V.Tėvelis: „Paukštiena eksportuojama į 50 pasaulio šalių, kur kasmet buvo išvežama apie 50 tūkst. t produkcijos. "

Lietuvoje ant menčių guldomas paukštininkystės sektorius neprisišaukia deramos pagalbos.Vienos bendrovės jau sustabdė veiklą, kitoms gresia toks pats likimas, iškilo masinio darbuotojų atleidimo grėsmė. Paukštynams beldžiantis į valdžios duris dėl paramos labiausiai nustebino Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) atsakymas, kad žemės ūkio verslas išskiriamas iš kitų verslų ir jam parama neteikiama.Paprasčiau tariant, paukštynais buvo atsikratyta, kad neterštų modernios ir inovacinės Lietuvos ekonomikos veido.

Žemės ūkis ignoruojamas

Jau praėjusių metų balandį didžiausi šalies paukštynai kreipėsi į Vyriausybę ir Seimo narius paramosir perspėjo, kad dėl pandeminės krizės susidariusi itin sunki ekonominė padėtis gali lemti viso mėsinės paukštininkystės sektoriaus praradimą. Dabar jis jau praradinėjamas, tačiau valdžia žaidžia „Ping pong“ ir realias problemas, kurias lydi ekonominė bei socialinė griūtis, skandina virtualioje tuščiakalbystėje.

Mėsinės paukštininkystės sektoriui dabar Vyriausybės prašoma apie 10 mln. eurų – perpus mažiau nei praėjusiais metais skirta skambioms inovacijoms, kai per dvi valandas buvo išgraibstyta 20 mln. eurų paramos, o milijonų paprašė ir vos įsteigtos įmonės, neturinčios darbuotojų.Paramos maldavę sunkumų patiriantys gamybininkai tąkart buvo pakraupę dėl tokio pinigų taškymo.

Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) svarstant paukštininkystės sektoriaus problemas seimūnai sutarė, kad reikia padėti Žemės ūkio ministerijai(ŽŪM) rasti pinigų dėl išlikimo kovojantiems gamybininkams, nes Finansų ministerijai ir EIM į žemės ūkio sektorių greičiausiai yra nusišvilpt. EIM paukštynams atsakė, kad ji rengia ir įgyvendina valstybės pagalbos priemones nuo pandeminės krizės nukentėjusiam verslui, tačiau žemės ūkio verslas į tai pretenduoti negali. Į posėdį kviesti EIM atstovai jame nedalyvavo.

KRK kreipėsi į Vyriausybę ir išreiškė poziciją, kad teikiant paramą nukentėjusiems nuo pandemijos žemės ūkio verslas negali būti ignoruojamas ir siekiant jį išsaugoti turi būti skiriama parama. Vyriausybei rekomenduota atlikti nukentėjusių nuo pandemijos žemės ūkio sektoriuje veikiančių subjektų analizę ir priimti motyvuotus sprendimus dėl paramos suteikimo.Informacijos apie šio nutarimo įgyvendinimo eigą KRK lauks iki kovo 1 d.

Įmonės stabdo veiklą

Paukštynai dar praėjusių metų pabaigoje Vyriausybę, ministerijas ir Seimą užpylė raštais, kuriuose pateikė skaičius apie gamybos apimtis, sumokėtus mokesčius, patiriamus nuostolius irtai pagrindžiančius duomenis.

Paukštininkystės kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas Jagminas sakė, kad padėtis katastrofiška.

„Vienintelis šalies kooperatyvas, užsiimantis paukštininkyste, stovi ant bedugnės krašto. Tuščios iš viso 50 mūsų valdomų fermų ir nauja pašarų gamykla Ariogaloje. 60 darbuotojų jau teko atleisti, per 100 – prastovose. Mėsos kainos nukrito iki minimumo, perdirbėjai negali supirkinėti, nes patys patiria didžiulius nuostolius. Pašarų kainos pakilo iki kosminių aukštumų. Reikia padėti sektoriui, kuris niekada anksčiau neprašė valstybė paramos. Keista ir graudu, kai ministerija atsiunčia raštą, kad žemės ūkiui paramos nereikia“, – išrėžė J.Jagminas.

Emocijas sunkiai tramdė ir Vilniaus bei Kaišiadorių paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje paukštininkystė gyva dėl dviejų stiprių paukštynų, kurie į gamybą integruoja mažesnius ir didesnius paukščių augintojus.

