Siuntų savitarnos terminalų LP EXPRESS veiklą vykdantis Lietuvos paštas sako, kad kas mėnesį pasitaiko siuntų, kurios į terminalus įdedamos ne pagal siuntų savitarnos terminalų naudojimo taisykles, dėl to gavėjai gali patirti įvairių nepatogumų. Pasak Lietuvos pašto rinkodaros ir pardavimų direktoriaus Norberto Žiobos, kartais bandoma terminalais siųsti net kraujuojančius kailius, gyvas bites ar greitai gendančias lauktuves iš kaimo.

„Savitarnos siuntų terminalų poreikis sparčiai didėja - tam įtakos turi ne tik augantis vartotojų pasitikėjimas elektroninėmis parduotuvėmis, tačiau ir kintantys jų pačių įpročiai. Anksčiau siuntiniai iš vieno miesto į kitą dažniausiai keliaudavo įprastu paštu arba per tarpmiestinių autobusų vairuotojus, tačiau technologijos gerokai pakoregavo visų mūsų lūkesčius - tapome nekantrūs, visko norime greitai, todėl paslaugų teikėjai privalo pasiūlyti alternatyvų. Taip Lietuvos rinkoje įsitvirtino LP EXPRESS savitarnos siuntų terminalai“, - sako Lietuvos pašto rinkodaros ir pardavimų direktorius N. Žioba.

Pasak jo, per tris šių metų ketvirčius 1,5 karto padidinus LP EXPRESS terminalų skaičių, jais siunčiamų siuntinių srautas išaugo 43 proc., tad padaugėjo ir ne visai jų naudojimo taisykles atitinkančių atvejų. Viena dažniausių - savitarnos siuntų terminalams nepritaikytų daiktų siuntimas.

Keisčiausi siuntiniai, rasti LP EXPRESS savitarnos siuntų terminaluose buvo gyvų gėlių puokštė; stipriųjų gėrimų buteliai; gyva bitė; ką tik nuluptas, dar „kraujuojantis“ kailis; vidurvasarį per karščius terminale paliktas kaimiškas varškės sūris; pilnas maišas tuščių alaus butelių; vikšrų dėžutė; raugintų agurkų, uogienių ir kitų sodo gėrybių stiklainiai.

„Šiuo metu 134 LP EXPRESS savitarnos terminalas įrengtas 46 Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Į ne mažą dalį jau iš anksčiau veikiančių LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalų įmontuota daugiau nei 3,3 tūkst. papildomų siuntų dėžučių, tad visuose įmonės terminaluose dabar yra daugiau nei 12 tūkst. dėžučių - tiek galimybių patogiai siųsti ir gauti siuntas. Labai svarbu, kad gyventojai suprastų, jog to, ko neįduotumėt laiškanešiui į rankas, nederėtų dėti ir į terminalų dėžutes. Vieni kontraversiškiausių iki šiol terminale rastų siuntinių - ką tik nuluptas, dar kruvinas kažkokio gyvūno kailis ir knibždanti, čežanti vikšrų pilna dėžutė. Kvapnios „lauktuvės iš kaimo“ - kelias dienas neatsiimti ir per karščius metalinėje terminalo dėžėje pabuvę sūriai, dešros bei kiti maisto produktai - jau nebe naujiena, kaip ir blogai uždaryti, limpantys uogienių bei naminių agurkų stiklainiai, tik gaila, kad jų laukiantys po to būna gerokai nusivylę“, - sako Lietuvos pašto rinkodaros ir pardavimų direktorius.

Kaip teigia N. Žioba, kartais LP EXPRESS klientai terminalus panaudoja ir romantiškesnėms progoms - siųsdami gėlių mylimosioms, tačiau pastarosioms ne visada pavyksta jas atsiimti laiku ir gyvų gėlių puokštė gavėją gali pasiekti ne tokia „gyva“.

Kita dažniausiai pasitaikančių klaidų, kai pasirenkamas per mažas LP EXPRESS terminalo dėžutės dydis, todėl siuntinį į ją dažnai bandoma sugrūsti jėga - terminalo dėžutė dėl to užstringa ir kurjeriui labai sunku po to siuntą išimti jos nepažeidžiant. Jeigu pasirinkta dėžutė akivaizdžiai per maža, terminale derėtų pasirinkti didesnę - pasirinkus mažesnę dėžutę, tačiau siuntai netilpus, terminalas vis tiek fiksuoja, kad siunta buvo įdėta.

„Lietuviai - taupūs ir išradingi, tačiau kartais tai pakiša koją. Dažnas atvejis, kai siuntimui per terminalus kelis kartus naudojama ta pati pakuotė, ant kurios „prisikaupia“ ankstesnių gavėjų kontaktinė informacija ar nebeaktualūs siuntų lipdukai, todėl per klaidą siuntinį gali gauti ne tas asmuo, kuriam ji skirta. Skatiname visas pakuotes, kurias įmanoma, naudoti pakartotinai - svarbu nuvalyti visą pasenusią ir kurjerį suklaidinti galinčią informaciją, kad siuntinys laiku pasiektų jo laukiantį žmogų“, - sako Lietuvos pašto rinkodaros ir pardavimų direktorius N. Žioba.