www.grokiskis.lt nuotr.

Nepaisant visų kalbų apie ekonominę krizę ir būsimą sunkmetį, Lietuvos gyventojai parduotuvėse išleidžia jau daugiau pinigų nei praėjusiais metais, kai apie koronavirusą dar niekas nežinojo. Labiausiai išaugo prekyba nemaisto prekėmis ir degalais.
Statistikos departamento duomenimis, per birželį, atšaukus Covid-19 karantino sąlygas, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 5,6 proc., maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – 49,7 proc. Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2020 m. birželį sudarė 1 mlrd. 56 mln. eurų to meto kainomis ir, palyginti su 2020 m. geguže padidėjo 5,6 proc.
Per mėnesį, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,7 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių –5,5 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta – 15,2 proc. 2020 m. birželį, palyginti su 2019 m. birželiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 5,1 proc.
Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,7 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 11,2 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta – 2,8 proc. Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta 2020 m. birželį sudarė 61,5 mln. eurų to meto kainomis ir, palyginti su 2020 m. geguže palyginamosiomis kainomis padidėjo 49,7 proc.
 Būsto nuomos kainas pakoregavo karantinas: aiškėja tikrieji skaičiai 2020 m. birželį, palyginti su 2019 m. birželiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 24,4 proc. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas asmeninėje „Facebook“ paskyroje neslėpė nuostabos dėl tokių rodiklių: „Lietuvos ekonomika toliau demonstruoja stebuklus: mažmeninės prekybos apyvarta birželio mėn. jau buvo 5,1 proc. didesnė nei prieš metus, o ne maisto prekių – net 11,2 proc. Tad nelieka jokių abejonių, kad turime V, o ne U ar L formos, recesiją (t. y., po staigaus kritimo matome staigų atsigavimą)“ – komentavo ekonomistas.
Vis dėlto, anot jo, tebeegzistuoja W formos recesijos grėsmė, nes baimės dėl galimos antrosios COVID-19 bangos rudenį, dažnėsiančios kalbos apie galimą „diržų veržimąsi“, kylanti įtampa tarp JAV ir Kinijos. Taip pat itin prasta be(si)vystančių valstybių ekonominė padėtis (pvz. Rusijos, Turkijos, Indijos) gali sustabdyti įsibėgėjantį vidaus vartojimo lokomotyvą. Ž. Mauricas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos restoranų ir kavinių apyvarta birželio mėn. vis dar buvo 24,4 proc. mažesnė nei prieš metus, tačiau tai taip pat nėra blogas rezultatas, turint omenyje, kad balandžio ir gegužės mėn. kritimas siekė atitinkamai 68 proc. ir 48 proc.
Kita vertus, pramonės apyvarta birželio mėn. tebuvo vos 4,1 proc. mažesnė nei prieš metus- taip pat neblogas rezultatas (ypač turint omenyje, kad smukimas balandžio-gegužės mėn. buvo vienas mažiausių visoje ES). Kiek anksčiau „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis yra atkreipęs dėmesį, kad esant gana neblogai šalies ūkio būklei reikėtų atsargiau vykdyti pagalbos priemones.
Dabartinę ekonomikos situaciją jis vaizdžiai apibūdino taip: „Sunkios būklės pacientas ligoninės priimamajame laukia pagalbos. Po kurio laiko savijauta pagerėja, neigiami simptomai dingsta. Nesulaukęs savo eilės jis išsikviečia taksi ir važiuoja namo. Taksistas pusiaukelėje sustabdo automobilį, atsisuka, pasiima defibriliatorių ir sako – gulkis, aš dabar tave atgaivinsiu.“