Vizažistė Laura Pipinė ir kirpėja Toma Petrauskaitė dėl per mažo patalpų ploto klientus gali priimti skirtingu laiku. Aidos GARASTAITĖS nuotraukos

– Labiausiai trūksta konkrečios informacijos, kaip saugiai karantine grįžti į darbą, kokie konkretūs ribojimai bei reikalavimai. Pavyzdžiui, iki šiol niekas tiksliai nepaaiškino, ar gali tuo pačiu metu į kirpyklą ateiti vienos šeimos nariai. Tarkim, mama su vaiku arba vyras su žmona. Kol dažom moters plaukus, ar galim apkirpti vyrą… Bet iš tiesų džiaugiamės, kad nuo pirmadienio apskritai jau leido dirbti. O daugiau išmoksim ir ant blakstienų lakstyti, – šypteli Pasvalyje dirbančios kirpėja Toma Petrauskaitė ir vizažistė Laura Pipinė.

Kadangi vienam klientui turi būti dvidešimties kvadratinių metrų plotas, Laura ir Toma dirba skirtingu laiku. O anksčiau klientus galėjo priimti kartu. Taigi jau vien dėl to atskirai darbo laikas sutrumpėjo perpus. 

– Kol vienai klientei dažydavau plaukus, kitą dar spėdavau apkirpti. Dabar galima aptarnauti tik po vieną žmogų, – Toma atskleidžia, kad dažymas užtrunka apie keturias valandas. 

– Po kiekvieno kliento atliekame dezinfekciją ir pagal galimybes patalpos vėdinamos. Vėl susidaro dvidešimties minučių tarpas, – Laura skaičiuoja, kaip sparčiai tirpsta darbo laikas. 

Dėl reikalavimų kartais tirpsta ir pinigai. 

– Penktadienį mus pasiekė žinia, jog privalome dėvėti kur kas brangesnius respiratorius, o ne medicinines kaukes, kurių jau buvome prisipirkusios. Gerai, kad per savaitgalį radom respiratorių, nes pirmadienį turėjome pradėti dirbti. Beje, seminaras apie saugų grįžimą į darbą irgi organizuotas jau po kelių darbo dienų, – grožio paslaugų specialistės pastebi daug nenuoseklumo. 

Pernai jos visiškai negalėjo dirbti tris mėnesius, o beveik visą likusį laiką – su apribojimais: 

– Nuo gruodžio 16 dienos iki vasario 14-osios vėl turėjom užsidaryti. Tikėjomės, kad ir mums bus leistas kontaktas su klientu iki penkiolikos minučių. Tačiau vėliau atėjo paaiškinimas, jog grožio paslaugoms tai negalioja. Nuo paskelbimo iki gruodžio 16-osios uždarymą turėjom dvi dienas, tiksliau, dvi paras dar užsidirbti. Pinigėlių labai reikia. Juk per mėnesį 257 eurų išmokos pakako tik darbo mokesčiams – už patalpų nuomą, šildymą, privalomą sveikatos draudimą. Iš ko gyventi?.. 

O ir klientai laukė ne tik grožio paslaugų, bet ir išsiilgę žmonių, bendravimo. 

– Jeigu po pirmo karantino nepatenkinti pabambėdavo, tai dabar geranoriški ir supratingi, – Toma pastebi, jog šį kartą gražintis grįžta beveik vien moterys, o vyrų kol kas buvo vos keli… 

– Klientų esu prisirašiusi iki kovo vidurio. Tikėjausi jau anksčiau pradėti dirbti, tačiau leido tik dar po savaitės. Tuomet vėl skambinomės su klientais ir susitikimus nukėlinėjom į priekį. Tas gyvenimas karantine – kažkoks sapnas, jaučiuosi tarsi fantastiniame filme, – prisipažįsta pumpėnietė kirpėja Santa Pulmickaitė-Kalvaitienė, kuri būdama namuose padėjo nuotoliniu būdu besimokančiam antrokui sūnui ir prižiūrėjo dvejų metukų dukrytę. 

Pumpėnietė kirpėja Santa Pulmickaitė-Kalvaitienė klientų prisirašiusi iki kovo vidurio. Aidos GARASTAITĖS nuotraukos

Tačiau dabar Pumpėnuose norinčiųjų patekti į Santos kirpyklą antplūdis: 

– Jeigu net vyktų trečias pasaulinis karas, moterys vis tiek norėtų būti gražios. 

