Gegužės mėnesį Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto mokslininkai baigė vykdyti projektą „Produkcijos savikainą mažinančių bei saugą ir kokybę gerinančių fermentinių sūrių technologijų pritaikymas gamybai ūkiuose bei mažose įmonėse“. Jį vainikavo konferencija. Pasak projekto vadovo Antano Šarkino, visos planuotos veiklos – bandymai, seminarai, darbas grupėse ir lauko dienos – pavyko sėkmingai, visi suplanuoti rodikliai buvo pasiekti.

Apibendrino projektą

A.Šarkinas pasakojo, kad projekto metu vykusiose lauko dienose ir seminaruose buvo nagrinėjami specifiniai technologiniai klausimai, o konferencijoje visa informacija apibendrinta ir pateikta platesniam klausytojų ratui. Joje pranešimus skaitė ne tik KTU Maisto instituto mokslininkai, bet ir VĮ „Pieno tyrimai“ bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai.

VĮ „Pieno tyrimai“ kokybės sistemos vadovė dr. Dalia Riaukienė supažindino su žaliavinio pieno kokybės vertinimais bei atliekamais tyrimais. VMVT vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Antonina Greičiuvienė apžvelgė vietos rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų pieno bei jo produktų veterinarijos reikalavimus.

Tikimasi, kad ateityje ūkininkai išplės rinką ir savo produkciją pardavinės ne tik turguje. Projekto vadovas A.Šarkinas atkreipė dėmesį į mikroorganizmus, darančius įtaką produktų kokybei. Pasak jo, nesilaikant karvių melžimo, jų laikymo bei pieno inventoriaus sanitarinių-higieninių reikalavimų, vertingi produktai gali tapti nekokybiški ir net pavojingi žmonių sveikatai.

Dalyviai – pieno perdirbėjai

KTU Maisto instituto inžinierius Ervydas Juodišius pasakojo, kad vykdant projektą „Produkcijos savikainą mažinančių bei saugą ir kokybę gerinančių fermentinių sūrių technologijų pritaikymas gamybai ūkiuose bei mažose įmonėse“ buvo atlikta 13 parodomųjų bandymų, kuriuose dalyvavo 18 grupių narių ir 20 savanorių, perskaityti 64 pranešimai, vyko 4 lauko dienose ir 12 seminarų, kuriuose dalyvavo 241 dalyvis.

Pasak E.Juodišiaus, beveik visi projekto dalyviai gamina pieno produktus, apie dvidešimt jų – skirtus parduoti. KTU Maisto instituto inžinierius konferencijos metu aiškino, kaip žmonių sveikatą veikia per pieną plintantys patogenai, kokia yra žalio ir termiškai apdoroto pieno vartojimo rizika bei nauda.

Išmoko naują metodą

Šio instituto Technologijos mokslų laboratorijos vedėjas, mokslo darbuotojas dr. Raimondas Narkevičius, paklaustas, kuo šis projektas buvo naudingas mokslininkams ir ūkininkams, teigė, kad pastarieji įgijo ir sustiprino fermentinių sūrių gamybos technologijos pagrindus. Taip pat išmoko taikyti naują metodą, padedantį padidinti sūrio išeigą, pagerinti gaminių mikrobiologinę kokybę bei gauti didesnį pelną.

„Nuolat bendravome ir bendradarbiavome su ūkininkais. Gaminant sūrius jiems iškildavo įvairiausių klausimų, tad tekdavo paaiškinti, kaip pritaikyti naująją technologiją ekstremaliais atvejais“, – sakė KTU Technologijos mokslų laboratorijos vedėjas.

Dr. R.Narkevičius teigė, kad ūkininkų patirtą naudą sunku pasverti. Pasak pašnekovo, juntama, kad projekto dalyviai liko patenkinti tuo, ką sužinojo, ir tuo, ką išmoko. Jie prašo mokslininkų ir ateityje juos įtraukti į projektus bei suteikti galimybę susipažinti su naujomis technologijomis.

„Mes, mokslininkai, dalyvaudami šiame projekte jutome didelį moralinį pasitenkinimą, nes sulaukėme grįžtamojo ryšio. Džiaugiamės, kad galėjome perteikti savo žinias, o ūkininkams jos buvo naudingos, – pabrėžė dr. R.Narkevičius ir pridūrė, kad projektas suteikė jiems galimybę tobulėti. – Projekto metu nuolat tobulinome savo pranešimus ir informaciją. Stengėmės, kad ji būtų kuo suprantamesnė ir prieinamesnė.“