– Vaistininkai šiuo metu yra atsidūrę priešakinėse linijose. Ar turite pakankamai apsaugos priemonių, respiratorių, ar Lietuvoje kažkas apskritai centralizuotai rūpinasi vaistininkų saugumu? Ar yra kokios rekomendacijos, kaip parengti darbo vietą ir pan., kad saugu būtų ir vaistininkui, ir klientui, ar tai pačių vaistinių reikalas?
– Sveikatos apsaugos ministerija yra pateikusi darbo vietų rekomendacijos ir būtinas apsaugos priemones. O apsirūpinti jomis turi pačios vaistinės ar vaistinių tinklai. Kadangi mūsų vaistinė yra gamybinė, įvairios apsaugos priemonės reikalingos gaminant vaistus, todėl šiuo metu jų dar pakanka iš turimų likučių. Tikiuosi, kad tiekimas normalizuosis ir nepristigsime nei pirštinių, nei dezinfekcinių medžiagų.
– Kaip dabar atrodo Jūsų darbo vieta?
– Mano darbo vieta nepasikeitė, kadangi stiklinės pertvaros pas mus buvo. Tik valome dezinfekcinėmis medžiagomis dažniau. Ir langas nuolat atvertas.
– Vaistinės, kaip ir maisto prekių parduotuvės, greičiausiai pajuto gyventojų nerimą. Kada pirkimas buvo nerimastingiausias, ar buvo tokių, kurie pirko viską iš eilės? Kokia situacija šiuo metu?
– Nerimastingiausia diena vaistinėje buvo bene kovo 13-oji, kai pranešė, kad stabdomas ugdymo procesas. Tai buvo pirmasis signalas, kad vyksta kažkas rimto. Žmonės nerimavo, ieškojo paaiškinimo. Pirko skausmą malšinančius, temperatūrą mažinančius vaistus suaugusiems ir vaikams, vaistus atsikosėjimui, apsaugines kaukes, tvarsliavą ir t. t. Liaudiškai tariant, šlavė lentynas. Šiuo metu chaoso mažiau. Bet jeigu internete pasirodė reklama ar straipsnis apie „stebuklingą“ vaistą nuo koronaviruso, žmonės labai greitai užkimba ant kabliuko.
– Ar pirkėjai vaistinėje elgiasi drausmingai, laikosi reikalavimų, ar tenka ir sudrausminti ir dėl ko?
– Mūsų vaistinės pacientai, man rodos, ir drausmingi, ir atsakingi. Pirmomis karantino dienomis gal kartais nepastebėdavo žymėjimo ant grindų, kad išlaikytų „pagarbų“ atstumą.
– Ar sumažėjo vaistinėje senjorų srautas, ar vis dar pasitaiko tokių, kurie užsuka ne tiek pirkti, kiek pasikalbėti?
– Sumažėjo, bet ne tiek, kiek reikėtų. Tai – sovietmečio žmonės, patyrę, ką reiškia deficitas. Jie nori apsirūpinti patys ir gimines bei artimuosius aprūpinti. Sunkiausia turbūt tiems, kurių vaikai užsieniuose ir tokiame neramiame fone jie jaučiasi labai vieniši ir pažeidžiami.
– Su kokiomis problemomis kreipiamasi dažniausiai? Ar atsirado specifinių problemų, pavyzdžiui, odos alergijos nuo dezinfekcinių priemonių?
– Dažniausiai ieško apsauginių kaukių. Viena didžiausių problemų – nerimas. Žinoma, atsirado ir alerginių reakcijų, sudirgintos odos ir neatsargaus naudojimo. Ir naudojimo ne pagal paskirtį: anūkė rankų dezinfekantu supurškė močiutės katiną. Juokinga? Nelabai. Reiškia, priemonė buvo padėta nesaugiai. Šiuo atveju viskas baigėsi laimingai, bet prisiminkite, kad dezinfekcinės medžiagos yra dirginančios ir agresyvios. Laikyti jas reikia vaikams nepasiekiamoje vietoje.
– Ar konsultuojasi žmonės telefonu ir ko dažniausiai klausia, ar gal ieško kažkurių prekių?
– Taip, telefonas dabar skamba dažnai. Žmonės ieško apsauginių kaukių, pirštinių. Nuolatiniai pacientai skambina pasiteirauti, ar turime jų vartojamų vaistų, ar nepritrūksime. Kitiems tiesiog reikia pasikalbėti.
– Kokios šiuo metu perkamiausios prekės vaistinėje ir kokie yra taikomi ribojimai?
– Dezinfekciniai tirpalai ir servetėlės, apsauginės kaukės, pirštinės ir paracetamolis. Vaistų rekomenduojama parduoti 2 savaičių poreikiui. Medicinių kaukių – iki 50 vienetų, dezinfekcinių tirpalų – iki 1 litro, respiratorių – iki 10 vienetų, apsauginių pirštinių – iki 50 porų. Reikėtų pridurti – jeigu turim.
– Ar pasitaiko, kad tenka raminti žmones? Ar baimės akys tikrai didelės ir gal galite kažką patarti panikuojantiems? Gal kažką galima pasakyti apie kelias būtinas namų vaistinėlės pozicijas, kurias turėdami jaustųsi saugiai, kasdien nelakstytų į vaistinę?
