Norinčiųjų pasileisti pasroviui baidarėmis šiemet mažiau nei ankstesniais metais. Vieni dėl to kaltina netinkamus orus, kitus gąsdina nuomos kainos, todėl vyksta plaukioti į Lenkiją.

Birželį antplūdžio nebuvo

Beveik dešimtmetį keliones baidarėmis Dzūkijos upėmis Merkiu, Ūla ir Grūda rengianti Aušrelė Gudaitytė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad šiais metais norinčiųjų plaukioti baidarėmis turistų srautas sumažėjęs apie 30 proc. „Pastebime ir dar vieną tendenciją: ankstesniais metais būdavo populiarios dviejų ar net trijų dienų kelionės, o dabar populiariausias vienadienis plaukimas: ryte atvažiuoja, dieną plaukia, o vakare išvažiuoja“, – kalbėjo A.Gudaitytė.

Tai, kad šiemet renkamasi mažiau kelionių baidarėmis, pastebėjo ir Varėnos švietimo centro specialistė turizmui Daiva Kosinskaitė: „Sezono pikas dar nepasiektas, nes jis būna liepą–rugpjūtį, tad kol kas daryti išvadas kiek anksti“, – teigė ji.

Rinktis yra iš ko

D.Kosinskaitės teigimu, jau ne vienus metus Dzūkijoje populiariausia tarp baidarininkų Ūlos upė. Ji džiugina vaizdingais skardžiais ir kilpomis, trykštančiais šaltiniais, medžių lajų arkomis, sraunumomis ir seklumomis. „Tai universalus maršrutas, juo galima plaukti vieną ar daugiau dienų, yra ir lengvesnių, ir sudėtingesnių atkarpų“, – pasakojo ji.

Plaukimas Grūdos upe – vienas ekstremaliausių Dzūkijos vandens maršrutų, suteikiantis džiaugsmo labiau patyrusiems vandenininkams, iššūkių mėgėjams. Šis maršrutas tolygiai sunkėja, todėl pats įdomumas laukia pabaigoje – ištisinių rėvų kilometras prieš santaką su Merkiu pradžiugins kiekvieną aštrių pojūčių mėgėją.

Merkys – gana plati ir nesunkiai įveikiama tiek baidarėmis, tiek guminėmis valtimis, tiek plaustais upė. Ji teka ir per vaizdingą Dzūkijos nacionalinį parką, o ties Merkine įsilieja į Nemuną. „Šia upe mes siūlome plaukti tiems, kurie nori ilsėtis ir grožėtis atsiveriančiais vaizdais, nes plaukiant Merkiu galima net neirkluoti: upės srovė neš tolyn, tik reikės pavairuoti, siekiant išvengti kliūčių kelyje“, – patarė A.Gudaitytė.

Žemaitijoje keliones baidarėmis organizuojanti Dženeta Dobilienė pasakojo, kad vienas populiariausių plaukiojimo maršrutų yra Jūros upe. „Ja įvairiais maršrutais galima plaukti nuo 1 dienos iki savaitės ir net 140 km, bet turistai dažniausiai renkasi Jūros baidarių maršrutus, kur yra daugiau vingių, rėvų, smagių nusileidimų slenkstukais, kur pakankamai saugus ir negilus vanduo, tinkamas maudytis, ypač vaikams“, – pasakojo D.Dobilienė.

Kainos pernelyg nekito

A.Gudaitytė „Valstiečių laikraštį“ tikino, kad baidarių nuomos kainos pas juos šiais metais, palyginti su praėjusiais, nepakito. Birželį vienos baidarės nuoma parai kainavo 18 eurų, o liepą–rugpjūtį ši kaina svyruoja nuo 20 iki 24 eurų.

„Nuomininkai papildomai turi sumokėti ir už baidarių bei plaukikų transportavimą. Tai yra nuo 1 iki 2 eurų. Plaukiant Ūlos atkarpa, esančia Dzūkijos nacionaliniame parke, dar reikia susimokėti už leidimą plaukti. Mokestis – 5,8 euro vienai dienai vienam asmeniui“, – informavo A.Gudaitytė.

