Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Paukščių augintojai visada įtampoje

Atėjęs į turgų ar parduotuvę pirkėjas vis atidžiau renkasi paukštieną, nes nori įsitikinti, kad nusipirks kokybišką produktą. Dažnas išdrįsta pasiteirauti, kokiomis sąlygomis vištos ar kalakutai auginti, kokiais lesalais lesinti, ar daug gavę antibiotikų bei hormonų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, 2015 m. Lietuvos žemės ūkyje buvo panaudota 11,9 tonos antibiotikų, pernai šis skaičius padidėjo iki 13 tonų ir nuolatos auga. Daugiausia vaistų tenka paukštininkystei – net iki 46 proc. visų veterinarinėje medicinoje panaudotų antibiotikų.

Veterinaro akiratyje

Ginto Cimakausko paukštininkystės ūkyje (Kučiūnų k., Lazdijų r.), pasak Rūtos Cimakauskienės, jiedu dirba kartu su vyru, bet nė vienas iš jų neatsako už antibiotikų skyrimą bei naudojimą ūkyje.

„Mes esame augintojai, o visą veterinarinę  priežiūrą atlieka atvykstantis veterinarijos gydytojas. Gydytojas ir nustato, kada būtina skirti antibiotikus, kada užtenka tik probiotikų, vitaminų“, – sakė R.Cimakauskienė.

Anot ūkininkės, antibiotikų naudojimas yra griežtai prižiūrimas. Veterinarijos gydytojas, prieš skirdamas vaistus, nustato ligos sukėlėją. Retkarčiais išrašo vaistus remdamasis savo kompetencija, darbo patirtimi.Jis pats įvertina, kada reikia tyrimų, atsižvelgdamas į kritimus ar bendrą paukščių būklę.

G. Cimakauskas

„Mūsų ūkis mažas, neturime savo gydytojo, kuris visą laiką čia dirbtų, todėl net vaistų nelaikome. Veterinarijos būtreziduotų. Jis aptarnauja daugiau ūkių, tai jis pats vežiojasivaistus. Vitaminų, probiotikų, kurie turi natūralių bakterijų, pataiso rūgštines terpes, šių preparatų turime ūkyje ir mes juos patys paduodame. Tarkime, dažnai, kad paukščiams ir virškinimas pagerėtų ar vitaminų trūkumo nebūtų. Pavyzdžiui, per karščius paduodame papildomai“, - pasakojo R.Cimakauskienė.

Jiems kartais skambina smulkūs paukščių augintojai, laikantys 10-20 paukščių, ir prašo antibiotikų susirgusiems paukščiams, manydami, kad už juos didesnis ūkisturi antibiotikų atsargų. Bet taip, anot ūkininkės, nėra. Lietuvoje taip paprastai nuvažiavęs net ir vaistinėse antibiotikų be recepto nenusipirksi.

Saugo nuo ligų

Panašiai tvirtino ir UAB „Arvi kalakutai“ direktoriaus padėjėja Oksana Živačevskienė. Jos teigimu, jų fermose auginami kalakutai kasdien yra kruopščiai prižiūrimi veterinarijos gydytojų, o antibiotikai kalakutams yra skiriami, tik esant gyvybiškai svarbiems susirgimams.  „Pirminiams bakterijų sukeltiems susirgimams ar virusinėms infekcijoms gydyti, veterinarijos gydytojai parenka efektyviausią gydymo programą, kad antibiotikų būtų sunaudota kiek įmanoma mažiau“, - tikino O.Živačevskienė.

„Arvi kalakutai“ aukštą kalakutienos kokybę užtikrina bendradarbiaudama su kalakutų auginimo ekspertais - patikimais lietuviškais ūkiais, turinčiais unikalią patirtį. Fermos, kuriose auginami kalakutai, pastatytos ir įrengtos bendradarbiaujant su paukštininkystės specialistais ir įmonėmis iš Italijos.

„Paukštidėse įdiegti specialūs kompiuteriai valdo visus gyvybiškai svarbius kalakutų auginimo procesus, o kasdienė augintojų priežiūra, natūrali auginimo aplinka ir ilgas kalakutų augimo laikotarpis leidžia pateikti kokybiškiausią kalakutieną“, - tvirtino „Arvi kalakutai“ direktoriaus padėjėja.

