Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Regionų verslininkai pranašauja sunkius metus

Į Vyriausybės pagalbos priemonių pagalvę atsirėmusio smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai perspėja, kad tikrasis krizės veidas atsiskleis kitais metais. Jie ragintų dar dosniau skatinti verslą ir jokiu būdu neveržti diržų, nes kitaip įtrauks gili krizė.

Tikroji krizė pasimatys kitąmet

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai perspėja, kad laukia sunki žiema, o kitais metais atsiskleis tikrasis krizės veidas. „Jeigu nenorime gilios krizės, vienintelis ir teisingiausias valstybės sprendimas būtų dar daugiau pinigų įlieti į rinką. Jeigu atsiras daugiau apribojimų veiklai ir nebus valstybės paramos, kitais metais pasimatys tikroji krizė“, – savo įžvalgomis dalijosi Rokiškio rajono verslininkų asociacijos vadovas Igoris Skripka.

Igoris Skripka

Jis primena, kad kiekvienas įlietas euras sukuria pridėtinę vertę ir atneša valstybei naudos. „Čia nieko blogo, kad buvo įmerkta pinigų. Infliacija tiek nepadidėja, kiek pasijaučia naudos biudžetui surenkamų mokesčių pavidalu. Žmonės daugiau pinigų išleido prekėms, kurui ir t.t. Didėjant pardavimams, į biudžetą surenkama daugiau pridėtinės vertės mokesčio. Tai pagerino ekonomiką ir lūkesčius. Tad kuo daugiau į rinką bus įmesta pinigų, tuo švelnesnė bus krizė, kuri, aišku, bus. Manau, kad į tą patį lygį grįšime ne anksčiau kaip po dvejų metų“, – prognozavo verslininkas.

Gelbėja tik subsidijos

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sakė, kad, nepaisant Vyriausybės priimtų pagalbos verslui priemonių, smulkusis ir vidutinis verslas labai įsitempęs. Ypač sudėtinga situacija regionuose, ir to, pasak jos, dar niekas deramai neįvertina.

Dalia Matukienė

„Verslas išsigandęs, nes jau sakoma, kad bus labai žiaurus diržų susiveržimas. Taip prakalbo europarlamentaras. Tai jeigu taip manys ir tie, kurie ateis į valdžią, bus nenuspėjamos pasekmės. Tokio diržų susiveržimo, kaip buvo 2008–2009 metais, jau niekas neištvers“, – perspėjo D.Matukienė.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė pabrėžė, kad kol kas gelbėja subsidijos ir mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai bei įmokų „Sodrai“ atidėjimas.

„Karantinui pasibaigus darbdaviams atitinkamomis proporcijomis kompensuojama už tai, kad jis neatleido darbuotojo. Tokia „pagalvėlė“ galioja iki metų pabaigos. Tačiau jeigu įmonės dar kartą neprasitęsė mokėjimų „Sodrai“ ir mokesčių inspekcijai, jiems iš karto reikės susimokėti atidėtus mokesčius už visą karantino laikotarpį. Bet verslo apyvartos nepadidėjo, vėl grasinama apribojimais, žmonės įsibauginę“, – situaciją komentavo smulkiojo ir vidutinio verslo atstovė.

Trys geri žingsniai

D.Matukienė įvertino, kad be Vyriausybės pagalbos verslui priemonių du trečdaliai smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių jau būtų bankrutavusios. „Praktiškai didžioji dalis smulkiojo verslo buvo prastovose, kai kas dirbo nuotoliniu būdu, kai kas atleido dalį darbuotojų. Turbūt vieninteliai, kam buvo gerai, – tai didieji prekybos tinklai. Žinoma, išgelbėjo tai, kad Vyriausybė padarė tris gerus žingsnius – sustabdė mokesčių išieškojimus, pradėjo mokėti už prastovas ir tokiu būdu sustabdė darbuotojų atleidimus bei mažoms įmonėms, kur įdarbinta nuo 1 iki 9 darbuotojų, išmokėjo vienkartines subsidijas, priklausomai nuo praėjusiais metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio“, – tvirtino pašnekovė, tačiau pastebėjo, kad to neužteko.

