Pastaruoju metu vis daugiau išorinės reklamos skelbėjų ir pastatų savininkų, ant kurių statinių skelbiama reklama, sulaukia Alytaus miesto savivaldybės administracijos specialistų susidomėjimo, ar tam turimi reikalingi savivaldybės leidimai. Iki šių metų tokius leidimus turėjo maždaug trečdalis pastatų savininkų. Už skelbiamą reklamą mokėjo miesto tarybos nustatytais įkainiais. Šiais metais savivaldybė išorinei reklamai išdavė apie 300 leidimų ir toliau ramybėje nepaliekami leidimų neturintys reklamuotojai. Kai kurių įmonių savininkai, ypač veikiančių daugiabučiuose namuose, tokius savivaldybės žingsnius supranta kaip pasipinigavimą. O miesto savivaldybės administracijos už reklamą atsakingi specialistai aiškinasi seniai galiojančių teisės aktų vykdymu.
Aktyviau domėtis paskatino reklamos gamintojai
Kaip sakė Alytaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Matažinskas, jau beveik dešimtmetį iš išorinės reklamos skelbėjų reikalaujama turėti savivaldybės išduotus leidimus, nes tai yra numatyta Reklamos įstatyme ir savivaldybės priimtuose teisės aktuose: „Prieš išduodant leidimus ją skelbti ant pastatų ar specialiuose stenduose yra suderinama reklamos vieta, plotas, turinys, išvaizda, atstumai, pavyzdžiui, nuo gatvių ar sankryžų. Savivaldybės taryba nustačiusi įkainius už išorinę reklamą, o savivaldybės administracijos vadovai jau ne kartą patvirtinę leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašą.“
Regis, šioje srityje nieko naujo. Tai patvirtina ir savivaldybės vyriausiasis architektas. Tačiau pastaruoju metu savivaldybė kaip niekada anksčiau ėmė krėsti reklamuotojus – domėtis jiems išduotais leidimais. Jeigu jų neturima, vadinasi, nemokami ir mokesčiai į miesto biudžetą.
Pasak M.Matažinsko, aktyviau domėtis reklaminiais stendais ir iškabomis paskatino reklamos gamintojai: „Kai vieni reklamuojasi be savivaldybės leidimų, atsiranda ir pigesnių jos stendų ar iškabų gamintojų. Todėl paprašyta visiems suvienodinti sąlygas. O kito kelio kaip iš visų reklamos skelbėjų reikalauti turėti savivaldybės leidimus, nėra.“
Tad šiais metais miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyrius pradėjo inventorizuoti išduotus leidimus išorės reklamai ir pastebėjo, kad iki šiol tokių leidimų buvo išduota maždaug trečdaliui jos skelbėjų.
Už išorinę reklamą atsakinga šio skyriaus vyriausioji specialistė Simona Žiūkaitė siunčia laiškus visiems reklamos skelbėjams, kurie galimai neturi leidimų. Tokių užfiksuota apie 500, daugiausia – Pramonės rajone.
Per šiuos metus savivaldybė išdavė apie 300 leidimų išorės reklamai. Už tai vietinis biudžetas praturtėjo maždaug 30 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, prieš trejus metus iš išorinės reklamos buvo surinkta apie 30 tūkst. litų.
Naujame savivaldybės leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos apraše numatyti standartai stendams, kuriuose gali reklamuotis kelios įmonės. Tokį stendą kelios įmonės jau yra įsirengusios Ulonų gatvėje, toks stendas planuojamas ir Pramonės gatvėje.
Didžiosioms įmonėms – suprantama, iš mažųjų – pasipiktinimas
Alytaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto teigimu, didžiosios įmonės ar prekybos centrai niekada jokių klausimų dėl išorinės reklamos leidimų nekėlė, nes tai šiems objektams yra suprantama, – kiekviena savivaldybė derina reklamą, paskui išduoda leidimus, o už reklaminį plotą yra mokama.
Ėmus reikalauti leidimų reklamai, didžiausio pasipiktinimo sulaukta iš mažų įmonių, ypač veikiančių daugiabučiuose namuose. Daug jų už reklaminius stendus ar iškabas nemokėjo ir dabar nesupranta, kodėl taip turi daryti. Savivaldybės reikalavimus laiko pasipinigavimu, savininkų teisių suvaržymu, kai išorinė reklama įsirengiama nuosavose patalpose, pavyzdžiui, pirmų aukštų languose ar prie įėjimų į patalpas.