„Esame labai suvargę, visus praėjusius metus grūmėmės, kad išlaikytume gamybą, žmones ir visą grandinę.Per metus superkame ir perdirbame iki 50 mln. broilerių, eksportuojame 51 proc. paukštienos.Krizės metais sumokėjome 10 mln. eurų mokesčių, 20 mln. eurų darbo užmokesčio„į rankas“, taip pat išlaikome 2300 savo darbuotojų, o kur dar ūkininkai. Vilniaus paukštynas iš išorės nupirko paslaugų už 92,5 mln. eurų, Kaišiadorių paukštynas – už 30 mln. eurų. Savo dukterinėms įmonėms sukaupėme skolų už 7 mln. eurų ir dar turime 2,6 mln. eurų grynojo nuostolio už 2020 metus.Taigi, nepaisant visko, valstybė gauna naudos, o žmonės – atlyginimus“, – argumentus bėrė D.Gudačiauskas, pridūręs, kad toliau taip veikti įmonės negali.

Savivaldai būtų smūgis

Pasak Kaišiadorių rajono savivaldybės mero Vytenio Tomkaus, jeigu valstybė neparems paukštininkystės, jų rajonas patirs smūgį, nes tikėtina, kad bus uždarytas Kaišiadorių paukštynas.Tai didžiausias rajono darbdavys – 800 darbo vietų, kurių netekus bus nuostolių valstybei ir daug problemų savivaldai.

„Esame labai suinteresuoti, kad Vyriausybė išgirstų ir paremtų. Pasigendame aktyvesnio žemės ūkio ministro vaidmens, ir gaila, kad EIM nemato žemės ūkio visame ekonomikos paveiksle. Patvirtintame pirmame paramos dėl COVID-19 pakete žemės ūkio ir paukštininkystės nebuvo, dabar su EK derinamas antras paketas, kuriame paramos žemės ūkiui taip pat nėra“, – apgailestavo V.Tomkus.

Be paramos uždarytų vieną paukštyną

D.Gudačiauskas įsitikinęs, kad neskyrus pinigų žemės ūkui ir paukštininkystei, padaryta didžiulė klaida. „Norime, kad ta klaida būtų ištaisyta. Valstybėje turėtų būti tęstinumas. Kokią išeitį siūlome? Viena jų – akcininkai uždaro vieną įmonę. Tačiau bus ir atitinkamų pasekmių: valstybė kasmet neteks iki 8 mln. eurų mokesčių, teks mokėti nuo 3 iki 6 mln. išmokų bedarbiams, rajonas patirs ekonominę ir socialinę krizę. Kitas variantas – parama, bet jeigu valstybė pasitrauks, bus fatališka“, – konstatavo paukštynų vadovas.

Pasak jo, Europos Komisija (EK) atnaujino savo komunikatą ir leido visoms šalims paremti savo ūkio flagmanus, Lenkija, Nyderlandai jau suskubo paremti, o Lietuva vasario viduryje dar mindžikuoja. „Siūlau kuo greičiau atnaujinti taisykles, kurias esame pasitvirtinę su EK, ir mokėti po pusę euro už auginamą ir paskerstą broilerį. Taip pat papildomai pasinaudoti EK komunikato nuostata, pagal kurią bendrovėms, kurių veikla buvo sustabdyta arba sumažinta ne mažiau kaip 30 proc. dėl COVID-19 protrūkio, valstybės narės gali numatyti pagalbą padengti dalį nepadengtų pastoviųjų išlaidų Tai nėra dideli pinigai, jie net neviršija mūsų įmonių grupės sumokamų mokesčių“, – skaičiavo D.Gudačiauskas.

Jis priminė, kad buvusi Vyriausybė paukštininkystei gelbėti skyrė 20 mln. eurų, iš kurių 11 mln. eurų turėjo atitekti mėsinei paukštininkystei. Iš jų gamintojus pasiekė tik 6,5 mln. eurų. Dėl šios paramos teko gerokai pasikauti. Pasak paukštynų atstovų, ji vėlavo 5 mėnesius. O Lenkija –didžiausia paukštienos gamintoja ES – mėsinės paukštininkystės sektoriui žaibiškai išmokėjo 1 mlrd. zlotų, be to, devalvavo savo nacionalinę valiutą, taip sustiprindama eksportuotojus.

„Iš žadėtos didesnės paramos mes sugebėjome gauti tik 4 mln. eurų, bet išlaikėme darbo vietas ir smulkiems augintojams mokėjome visą sutartą kainą. Lapkritį baigėsi pinigai, todėl turėjome 50 proc. sumažinti Kaišiadorių paukštyno skerdimo apimtis, tačiau neatleidome ne vieno darbuotojo. Dabar kas mėnesį einame į banką imti paskolos, kad išmokėtume atlyginimus. Deja, turėjome atsisakyti paukščių supirkimo iš dalies ūkininkų, jų fermos stovi tuščios“, – karštas problemas vardijo D.Gudačiauskas.

