Bendrovės nuotr.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija trečiadienį pritarė Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas (sinchronizacijos. – ELTA) įstatymo pakeitimo projektui.

Energetikos viceministras Egidijus Purlys posėdžio metu teigė, kad įstatymo projektu siūloma nustatyti 2025 metus kaip visos sinchronizacijos pabaigos datą.

„Turime sinchronizacijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriame keičiasi kelios nuostatos nuo 2012 m. priimto sinchronizacijos įstatymo. (…) Siūloma nustatyti 2025 m. kaip visos sinchronizacijos pabaigos datą, numatomos prisijungimo prie žemyninės Europos tinklų sąlygos, numatomą detalizuojantį veiksmų planą tvirtins Vyriausybė“, – sakė E. Purlys.

Pasak jo, įstatymo projektu taip pat suteikiamos supaprastintos žemės paėmimo sąlygos.

„Numatoma, kad sinchronizacijos projektas įvardinamas ypatingos valstybinės svarbos projektu, kuriam taikomos supaprastintos žemės paėmimo sąlygos, numatyti sutrumpinti terminai tam, kad būtų galima išlaikyti 2025 m. terminą“, – teigė viceministras.

Kaip ELTA jau rašė, Seimo posėdyje balandžio pabaigoje Energetikos ministerija pateikė Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su žemyninės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymą bei susijusius teisės aktus. Seimas šiam įstatymui po pateikimo pritarė vienbalsiai.

Teisės aktuose numatomos pagrindinės sinchronizacijos proceso organizavimo bei įgyvendinimo sąlygos.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra teigęs, kad šie teisės aktai – būtinas instrumentas užtikrinant, kad viso regiono energetiniam saugumui būtinas projektas būtų užbaigtas laiku ir 2025 m. Lietuva sinchroniškai veiktų žemyninės Europos elektros tinkluose.

Vyriausybė balandžio 17 d. yra pritarusi, kad sinchronizacijos projektui ir su juo susijusiems infrastruktūros projektams būtų siūloma suteikti ypatingos valstybinės svarbos projekto statusą. Tai leistų su sinchronizacija susijusiuose projektuose sparčiau vykdyti teritorijų planavimo procedūras, nustatyti servitutus bei operatyviai atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Pažymima, kad kompetentingos institucijos taip pat bus įpareigotos su sinchronizacija susijusiems projektams išduoti leidimus, suderinti projektus bei atlikti kitas procedūras per trumpesnį laiką.

Priimtais teisės aktais taip pat būtų įtvirtintos būtinos sąlygos, užtikrinsiančios sklandų Lietuvos energetikos sistemos atsijungimą nuo sovietinio BRELL žiedo (IPS/UPS sistemos).

Seimas šiam įstatymui dar turės pritarti po priėmimo.

ELTA primena, kad Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. Pernai birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos (EK), kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.

Kovo 19 d. Briuselyje pasirašyta sutartis – Europos Komisija iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės Lietuvai, Latvijai ir Estijai šia sutartimi pirmajam projekto etapui skirs 324 mln. eurų.

Energetikos ministerijos teigimu, šiuo pirmuoju etapu Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui bus skirta trys ketvirtadaliai reikalingų lėšų – 125,2 mln. eurų. Tai yra didesnė parama nei iki šiol iš šios ES priemonės skirta parama visiems kitiems energetikos projektams – Klaipėdos-Kuršėnų dujotiekių jungčiai, Lietuvos-Lenkijos dujotiekių jungčiai (GIPL) bei elektros jungčiai tarp Lietuvos-Lenkijos „LitPol Link“.

Sklandžiam pasirengimui atsijungti nuo BRELL Lietuvoje jau buvo atlikti keli bandymai, kuriais siekiama įvertinti pasirengimą dalyvauti pirminiame Baltijos šalių elektros energetikos sistemų darbo „salos“ režimu etape. Vis dėlto birželio 8 d. planuotas visų Baltijos šalių elektros sistemų darbo „salos“ režimu bandymas buvo atidėtas Estijos ir Latvijos iniciatyva. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl alternatyvaus bandymų laiko.

Taip pat Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą priėmusi ir Lenkija. Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.