Pasak D.Matukienės, Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba teikė daugiau siūlymų verslui palaikyti. „Mes siūlėme atitinkamomis proporcijomis mokėti tam tikras subsidijas pagal įmonių dydį, tada nebūtų reikėję kitų priemonių, pavyzdžiui, nuomos kompensavimo, daugelis tuo nėra patenkinti, nes susidaro didelė administracinė našta. Aišku, didelėms įmonėms buvo gerai tai, kad jos galėjo atidėti savo paskolas. Tačiau smulkiajam verslui iš to jokios naudos, jis praktiškai niekada nebuvo finansuotas, tad negalėjo pasinaudoti tomis lengvatinėmis sąlygomis ir pigiomis paskolomis“, – aiškino Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.

Keitė veiklas

Rokiškio krašto verslininkas, tautodailininkas I.Skripka paminėjo dar vieną smulkiajam verslui palankią Vyriausybės patvirtintą priemonę – verslo veiklos keitimo subsidijavimą. „Per karantiną viskas užsidarė, apyvartos nebuvo, bet bankrotų mūsų krašte išvengta. Tik nemažai įmonių pakeitė veiklos sritį. Valstybė tam skyrė subsidijas, o tokius projektus verslas įgyvendino per Užimtumo tarnybą. Žinau, kad mūsų rajone nemažai verslininkų ta parama pasinaudojo ir pakeitė veiklą“, – aiškino individualios įmonės savininkas.

Tokia subsidija pasinaudojo ir jis pats. Iki COVID-19 protrūkio verslininkas užsiėmė leidybos ir reklamos veikla, kuri per karantiną sustojo. Atsiradus galimybei pakeisti veiklą, I.Skripka persiorientavo į metalo konstrukcijų gamybą.

Rokiškio rajono verslininkų asociacijos vadovas pabrėžė, kad verslai išgyveno, bet diržai stipriai suveržti, apyvarta nukrito ne procentais, o kartais. „Verslininkai tapo atsargūs, apribojo išlaidas, kiek įmanoma, prilaikė pinigus. Bet jeigu žinos, kad valstybė rems ir aiškiai pasakys, jog padės, verslas leis pinigus, ir tokiu būdu bus kuriama pridėtinė vertė. Manau, kad valstybei būtų naudinga remti, aišku, kažkiek padidės infliacija, bet taip pat augs bendrasis vidaus produktas. Pinigų gavę žmonės juos leis“, – samprotavo I.Skripka.

Tiesa, verslininkas pastebėjo, kad tarp žmonių dar netvyro pesimistinės nuotaikos. Įmonės stengiasi išlaikyti darbuotojus, ypač kvalifikuotus, nes sumanesni darbdaviai supranta, kad praėjus sunkiam metui laimės tie, kurie atsirems į kvalifikuotus specialistus. Prasčiau bus tiems, kurie nebrangino darbuotojų.

M. Ambrazo nuotr.

Taikėsi prie aplinkybių

Plungės smulkiojo verslo asociacijos pirmininkas Tomas Balsys teigė, kad jų krašte taip pat nemažai verslininkų pakeitė veiklas, prisitaikė prie pasikeitusių aplinkybių, įvairių prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai persikėlė į internetinę erdvę.

„Pragyvenome, niekas iš mūsų asociacijos narių nebankrutavo, kai kurie net išsiplėtė. Geras laikas buvo tiems, kurie pardavinėja maisto prekes, kai kas įkūrė padalinius, užsakymus vykdo internetu. Pas mus ši niša buvo tuščia, tad verslas ją užpildė. Ir kiti prekybą perkėlė į internetą. Visi ieškojo išeičių, nuotoliniu būdu dalijomės gerąja patirtimi“, – pasakojo verslininkas.