– Dabar žmonėms labai reikia komunikavimo. Socialiniai tinklai ir internetinė informacija greičiau pasėja daugiau nerimo, negu pateikia nuoseklių atsakymų. Televizija mėgaujasi statistika. Ir sensacija. Aš manau, kad dabar kiekvienas turime turėti planą A – vengti susitikti su COVID-19 (karantinas, apsauginės veido kaukės, pirštinės, higiena), planą B – stiprinti savo organizmą (visavertė mityba, vidinė ramybė ir pozityvus nusiteikimas) ir planą C – apsaugoti artimuosius (planas A + planas B). O namų vaistinėlėje reikia turėti tų vaistų ir pagalbos priemonių, kurios įprastai būna jūsų šeimos vaistinėlėje, ir, jeigu reikia, papildyti. Jeigu sergate lėtinėmis ligomis, pasirūpinkite nereceptiniais vaistais 2 savaitėms. Dėl receptinių vaistų išrašymo, kreipkitės į šeimos gydytoją.
– Kaip saugosi vaistininkai? Asmeniškai Jūs? Ar grūdinatės, ar turite kokių patarimų, kaip dezinfekuoti rankas, nosį liaudiškomis priemonėmis?
– Jūs jau minėjote, kad vaistininkai priešakinėse linijose. Saugomės pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas. Dar mano apsaugos būdas – ramybė. Imunitetas prasideda smegenyse. Nesitikiu, kad mes, vaistininkai, išvengsime susitikimo su koronavirusu, todėl pradėkime nuo plano B. Beje, su koronaviruso infekcijos simptomus turinčiais ligoniais teko susidurti gruodį, prieškalėdiniu laikotarpiu, ir vėliau. Tada dar net nevertinome rizikos.
Gyvenimo patikrintas – liaudiškas priemones – paverskime ritualais: žolelių arbatų gėrimas vakarais, pašildykime medaus, kad namuose pasklistų jaukus kvapas, rankas galima dezinfekuoti aliejiniu ar spiritiniu propolio tirpalu. Jeigu anksčiau nesigrūdinote, dabar ne laikas. „Ruošk roges vasarą“, – sako liaudies išmintis.
– Gal dar keletą žodžių apie kaukes? Internete masiškai plinta siūlymai įsigyti paprastas medžiagines, lino, medvilnės (ar net megztas!) kaukes, jos yra be jokio prilaikymo ties nosimi, o tai reiškia nepriglundančios prie veido. Kaip manote, ar jos bent kiek veiksmingos, ar tik suteikia žmonėms saugumo iliuziją? Ką patartumėte naudoti, kaip ir kur? Pavyzdžiui, ar, Jūsų manymu, tikslinga kaukę dėvėti lauke, jei aplink nėra žmonių?
– Čia kaip politinės pažiūros – turiu savo nuomonę, bet su ja nesutinku. Pradėkime nuo to, kad apsauginės kaukės skirtos ne apsisaugoti, o apsaugoti. Jas dėvime tam, kad kvėpuodami, kosėdami, čiaudėdami neapkrėstume aplinkinių ir neužterštume daiktų, paviršių. Jeigu kaukė atlieka šią funkciją, tai ir puiku. Dabar apie dėvintįjį kaukę. Jeigu kaukė tankaus sintetinio audinio, mažai pralaidi orui, netinkamai išformuota – dusime, po kauke kaupsis drėgmė ir šiluma – puiki terpė mikroorganizmams, ilgiau dėvint pradės skaudėti galvą. Žinoma, idealiausia būtų vienkartinės apsauginės kaukės. Kaukes reikia naudoti tose vietose, kur yra žmonių (parduotuvės, poliklinikos, viešasis transportas ir kt.). Gamtoje, lauke, jeigu esate vieni, kaukės nereikalingos. Namuose taip pat. Ir nepamirškite vėdinti gyvenamųjų patalpų keletą kartų per dieną. Dažniau drėgna šluoste pavalykite paviršius. Veidą ir rankas plaukite dažnai. Dezinfekcinius tirpalus naudokite tik sugrįžę iš lauko. Namuose rankas plaukite ūkišku muilu.
– Kadangi aplink daug nerimo, įtampos, tai gal būtų galima pabaigai kažką linksmesnio – ar pasitaikė kokių situacijų, kurios Jus kaip vaistininkę pralinksmino – na, gal girdėjote apie kokį stebuklingą būdą nuo viruso padedantį, ar kažkokius dezinfekcijos „metodus“, ar šiaip kokį kuriozišką klausimą gal teko vaistinėje išgirsti?
– „Linksmiausia“ informacija ir gydymo metodai pateikiami internetiniuose tinkluose. Aš suprantu, kad žmonėms karantino sąlygomis trūksta gyvo bendravimo ir jis persikelia į internetą. Bet, mielieji, supraskite, kad medikai dabar fronte ir forumuose nedalyvauja. Todėl „mano pažįstamo draugo pusbrolio bendradarbis, kuris turi absoliučiai tikros informacijos“ greičiausiai yra toks pat nuobodžiaujantis svetainės lankytojas. Kai pasirinkimas susijęs su sveikata, turime būti ir labai atsargūs, ir labai atsakingi. Artėja šventės. Sutikime jas sveiki, su šviesiomis mintimis ir tikėjimu, kad gyvenimas greitai sugrįš į įprastą ritmą.