Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prekybos apyvartos mokestis – bilietas į Lenkiją apsipirkti?

Politikai nori pažaboti stambiuosius prekybininkus, kad šie labiau prisidėtų prie valstybės gerovės kūrimo, ir įvesti prekybos apyvartos mokestį. Lietuviškų produktų gamintojų manymu, naujasis mokestis išprovokuotų prekių kainų kilimą ir dar labiau paskatintų gyventojus apsipirkinėti pas kaimynus lenkus.

Atsigręžtų prieš vartotojus

Seime įregistruotas Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektas, pagal kurį prekybininkams, per mėnesį viršijusiems 2 mln. eurų apyvartą, būtų taikomas 1 proc. apyvartos mokestis, sulaukia prieštaringų vertinimų. Jeigu jam būtų pritarta, naujasis mokestis įsigaliotų nuo kitų metų pradžios. Į biudžetą iš mokesčio planuojama surinkti apie 32 mln. eurų.

Politikai siekia smarkiau apmokestinti stambiuosius prekybininkus, tačiau, verslo atstovų teigimu, geri norai atsigręš prieš vartotojus. Be to, manoma, kad naujasis mokestis palies ne tik šalyje veikiančius didžiuosius maisto prekybos tinklus, į kuriuos ir taikosi seimūnai, bet ir kitas prekybos įmones, prekiaujančias drabužiais, kosmetika, buitinės technikos, gyvūnams skirtomis prekėmis ir kt.

Seimo teisininkai perspėja, kad naujasis mokestis gali užkliūti Europos Komisijai, nes siūlomas teisinis reguliavimas gali būti laikomas viena iš valstybės pagalbos priemonių. Be to, šis mokestis gali būti laikytinas analogišku pridėtinės vertės mokesčiui (PVM), o tai prieštarautų ES teisei.

Mūsų politikai neslepia, kad šis mokestis nusižiūrėtas nuo Lenkijos, kur 2016 metais buvo įvestas apyvartos mokestis prekybos įmonėms. Tačiau tai lenkus įsuko į teismus. Seimo teisininkai pabrėžia, kad dėl tokio mokesčio Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūrą dėl galimai neteisėtos Lenkijos valstybės pagalbos daliai verslo. Jos nuomone, įvesdama tokį mokestį valstybė suteikia pranašumų mažesnę apyvartą turinčioms prekybos įmonėms. Lenkija iki šiol dėl šio mokesčio teisėtumo bylinėjasi su Europos Komisija ir yra suspendavusi jo taikymą iki 2020 metų.

Tad nuogąstaujama, kad, įvedus tokį mokestį Lietuvoje, būtų rizikuojama viešaisiais finansais –

pripažinus jį neteisėtu, tektų grąžinti sumokėtus mokesčius ir dar kompensuoti verslo patirtą žalą.

Iš lenkų siūlo nusižiūrėti PVM

Stambiesiems prekybos tinklams daržoves tiekiantys Lietuvos ūkininkai suabejojo, ar įvedę prekybos apyvartos mokestį politikai pasieks norimą rezultatą. Jie siūlytų iš Lenkijos pirmiausia perimti PVM taikymo praktiką.

„Mes, pirmiausia turiu omenyje daržininkus, ir taip jau esame prastesnėje padėtyje nei mūsų kolegos iš Lenkijos, kur nuo seno taikomas daug mažesnis pridėtinės vertės mokestis. Jau ir su latviais negalime konkuruoti, nes ir jie jau antri ar treti metai daržovėms taiko 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą“, – sakė stambus daržovių augintojas Vidmantas Kvedaras, ūkininkaujantis Kėdainių rajone.

Vidmantas Kvedaras

Daržininko manymu, jeigu atsirastų papildomi mokesčiai prekybininkams, pirmiausia gali nukentėti vartotojai, kuriems greičiausiai tektų plačiau atverti piniginę parduotuvėse.

„Ir prekybininkai, ir bankininkai, jeigu bus apmokestinti papildomu mokesčiu, gali tuos pinigus atsiimti iš vartotojų. Tada gyventojams taps dar patrauklesnės lenkiškos prekės, tokiu atveju tikriausiai nebus naudos ir mūsų valstybei“, – svarstė ūkininkas.