Aišku, ne visi verslai gali gyvuoti užsakymus vykdant tik internetu. „Tiems, kurie prekiauja užuolaidomis, langais ir panašiai, buvo sunkiau, jie negalėjo nuvykti pas klientus. Gerai, kad tokiu atveju prisidėjo valstybės pagalba. Ji buvo labai reikalinga“, – teigė T.Balsys.

Plungės smulkiojo verslo asociacijos vadovas neslėpė, kad verslui neramu dėl artimiausios ateities. „Jeigu įves karantiną, atsiras daugiau ribojimų ir nebus valstybės pagalbos, verslams bus sunku“, – nuogąstavo verslininkas.

Siūlo stimuliuoti verslą

I.Skripka svarstė, kad kitais metais ne viena įmonė gali būti priversta optimizuotis, tačiau valstybė gali padėti situaciją suvaldyti.„Manau, kad pavasarį pasimatys tikroji krizė. Jeigu bus apribojimų ir valstybė neskubės padėti – čia nevertinu, ar privalo, ar neprivalo padėti–bus sudėtinga. Visiems būtų naudinga, jeigu rastų būdų, kaip stimuliuoti verslą ir apyvartą, tada išliktų optimizmas, neatleidinėtų žmonių“, – samprotavo Rokiškio rajono verslininkų asociacijos vadovas.

D.Matukienė vylėsi, kad ir naujoji Vyriausybė, ministerijos glaudžiai bendradarbiaus su socialiniais partneriais, juos išgirs. „Reikia ne diržus veržti, o atlaisvinti smegenis. Turime DNR planą, reikia protingai panaudoti lėšas, jas nepravalgyti, o tikslingai investuoti. Gal reikėtų suformuoti valstybės rezervą, smulkiajam verslui duoti tam tikrų užsakymų ir nemėtyti pinigų statyti naujiems centrams, kurie gali likti tušti ir nereikalingi“, – teigė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.

Ji pabrėžė, kad reikia orientuotis ne į socialinių išmokų dalijimą, o į žmonių įveiklinimą. „Dabar reikia pasistengti, kad tie, kurie šiandien dar dirba, toliau dirbtų ir netaptų pašalpų gavėjais“, – sakė D.Matukienė.

TV3/ Sauliaus Žiūros nuotr.

Situacija neapibrėžta

Verslo organizacijos pastebi, kad,nepaisant optimistinių ekonominių prognozių, situacija išlieka pernelyg neapibrėžta, ypač dabar, kai sparčiai prastėja epidemiologinė situacija, kuri jau pradeda atsispindėti vartotojų ir rinkų lūkesčiuose.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija pabrėžia, kad pandemijos sąlygomis išlaikyti palyginti gerus mūsų šalies ūkio rezultatus iš dalies pavyko valstybės skolos didinimo sąskaita. Verslo likvidumo priemonėms (nuomos subsidijoms, mikro įmonėms ir t.t.) bei tiesioginėms išmokoms vartojimo lygiui palaikyti (pensininkams, gydytojams ir t.t.) buvo išdalinti milijardai eurų.

Rugpjūčio mėnesio duomenimis, yra per 62 tūkst. įmonių, kurioms taikomos mokestinės pagalbos priemonės. Viename iš labiausiai krizės paveiktų viešbučių ir restoranų sektoriuje dirba 42 tūkst. darbuotojų ir pusė sektoriaus iki kito sezono neatsidarys. Restoranai balansuoja ties išgyvenimo riba, nes jau dabar apyvartos krito 30 proc., verslo viešbučiuose – 6 proc. užimtumas. Transporto sektoriuje jau dabar stebimas tiek apdraustųjų, tiek mažų įmonių skaičiaus mažėjimas.

Rekomenduojami video