Pasak jos, kalakutai yra šeriami preciziškai jiems subalansuotais, aukščiausios kokybės pašarais, todėl jais penimi gyvūnai užauga sveiki. Be to, kalakutų auginimo ūkiuose užtikrinamos zoohigieninės laikymo sąlygos ir tiekiami kokybiški lesalai bei švarus vanduo su vitaminais padeda susiformuoti stipriam paukščių imunitetui prieš infekcines ligas.

Sukelta bereikalinga baimė

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis patikino, kad paukštininkystės ūkiai tikrai nemaišo į pašarus antibiotikų. „Jeigu būtų naudojami antibiotikai su pašarais, tai būtų randama antibiotikų likučių produkcijoje – kiaušiniuose, broilerių mėsoje“, - tikino V.Tėvelis.

Asociacijos duomenimis, lietuviška paukštiena dabar išvežama į beveik 50 užsienio šalių, o kiaušiniai – į beveik 20 šalių. Lietuviška produkcija keliauja už Europos ribų, pasiekia net Japoniją. Šių šalių tarnybos taip pat tikrina produkcijos švarumą. Jeigu būtų rasta antibiotikų likučių, kiltų didžiulis skandalas, o įmonės turėtų išmesti-utilizuoti labai didelius kiekius produkcijos.

Asociacijos vadovasneneigė, kad antibiotikai yra naudojamipaukščių gydymui, kai tai neišvengiamai reikia. Tačiau tai būna trumpalaikis gydymas su išlaukosperiodu. Tik po jo teikiama produkcija į rinką. Dėsliųjų vištų gydymui antibiotikų iš viso esą nenaudoja, nes reikėtų išmesti kelių dienų kiaušinius.

V.Tėvelis neslėpė - žmones išgąsdina pasirodę duomenys, kiek tonų antibiotikų sunaudoja paukštininkystė, tačiau, anot jo, reikėtų įvertinti tai, kad Lietuvoje išauginamos mėsos kiekyje paukštiena sudaro 47 proc. Asociacijos vadovo teigimu, tarp Europos Sąjungos šalių, Lietuva jau beveik patenka į mažiausiai naudojančių antibiotikų penketuką. Pasak V.Tėvelio, Lenkijoje antibiotikų sunaudojama kelis kartus daugiau, o Italijoje - vos ne 10 kartų daugiau. Net ir Vokietijoje žymiai daugiau panaudojama. Pagal oficialius duomenis, mažiausiai naudoja Skandinavijos ir Baltijos šalys.

V.Tėvelis pasakojo, kad imtis antibiotikų priverčia bakterinės kilmės ligos, tačiau paukštynai surado kitą būdą – vakcinuoja paukščius. Vakcina paukščių organizme skatina susidaryti imunitetą prieš tam tikrus susirgimus, sukėlėjus. Vakcina produkcijos kokybei nekenkia – nepereina į kiaušinį, mėsą.

Lietuvoje šiuo metu yra 7 stambūs paukštynai, tiekiantys kiaušinius, bei 4-5 stambesni prekiniai broilerių auginimo ūkiai, taip pat auginami kalakutai.

Padėtį kontroliuoja

Orinta Rimašaitė, VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-valstybinė veterinarijos inspektorė teigė, jog Europos Sąjungoje antibiotikai paukščių gydymo tikslu nėra draudžiami, tačiau jie gali būti naudojami tik išimtinais atvejais, kai paukščių pulke nustatomi patogeniniai mikroorganizmai, keliantys pavojų paukščių sveikatai. Diagnozę nustato ir antibiotikus paukščių gydymui skiria veterinarijos gydytojas, kuris kontroliuoja ir išlaukos laiką, nes, po antibiotikų naudojimo, paukščius skersti galima tik praėjus išlaukos periodui, po kurio antibiotikų liekanų paukščio organizme nelieka.

Pagal 2011-2016 m. duomenų rezultatus, antimikrobinių medžiagų Lietuvos veterinarijos ir žemės ūkio sektoriuose vidutiniškai parduodama 12 t per metus. Pernai iš 13 tLietuvoje veterinarijos ir žemės ūkio sektoriuose parduotų antimikrobinių medžiagų 5,9 t (46 proc.) skirtos paukščiams. 2015 m. iš sunaudotų 11,9 t, paukščiams skirta 6,2 t (52 proc.).