Prarastų konkurencingumą

Suplanuotą naują mokestį stambiesiems prekybininkams kritikuoja ir lietuviškų pieno produktų gamintojai. Pasak jų atstovų, nesunku nuspėti, kad papildomas prekybos apmokestinimas paskatins kainų augimą, tai dar labiau sumažins lietuviškų produktų konkurencingumą, o lenkiškoms suteiks daugiau pranašumo.

Pieno perdirbimo bendrovės „Vilkyškių pieninė“ generalinio direktoriaus Gintaro Bertašiaus teigimu, Lenkijos prekių pranašesnės pirmiausia dėl PVM, tai ir traukia mūsų gyventojus apsipirkti pas kaimynus.

„Prieš porą metų atlikome tokį tyrimą: atmetėme pridėtinės vertės mokestį Lenkijoje ir Lietuvoje ir paaiškėjo, kad prekybos lentynoje esančių pigiausios kategorijos lenkiškų ir lietuviškų pieno produktų kainos vienodos, taigi jų kaina vartotojui skiriasi tik dėl mokesčių. Jeigu dėl naujo prekybos mokesčio kainos išaugtų, lenkiški produktai taptų dar patrauklesni“, – sakė pieno perdirbimo įmonės vadovas.

Tiesa, jis pridūrė, kad „Vilkyškių pieninės“ pieno produktų dalis, parduodama vietos rinkoje, gana nedidelė – apie 20 proc. Didžioji dalis pagamintos produkcijos eksportuojama. Pasak G.Bertašiaus, ateityje eksportas greičiausia dar išaugs, o vidaus rinkoje parduodamų produktų apimtys dar susitrauks, tad dėl naujo mokesčio prekybininkams reikšmingos įtakos pieno perdirbėjai nepajustų.

Pasigenda analizės

Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus įsitikinęs, kad jokios naudos neverta laukti, kai prasideda raginimai, kad iš vienų reikia atimti, o kitiems atiduoti.

„Sprendimai dėl mokesčių neturėtų būti skuboti, nes tai nevienadienis reikalas. Mokesčių sistema daugialypė, ištraukus vieną ar kitą mokestį iš bendro konteksto, galima sugriauti visą grandinę. Ji turi būti subalansuota, o įvedant naujus mokesčius turėtų būti pateikta aiški analizė: ir finansinė, ir ekonominė, ir teisinė. Kai to nėra, lieka tik išvedžiojimai ir nuojautos, kam labiausiai atsilieps naujas apmokestinimas“, – samprotavo Žemės ūkio rūmų vadovas.

A.Svitojus pabrėžė, kad įvedant naujus ar didinant esamus mokesčius turi būti aiški motyvacija, kur ir kaip bus panaudojami į biudžetą papildomai surinkti pinigai. „Jie teks aplinkosaugai gerinti, pensijoms didinti ar valdininkų atlyginimas kelti? Ar neatsitiks taip, kad geriau gyvens valdininkai, vartotojai daugiau mokės parduotuvėse, o prekybininkai nenukentės“, – svarstė Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Pasak jo, siūlant prekybos apyvartos mokestį svarbu išanalizuoti, kaip jis paveiks visus prekybos sektorius, ar nebus poveikio ir mažesniems tinklams.

Ne tokie stambūs prekybininkai nuogąstauja, kad gali tapti naujojo mokesčio taikiniu, jeigu per pelningą kalėdinį laikotarpį pasiektų didesnę nei 2 mln. eurų apyvartą. Viršijus šią ribą, reikėtų registruotis ir mokėti mokestį vien dėl vieno didelės apyvartos mėnesio per metus.

Dėmesys trumpajai grandinei

A.Svitojaus manymu, visiems reikėtų geriau pasukti galvas, kaip efektyviai paskatinti mažesnius gamintojus ir prekybininkus vystyti trumpąją maisto tiekimo grandinę, kuri sudarytų atsvarą stambiesiems prekybininkams.