Griūva visas sektorius

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Vytautas Tėvelis priminė, kad šis sektorius – vienas iš daugiausiai pagaminančių gyvūninės kilmės produktų žemės ūkyje. Per metus realizuojama apie 60 mln. paukščių, pagaminama 150 tūkst. t paukštienos ir daugiau kaip 800 mln. kiaušinių.

Svarbu tai, kad šis sektorius yra integruotas, kai didieji perdirbėjai superka paukščius iš mažesnių gamintojų. Kita specifika – ilgos grandinės, kai nuo viščiuko išperinimo iki kiaušinio tiekimo rinkai praeina pusmetis, o iki paukštienos tiekimo vartotojui –10 mėnesių. „Tai yra ilgas konvejeris, kurį sustabdžius reikėtų milžiniškų lėšų jį iš naujo paleisti“, – tvirtino LPA vadovas.

Pasak jo, pandemijos pasekmės paukštininkystės verslui atsiliepė skaudžiau nei kitoms žemės ūkio veikloms. Paukštiena eksportuojama į 50 pasaulio šalių, kur kasmet buvo išvežama apie 50 tūkst. t produkcijos. Poveikis jaučiamas ne tik dėl užsidariusių valgyklų, restoranų užsienio šalyse bei Lietuvoje, bet ir dėl lenkiškos paukštienos spaudimo.

„Nerealizuotą paukštieną teko užšaldyti. Jos rinkos kaina krito iki 40 proc., o šviežios paukštienos – iki 30 proc. Rinkų sutrikimui didžiulį poveikį padarė Lenkija, kuri gamina apie 20 proc. visos ES gaminamos paukštienos. Ji yra didžiausia šios produkcijos eksportuotoja ES. Per 75 proc. įvežamos į Lietuvą paukštienos sudaro lenkiška paukštiena. Visur, kur tik įmanoma, kaišoma nerealizuota paukštiena nerealiai žemomis kainomis. Vien tik eksportuojant paukštynai kas mėnesį praranda nuo 1,0 iki 1,4 mln. eurų. Panašūs nuostoliai formuojasi ir vidaus rinkoje“, – aiškino V.Tėvelis.

Be to, pastaraisiais mėnesiais 20–30 proc. sukilo lesalų ir jų komponentų kainos. Susidarė situacija, kai paukščių perdirbimo įmonės negali mokėti augintojams adekvačių kainų, o augintojai –nuostolingai dirbti.

„Jau šiandien kai kurie atsisakė paukščių auginimo, kiti sumažino apimtis. Nesant aiškumo, ar sektorius bus remiamas, o jeigu taip, kokia apimtimi, toliau planuojama mažinti paukščių auginimą. Sumažėjus paukščių perdirbimui, mažinamos skerdimų apimtys. Įvertinus visą veiklos grandinę nuo paukščių auginimo iki perdirbimo bei logistikos, darbo neteks per 1000 darbuotojų. Sugriuvus sektoriaus veiklai jį bus sunku atstatyti“, – konstatavo LPA vadovas.

Prašo seimūnų pagalbos

Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius tikino, kad ministerija už žemės ūkio sektorių kovoja visomis galimomis priemonėmis. Tačiau valstybės piniginė – ne ŽŪM rankose. Pasak jo, raudona lemputė dega trijuose sektoriuose: paukštininkystėje, kiaulininkystėje ir daržininkystėje.

„Pirmiausia katastrofiška situacija yra paukštininkystėje, kur 5 įmonės jau sustabdė veiklą, o kitų nuostoliai siekia daugiau nei 30 proc. Kiaulių ūkio padėtis taip pat labai sudėtinga, daug įmonių turi daugiau nei 30 proc. nuostolių. Iš daržininkystės, augalininkystės tikslių duomenų dėl nuostolių neturime, bet prognozuotina suma – 7 mln. eurų“, – tvirtino žemės ūkio viceministras. Jis pridūrė, jog prognozės neguodžiančios, nes nauja ŽŪM vadovybė nerado jokių nacionalinio biudžeto asignavimų, kad būtų galima padėti sektoriams.

P.Lukševičius teigė, kad buvo kreiptasi į Finansų ministeriją bei EIM, deja, rezultatai nėra džiuginantys. „Tikimės, kad komitetas įpareigos tas ministerijas kartu su mumis rasti finansavimą šiems sektoriams. Finansavimo schemas jau turime. Galiu užtikrinti, kad ŽŪM yra pasiruošusi efektyviai ir greitai reaguoti į sektorines problemas, tačiau šiandien susiduriame su vienu dalyku – nacionaliniu finansavimu“, – parlamentarų pagalbos susikalbant su minėtomis ministerijomis prašė žemės ūkio viceministras.