M.Matažinsko tvirtinimu, tokie pasipiktinimai suprantami, nes kai kurios daugiabučiuose veikiančios ir besireklamuojančios, pavyzdžiui, kirpyklos ar gydytojų kabinetai negali gauti savivaldybės leidimų išorinei reklamai, nes nepakeista verslui naudojamų patalpų paskirtis arba nėra gauta daugiabučių namų bendrijų sutikimų skelbti reklamą.
Tokiais atvejais reklama laikoma nelegalia, ir savivaldybės specialistai, atsakingi už išorinę reklamą, fizinius asmenis pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali bausti baudomis nuo 140 iki 300 eurų, juridinius asmenis pagal Reklamos įstatymą – baudomis nuo 289 iki 2 tūkst. 896 eurų. Iki šiol dar nėra nubaustųjų, kol kas apsiribojama perspėjimais susitvarkyti leidimus dėl reklamos.
„Išorinės reklamos leidimai reikalingi siekiant jos kokybės, tokia reklama turi didelės įtakos ir miesto įvaizdžiui“, – pabrėžė miesto savivaldybės vyriausiasis architektas.
Kodėl reikia mokėti metinį mokestį už kvadratinius metrus?
Vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta rinkliava už išorinės reklamos leidimų išdavimą, numatyti keturi jos dydžiai. Už tokią reklamą, įrengtą prie pat gatvių, ant keleivinio transporto priemonių, kai kurių savivaldybės pastatų judriausioje Naujojoje gatvėje, miesto centre už vieną kvadratinį metrą per metus tenka mokėti 24 eurus, toks plotas Pramonės rajone, Pirmajame Alytuje, Statybininkų, Punsko, Kalniškės gatvių teritorijose per metus kainuoja 18 eurų, miesto pakraščiuose – 12 eurų, miesto pakraščiuose, 100 metrų atstumu nuo gatvių, – 6 eurus.
Rinkliava netaikoma išorinei socialinei, politinei, nemokamų renginių reklamai, savivaldybei pavaldžioms įstaigoms ir įmonėms, maitinimo įstaigų kilnojamiems reklaminiams įrenginiams, informaciniams stendams apie statomus objektus. Taip pat nustatyta mėnesio išorinės reklamos kaina skaičiuojant dienomis ant kai kurių savivaldybės pastatų, pavyzdžiui, Sporto rūmų.
Savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus specialistų pastebėjimu, įkainiai už išorinę reklamą yra vieni mažesnių tarp šalies miestų.
Daugeliu atvejų savivaldybė leidimus reklamai išduoda penkeriems metams. O už leidimus reklamai ant pastatų moka jų savininkai arba patys reklamuotojai pagal susitarimus su statinių savininkais, už reklaminius stendus viešosiose vietose – patys reklamos skelbėjai.
Vienos Alytaus miesto centre veikiančios mažos įmonės savininkas, kurio pavardė redakcijai žinoma, stebėjosi, kodėl už reklamos leidimą reikia mokėti pagal kvadratinius metrus ir dar kasmet, kodėl vienodi reklamos įkainiai ant valstybinių ir privačių pastatų: „Suprantu, kad pagal Rinkliavų įstatymą už leidimus išorinei reklamai reikia mokėti, bet kiek ir ant kokių statinių turi nuspręsti savivaldybė. Mano įsitikinimu, už išorinės reklamos leidimą turėtų būti vienkartinis mokestis, o ne pasipinigavimas kiekvienais metais, už reklamą ant valstybei ar savivaldybei priklausančių pastatų mokesčiai turėtų būti didesni nei ant privačių.“
Savivaldybės Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus specialistai dėl išorinės reklamos įkainių turi vienintelį paaiškinimą – toks yra tarybos sprendimas, jį pakeisti gali tik pati taryba. Kai pastaruoju metu savivaldybė ėmė krėsti reklamuotojus ir reikalauti leidimų už skelbiamą išorinę reklamą, miesto tarybai gali atsirasti būtinybė keisti sprendimą dėl jos įkainių ar apmokestinimo ant kai kurių pastatų, jei reklamos skelbėjų pasipiktinimai užvirs ne tik tarpusavyje, bet pasieks ir savivaldybę.
Alma MOSTEIKAITĖ