. Ji tesudaro kelis procentus visos reguliaria kaina parduodamos šviežios mėsos, o absoliučiai didžiąją dalį, apie 95 proc., – Lietuvos gamintojų produkcija“, – kalbėjo „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė. „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, kad jų prekybos vietose atsiduriantys mėsos gaminiai atkeliauja iš Lenkijos ir Ispanijos. Visgi, importuojama lenkiška produkcija sudaro bene didžiausią dalį – apie 10 proc. O štai „Maximos“ lentynose atsidurianti mėsos produkcija taip pat daugiausiai įvežama iš jau minėtų šalių – Lenkijos bei Ispanijos.
„Mėsos gaminiai į mūsų parduotuves importuojami iš 12 šalių. Didžiąją dalį produkcijos sudaro lietuviška produkcija (68,5 proc.), po to seka gaminiai, atvežti iš Ispanijos ir Lenkijos. Lenkiškų gaminių mūsų asortimente yra vos daugiau nei 9 procentus“, – teigė „Maxima“ tinklo atstovė ryšiams su visuomene Rima Aukštuolytė.
Parduotuvių tinklo „Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta teigia, kad nusakyti, kokia procentinė dalis mėsos gaminių atkeliauja iš Lenkijos, yra gana sudėtinga, kadangi tokia informacija nuolat kinta. „Tiek šviežia mėsa, tiek mėsos gaminiai yra įvežami iš įvairių Europos Sąjungos šalių. Greta lietuviškos produkcijos taip pat turime šviežios mėsos ir mėsos produktų iš Lenkijos, Vokietijos, o tam tikrai atvejais, norėdami pirkėjams pasiūlyti išskirtinį, netradicinį asortimentą, importuojame mėsos gaminius ir iš kitų šalių.
Tikslaus procento, kokią parduodamų produktų dalį sudaro vienos ar kitos šalies produkcija, pasakyti negalime, ši informacija nuolat kinta, nes kas savaitę peržiūrime ir pildome asortimentą“, – kalba V. Lopeta.
Specialistė perspėja
VMVT gydytoja V. Rudokaitė pabrėžia, kad, užsikrėtus salmonelioze, ligos simptomus išduos keli esminiai faktoriai, vienas jų – galvos skausmas. „Didžiausias pavojus yra užsikrėsti salmonelioze. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais.
Šie simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 12-72 valandoms po užsikrėtimo ir trunka 4-7 dienas. Vartotojams taip pat reikia žinoti, kad labai svarbu tinkamos produkto laikymo sąlygos, pavyzdžiui, vištiena turi būti laikoma ne aukštesnėje nei 4 laipsnių temperatūroje, tuo metu kitos rūšies mėsa iki 6 laipsnių. Ruošiant vištieną namuose labai svarbu vengti kryžminės taršos – netvarkyti ir nesinaudoti tais pačiai virtuvės įrankiais, indais žalios mėsos ar žuvies ir salotų, kurios bus vartojamos be papildomo terminio apdorojimo, taip pat svarbu laikytis tinkamos higienos reikalavimų, pvz. vartotojas pjaustęs šviežią vištieną, prieš imdami ruošti salotas turėtų gerai nusiplauti rankas, joms sausinti nenaudoti daugkartinių šluosčių ir panašiai“, – teigia specialistė.
Be kita ko, pašnekovė V. Rudokaitė pažymi, kad salmonelių bakterijos greitai žūva verdant, kepant ar kitaip termiškai apdorojant paukštieną, todėl, užtikrinant termišką mėsos apdorojimą ir esminius higienos reikalavimus, užsikrėsti salmonelėmis rizikos nėra.
Specialistės teigimu, renkantis paukštieną, vartotojui taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar produkcija parduodama iš šaldymo įrenginių ir ar jie veikia, būtina patikrinti produkto galiojimo terminą, ar nepažeista pakuotė, fiziškai įvertinti kvapą, spalvą ir būtinai išsaugoti pirkimo kvitą, jeigu vėliau pasirodys, kad prekė buvo nekokybiška ir norėsite ją grąžinti atgal į prekybos vietą.
Lukas Dulskas