„Reikėtų pastebėti, kad ne vienerius metus skaičiai išlieka panašūs, nors paukštininkystės sektorius Lietuvoje yra intensyviausiai augantis ir nuo 2014 m. auginamų paukščių Lietuvoje padaugėjo kone dvigubai. Vadinasi, vidutiniškai vienam paukščiui sunaudojamų antibiotikų kiekis kasmet mažėja“, - tikino O.Rimašaitė, tvirtindama, jog jų specialistų atliekamos stebėsenosduomenys leidžia teigti, kad Lietuvoje pagaminta paukštiena, kuri teikiama rinkai yra saugi, nes pastaraisiais metais nebuvo nustatyta draudžiamų kenksmingų medžiagų liekanų. Tame tarpe ir antibiotikų. Įvežtos iš kitų ES šalių paukštienos, užterštos kenksmingų medžiagų liekanomis taip pat nesustatė.

VMVT specialistės tikinimu, gydyti paukščius yra brangu ir vis daugiau paukštininkystės įmonių suinteresuotos keisti paukščių auginimo technologinį procesą, taikyti profilaktikos priemones, kurios leidžia išauginti sveikus paukščius, naudojant kuo mažiau antibiotikų.

Gali padaryti žalos 

Galina Zagrebneviene

Galina Zagrebnevienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja

Tam tikrais atvejais antibiotikai tampa pavojingi žmonėms, kai dėl labai gausaus antibiotikų vartojimo paukštininkystėje (gyvulininkystėje), ligų sukėlėjai tampa atsparūs antimikrobinėms medžiagoms. Tuomet atsparūs sukėlėjai yra atsparūs ir žmonių gydymui naudojamiems medikamentams. O tai jau pavojinga žmonėms. Didelį susirūpinimą kelia gyvulininkystėje, paukštininkystėje, apskritai veterinarijoje, naudojami trečios ir ketvirtos kartos antimikrobinės medžiagos – cefalosporinai, fluolchinolonai. Tie patys fluorochinolonai, tie patys cefalosporinai, yra naudojami tiek gydant paukščius (gyvulius), tiek ir skiriami žmonėms sunkiais infekcijos atvejais. Pasaulio sveikatos organizacija šias antimikrobines medžiagas priskiria prie ypač svarbių antibiotikų, reikalingų žmonių sveikatos priežiūroje. Būtent todėl, kai žmogus užsikrečia nuo mėsos, nuo tiesioginio sąlyčio su gyvūnais, ar kitais būdais tokiais gyvūnų ligų sukėlėjais, tuomet gydymas tampa labai apsunkintas, ligonis turi ilgesnį laiką gydytis, gauti daugiau vaistų ir tiek finansiškai, tiek morališkai žmogus patiria  daugiau žalos. Tai problema, apie kurią jau mažiausiai dešimtmetį kalba Europos ir pasaulio įvairių sričių specialistai ir mokslininkai.

Ypač svarbu kokybė

Albertas Gapšys

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto produktų rinkotyros skyriaus vadovas

Greta Lietuvos yra Lenkija, kurios paukštienos sektorius yra stiprus, o parduodamos produkcijos kainos – žemos. Dėl tokio kaimyno konkurencija nežmoniškai didelė. Bet lietuviškos paukštienos kokybė, galbūt, geresnė ir būtent kokybe būtų galima konkuruoti su lenkais. Jeigu pajusime, kad mūsų šalies paukštienos kokybė prastėja dėl antibiotikų per gausaus naudojimo, aišku, visas paukštienos sektorius gali sužlugti.

Aš ir pats valgau paukštieną. Mano maisto racione trys ketvirtadaliai mėsos yra paukštiena. Pagal statistiką lietuviai vidutiniškai suvalgo apie 50 kg kiaulienos ir apie 24 kg paukštienos. Tai paukštienos suvalgome dvigubai mažiau. Bet nereikia pamiršti, kad pusė kiaulienos, kurią lietuviai suvalgo, įvežta iš kitų Europos šalių. Tuo tarpu lietuviškos kiaulės po truputį nyksta,nesšis sektorius neremiamas ir ateis laikas, kai lietuviška kiauliena prapuls, kaip prapuolė lietuviški linai.

Rekomenduojami video