Santa taip pat įsitikino, jog valdžia greita uždrausti, o ribojimus laisvina daug sunkiau: 

– Tuo tarpu prekybos centruose pilna žmonių, nugaromis trinasi, ir nieko. Bet aš laiminga, kad bent tokiomis sąlygomis leido dirbti. Išpildysim tas sąlygas, nors ne visada jos aiškios. Tarkim, ar šeimos nariai gali ateiti kartu. Skambina, klausia, o aš nežinau, ką atsakyti. 

Paklausta, kaip išgyveno, kai kirpykla buvo visiškai uždaryta, pumpėnietė neslepia: 

– Gerai, kad vyras gelbsti. Tačiau kaip vienam pragyventi iš 257 eurų išmokos. 

Santa sako per karantiną namuose tiesiog atlikusi mamos ir žmonos pareigas: 

– Nuo ryto iki pietų sėdėjau prie antroko vaiko ir kartu mokėmės. Mokytoja labai gera, tačiau antrokėliui mokytis nuotoliniu būdu reikia padėti. Šią savaitę jam atostogos. Žinoma, būtų didžiausias džiaugsmas, jei po atostogų galėtų eiti į mokyklą. Vyras irgi patenkintas, kai esu namuose: valgyti pataisyta, viskas dar garuoja, namai sutvarkyti. Penkiasdešimt darbų į priekį – ir problemų nesimato. Vis dėlto savo darbo pasiilgau. Dirbu nuo aštuntos valandos iki šeštos vakaro, kol iš darželio pasiimu mergytę.

 Beje, visos kalbintos grožio specialistės pripažįsta, kad reikia saugotis klastingo viruso, tačiau ribojimai turėtų būti logiški, nuoseklūs, aiškūs. 

– Pati sirgau, bet labiausiai bijojau dėl susirgusių vaikų, – atskleidžia Santa… 

– Kai 2019-ųjų gruodžio 16 dieną duris atvėrė mūsų grožio studija, tikrai nesitikėjome, kad vos po trijų darbo mėnesių, praėjusių metų kovo viduryje, jau reikės užsidaryti dėl pandemijos ir pirmojo karantino. O šią gruodžio 16-ąją su kolegėmis ketinome paminėti savo studijos vienerių metų sukaktį, bet vietoj šventės, netikėtai paskelbus griežtąjį antrą karantiną, išvakarėse plušėjome iki išnaktų, – prisiminė daugiau nei prieš metus Joniškėlyje įsikūrusios Ronetos grožio studijos savininkė, manikiūrininkė Roneta Židonytė. 

„Klientai mums dovanoja ir gėlių, ir saldumynų“, – atskleidžia daugiau nei prieš metus Joniškėlyje įsikūrusios Ronetos grožio studijos savininkė Roneta Židonytė. Aidos GARASTAITĖS nuotraukos

Šioje studijoje dirba keturios grožio specialistės, tačiau dabar didžiausias suvaržymas, kad pagal turimą patalpų plotą vienu metu klientus gali priimti tik dvi. 

– Gruodžio mėnesį pas mus ketino pradėti dirbti ir penktoji kolegė – ilgalaikio makiažo specialistė, bet kol kas tokius planus teko atidėti, – pripažįsta studijos savininkė. 

Jos patalpos nuosavos. Kai nedirba, ir iš kolegių meistrių neima nuomos. Ir paskolos pečių neslegia. 

Ronetos studijoje atliekama daug įvairių grožio paslaugų. Aidos GARASTAITĖS nuotraukos

– Džiaugiamės, kad pagaliau leido mums dirbti. Juk ir priemonių esam prisipirkusios, ir už šildymą reikia mokėti. Labai džiaugiamės ir savo klientais, kurie neišsigandę – skambina, ateina. Nuo pirmadienio durys neužsiveria. Dirbam nuo ankstaus ryto iki vėlumos, taip pat ir per šventes, ir savaitgaliais, – Roneta išduoda, jog grožio meistrės už be darbo praleistą laiką nori atsigriebti. 

O klientėms ateiti į grožio studiją – tarsi šventė. Juk daugiau beveik visur durys dar užvertos. 

– Beje, iš to džiaugsmo klientai mums atneša ir gėlių, ir saldumynų, – šypsosi Roneta.

Asta BITINAITĖ