Varėnos švietimo centro specialistė turizmui D.Kosinskaitė taip pat teigė, kad Dzūkijos kaimo sodybose baidarių nuomos kainos yra labai įvairios: jos svyruoja nuo 7 iki 25 eurų už parą. Darbo dienomis būna 5–7 eurai, savaitgaliais pakyla iki 15–25 eurų. Žemaitijoje darbo dienomis baidarių nuoma plaukimui pasirinktu maršrutu kainuoja apie 7 eurus vienam turistui per dieną, o savaitgaliais – apie 10 eurų.

„Šiemet dažnai baidarių nuoma domisi darbo kolektyvai, kaimo bendruomenės, suburiančios dideles 50–60 turistų grupes“, – teigė D.Dobilienė. Vis dažniau paplaukioti Lietuvos upėmis atvažiuoja ir užsieniečių. Labiausiai baidarėmis domisi lenkai, anglai, vokiečiai, turkai. Pasitaiko svečių ir iš tolimesnių kraštų – Kanados, JAV. „Pas mus dažniausiai atvažiuoja baidarininkų iš Lenkijos, kurie renkasi vien tik plaukimą Ūlos upe. Nors jie pripažįsta, kad baidarių nuoma pas mus yra kur kas brangesnė, čia juos žavi menkai civilizacijos paliesta upės pakrančių gamta“, – pasakojo A.Gudaitytė.

Lyginti sudėtinga

Gintaras Skamaročius, Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius

Lyginti baidarių nuomos kainas Lietuvoje ir Lenkijoje yra gana sudėtinga. Kaimyninėje šalyje kai kurios vandens trasos yra itin populiarios ir yra labai daug tiek baidarių nuomotojų, tiek ir jas besinuomojančiųjų. Lietuvoje baidarių nuomotojų dar nėra daug, o ir tie – gana smulkūs. Nusiperka porą ar tris baidares ir jau tikisi, kad ta investicija greitai atsipirks, todėl pakelia nuomos kainą. Beje, ir Lietuvoje baidares galima išsinuomoti prieinamesnėmis kainomis, gal kartais net pigiau nei Lenkijoje. Kai ieškojome baidarių vienam moksleivių projektui, Lenkijos verslininkai pasakė kur kas didesnę kainą nei Lietuvos.

Baidarės nuoma Lenkijoje – apie 50 zlotų, t. y. apie 11,5 euro. Dar reikia pridėti ir transportavimo išlaidas – po 1–1,5 zloto (0,23–0,34 euro) už kilometrą. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lenkijoje plaukimas baidarėmis – masinis reiškinys. Jums plaukiant, dar penkios ar daugiau baidarių plaukia priekyje, dar tiek pat – paskui. Nelieka jokio privatumo, kartais baidarės beveik barškinasi viena į kitą. O Lietuvoje baidarių trasos nėra tiek „apkrautos“. Kai kurias upes, pavyzdžiui, Šešupę, baidarininkai tik dabar atranda.

Kainą lemia mokesčiai

Algimantas Vasiliauskas, turistinius žygius organizuojančios bendrovės direktorius

Lenkijoje prieš kelerius metus buvo priimtas įstatymas, skatinantis turizmą vidaus vandenyse. Todėl ten ši turizmo šaka yra itin populiari. Lenkijoje galima išsinuomoti net jachtą ar katerį. Kai kuriais atvejais nereikia net turėti teisių jį valdyti, užtenka instruktažo. Lietuvoje tai sunkiai įsivaizduojama, ypač kalbant apie katerio nuomą. O jei ir įmanoma, tai kaina tokia, kad noras nuomotis gali greitai praeiti.

Lenkijoje sutinku vis daugiau lietuvių, kurie ten naudojasi vandens turizmo paslaugomis. Žinau lietuvį verslininką, kuris katerį anksčiau laikė netoli Šilutės, bet neseniai perkėlė jį į Lenkiją – Mozūrijos ežerus. Ten palankesnės sąlygos užsiimti turizmu: visa infrastruktūra sutvarkyta taip, kad, neišlipęs iš laivelio, gali prisipilti degalų, tau atneš atsigerti, galėsi pasistatyti palapinę ir joje nakvoti, o jei to nenori, rasi vietos kempinge, 2 ar 3 žvaigždučių viešbutyje. Į kai kurių teritoriją galima įplaukti net ir laiveliais. Ir tai nėra taip brangu, kaip Lietuvoje. Iš šalies žiūrint atrodo, kad Lietuvoje turizmas yra labai pelningas. Tačiau realiai didžiausią dalį to, ką sumoka vartotojas, sudaro įvairūs mokesčiai.