„Jeigu mes nepatenkinti dideliais prekybos tinklais, gal tada padėkime mažesniems. Pagalvokime, kaip paskatinti jų kooperaciją, kad būtų sudaryta konkurencija stambiesiems prekybininkams“, – teigė jis.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas užsiminė, kad nereikia toli ieškoti sektinų pavyzdžių. „Suvalkuose dauguma ūkininkų yra susikooperavę, turi savo pieno perdirbimo įmonę, gamina nišinę produkciją, kurią parduoda savo parduotuvėje. Štai kaimynų  sprendimas. Jeigu lietuviška produkcija pabrangtų, su lenkiškomis prekėmis konkuruoti būtų dar sunkiau“, – tvirtino skėtinės žemdirbių organizacijos vadovas.

Kelia abejonių dėl teisėtumo

Seimo teisininkai išsakė pastabas, kad siūlomas prekybos apyvartos mokestis gali būti laikytinas analogišku pridėtinės vertės mokesčiui, ir tai prieštarautų ES teisei. 2006 metų lapkričio 28 dienos Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 401 straipsnyje yra konstatuota, jog, nepažeidžiant kitų bendrijos teisės nuostatų, valstybėms narėms nedraudžiama įvesti bet kokius mokesčius ar rinkliavas, kurie negali būti laikomi apyvartos mokesčiais.

ES valstybėse narėse PVM yra harmonizuotas, ir taikyti antrą analogišką mokestį draudžia ES teisė. Tad Europos Komisija gali pradėti pažeidimo procedūrą prieš šalį narę. Taip atsitiko ne tik Lenkijai. Vengrija apyvartos mokestį verslui taikė 2010–2012 metais, tačiau, Europos Komisijai jį pripažinus neteisėtu, panaikino. Slovakija apyvartos mokestį buvo įvedusi 2018 metais, bet panaikino nepradėjusi taikyti, nes Europos Komisija pradėjo tyrimą prieš ją.

Paskatins kainų kilimą

 Alfredas-jonuska-e1490940815749

Alfredas Jonuška, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius

Šis planuojamas naujas mokestis, jeigu jis bus patvirtintas, guls ant vartotojų pečių. Kiek papildomai bus apmokestinti prekybininkai, tiek daugiau sumokės visi vartotojai, taigi ir tie, kurie gauna mažas pajamas. Kitaip nebus, ir tai paskatins kainų kilimą.

Šiuo atveju didesnį konkurencinį pranašumą įgytų Lenkija, kur yra kitokia mokestinė aplinka, maisto produktams ir kitoms prekėms yra taikomas mažesnis PVM tarifas. Vadinasi, tai paskatintų mūsų gyventojus dar labiau apsipirkinėti pas kaimynus. Dabar latviai atvažiuoja į Lietuvą apsipirkti, jeigu kainos pas mus išaugs, to nebus.

Kita vertus, naujas mokestis gali skaudžiai atsiliepti ir ne stambioms prekybos įmonėms, pavyzdžiui, gruodį pasiekusioms didelę apyvartą, kuri ištempia visų metų rezultatus.

Be to, nepaaiškinama, kokios bus naujo mokesčio administravimo išlaidos. Daugiau administracinės naštos tektų ir įmonėms, vieną mėnesį gali būti vienokia apyvarta, kitą – kitokia, bus papildomų patikrinimų, deklaravimų ir priekaištų verslui.

Aišku, mokesčius galima peržiūrėti, tačiau pernai buvo pasirašytas memorandumas, kad mokesčiai nebus keičiami. O jeigu būtų keičiami, tai ne taip staiga, kad galima būtų deramai išanalizuoti, įvertinti ir suderinti. Tam nepakanka vieno mėnesio ar metų.

Dar iškyla ir teisinių niuansų. Juk Lenkijoje toks mokestis yra sustabdytas, Europos Komisija jam nepritarė. Nusižiūrėjome, bet iki galo neišsiaiškinome, kaip yra iš tikrųjų.

 

Silvija Liepinytė

Rekomenduojami video