Žemės gelmių registre, kurį tvarko Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 2019-aisiais buvo įregistruota daugiausia naujų gręžinių per pastarąjį dešimtmetį. Biržų rajone tendencijos tokios pat kaip ir visoje šalyje – pernai įregistruota kone dvigubai daugiau gręžinių nei įprastai per pastaruosius keletą metų.

Valstybinės geologinės tarnybos duomenimis, 2019 m. Biržų rajono savivaldybės administruojamoje teritorijose buvo įregistruota 11 gręžinių. Visi jie priskiriami eksploataciniams gavybos gręžiniams. 2018 m. tokių gręžinių buvo įregistruota 4, 2017 m. - 6, o 2016 m. - 7.

Biržų rajono savivaldybė 2019 m. išdavė 12 leidimų (sąlygų), kuriais vadovaujantis turi būti atliekami gręžiniai. Projektą, įregistravimą ir kitą dokumentaciją įprastai atlieka darbus atliekanti įmonė. 2018 m. sąlygų gręžiniams daryti buvo išduota 10.

„Mes tik išduodame sąlygas, į kurias atsižvelgiant turi būti daromas gręžinys. Ar asmuo tą gręžinį darysis, jau priklauso nuo jo. Gręžinių skaičiaus padidėjimą galėjo lemti sausros ir išdžiūvę šuliniai. Biržų rajone vandens gręžinių, ko gero, būtų ir daugiau, jei ne požeminiuose sluoksniuose esančios klintys. Jos komplikuoja gręžimo procesą, darbus atlikti gali jau ne bet kas ir jie gali kainuoti brangiau“, - sakė Biržų rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Viederis.

Anot jo, dėl sudėtingesnių nei įprasta sąlygų labai svarbu, kad darbus atliktų tinkamą techniką turinti specializuota įmonė, nes galima pridaryti didelės žalos gamtai. Netinkamai įrengti, nelikviduoti ar neprižiūrimi gręžiniai gali būti taršos šaltiniai, per juos gali būti užterštas požeminis vanduo, taip pat vandeniu užpildomos požeminės ertmės.

Iš viso Lietuvoje pernai buvo įregistruoti 2409 gręžiniai (2336 – gavybos, 73 – tiriamieji). Daugiausiai buvo įregistruojami požeminio vandens gavybos gręžiniai. 2018 m. naujai įregistruotų gręžinių skaičius siekė 1567, 2017 m. – 1572.

Gilino šulinius

Po 2018 m. sausros ir šaltuoju metų laikotarpiu neatsistačiusio požeminio vandens lygio, 2019 metų vasarą daugelyje šulinių pradėjo trūkti vandens. Vietovėse, kur nėra vandentiekio, bene vienintelis būdas turėti vandens tapo šulinio gilinimas, nes pasidaryti vandens gręžinį kainuoja kelis tūkstančius eurų.

Pasak per trisdešimt metų šulinių kasimo darbų patirtį turinčio ir šiuo verslu užsiimančio kirdoniečio Vlado Pelegrimo, praėjusią vasarą užsakymų ir darbo netrūko.

„Išsekę ir neatsistatę gruntiniai vandenys lėmė vandens dingimą iš šulinių, todėl daugiausiai atlikome šulinių gilinimo darbus. Būtent šulinio gilinimas ir vandens baseino padidinimas duoda efektą, ko nepasakyčiau apie vadinamąsias adatas, kurios po poros metų praranda efektyvumą. Nors dėl klinčių kai kur darbai yra sudėtingi, bet mokant ir norint – viskas padaroma“, - sakė V. Pelegrimas.

Paviršiniai horizontai pildosi

Dėl sausų vasarų ir kritulių rudenį trūkumo hidrologinės sausros pradeda dažnėti. 2019 m. jau pavasarį buvo pastebimas žemas vandens lygis, kuris per vasarą dar labiau sumažėjo ir pasiekė sausros lygį. Tiesa, lapkričio ir gruodžio mėnesiais kritulių kiekis buvo arti daugiametės normos ir telkiniai pradėjo pildytis vandeniu.

„Šilta žiema ir įšalo nebuvimas leidžia žemei prisigerti vandens. Paviršiniai horizontai jau baigia prisipildyti vandens ir upėse tai jau galima matyti. Šachtiniuose šuliniuose vandens kiekis irgi jau didėja, nors giluminiuose sluoksniuose, ko gero, vandens rezervuarai dar neprisipildę. Jei gilios žiemos nebus, o kritulių bus arti normos, tai vandens lygis turėtų atsistatyti“, - sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Biržų meteorologijos stoties vyriausiasis stebėtojas Bronius Medinis.

Tabokinės vandens matavimo stoties parodymai irgi liudija apie pusmetrį pakilusį vandens lygį. Vasarą vidutinis vandens lygis ties stotimi buvo 60 cm, per Kalėdas – 70 cm, o sausio 15 dienos rytą vanduo buvo pasiekęs 110 cm žymą.

Ateinančių dviejų savaičių prognozė rodo, kad turėtų išlikti panašūs orai. Šaltukas gali grybštelėti sausio 26-27 dienomis, bet, anot B. Medinio, panašu, kad tai bus trumpalaikis reiškinys. Tiesa, artimiausią savaitę kritulių irgi nenumatoma.

„Šaltesnio oro banga ateina, bet jos liežuvis daugiau kabins Maskvą, Kijevą, Madridą. Oras pas mus naktimis, ko gero, bus net šiltesnis nei Madride. Šiltas ir drėgnas sausis buvo ir 2007 metais, bet tuomet didelis šaltis smogė vasarį, kai vidutinė paros temperatūra krito iki minus 9 laipsnių. Panašu, kad šiemet toks kontrastingas scenarijus nesikartos“, - teigė meteorologas.

Simonas Gudas