LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Nesibaigianti pandemija atvėrė siuvyklų skaudulius. Šį pavasarį atsitiesti sugebės ne visos siuvimo įmonės. Įvairių sunkumų patyrė tiek lietuviškos, tiek užsienio kapitalo įmonės, Lietuvoje siuvančios eksportui. O trūkstant darbo rankų, kai kurios siuvyklos įdarbina baltaruses arba vis daugiau gamybos perkelia į užsienį – trečiąsias šalis.
Alytiškiai perorientavo gamybą
Pandemija stipriai pakoregavo Alytaus UAB „Haltex“ siuvėjų darbus. Mat čia pasiūti sportiniai kostiumai iškeliauja į Anglijos mokyklas. Kai dėl pandemijos šioje šalyje buvo uždarinėjamos mokyklos, vienu metu Alytaus fabrikas buvo visiškai sustabdęs pagrindinės produkcijos gamybą. Vietoj sportinių drabužių siuvo apsaugines veido kaukes. Jų pirmiausia reikėjo patiems siuvėjams, po to – ligoninėms, nemažai iškeliavo ir užsieniečiams.
„Vienu metu savo įmonėje turėjome labai daug sergančiųjų. Tada dirbome nepilnu pajėgumu. Dabar atsiliekame pagal darbų planus, vis dar vejamės. Bet kai Anglija nusprendė leisti vaikus į mokyklas tiktai apsivilkusius sportiniais drabužiais, mums kaip tik pakilo pardavimai, todėl šį pavasarį gamyba jau šiek tiek atsigavo“, – atviravo UAB „Haltex“ vykdančioji vadovė Gintarė Astrauskaitė.
Ji teigė, kad gamyboje labai trūksta siuvėjų, nes kai viena ar dvi suserga, ir kitoms tenka izoliuotis. Tačiau, anot G.Astrauskaitės, siuvėjų trūkumas – ne Dzūkijos, o visos Lietuvos problema. Stebisi, kad tapti siuvėjomis merginos nenori, ypač jeigu reikės dirbti gamykloje. G.Astrauskaitė VL sakė, kad anksčiau jie turėjo mokymo programą, kurioje dalyvauti kvietė visas, net nemokančias siūti, ir savo sąskaita UAB „Haltex“ mokė, ruošė sau darbuotojus, kvietė juos pasilikti. Dabar siuvėjų neruošia dėl karantino.
„Mūsų kaimynystėje Alytuje viena siuvykla bandė spręsti problemą savaip – buvo atsivežusi siuvėjų iš trečiųjų šalių, bet girdėjome, kad jiems tai nepasiteisino. Tad mes to net nebandėme. Kol kas išsiverčiame su savo darbo jėga“, – teigė G.Astrauskaitė.
„Kokią matome savo įmonės ateitį? Iš to, kaip yra dabar, suprantame, kad reikės plėstis, ieškoti kitokių būdų, išeičių, nes apimtys didėja, siuvinių poreikis auga“, – kalbėjo 340 darbuotojų išlaikančios UAB „Haltex“ vykdančioji vadovė, pridurdama, kad dirbant pilnu tempu Alytaus siuvimo fabriko gamybos apimtys siekia 50 tūkst. vnt. gaminių per mėnesį.
Gamybą plečia Baltarusijoje
Patašinėje (Marijampolės sav.) danų kapitalo įmonės įkurtoje siuvykloje – bendrovėje „Avadan“ – dirba apie 200 žmonių. Ši siuvykla bei jos gaminių sukirpimo padalinys Šunskuose per pandemiją atsilaikė – visą laiką dirbo. Šį pavasarį siuvykla sulaukė daug užsakymų. „Įdarbinti galime 10 siuvėjų, bet jų nerandame“, – pabrėžė bendrovės „Avadan“ vadovė Vita Bardauskienė.
Jos teigimu, darbo užmokestis jų siuvykloje ne mažesnis nei kitose siuvyklose. Į darbą darbuotojus susiveža dviem autobusais. Vežasi net iš Kalvarijos. Darbas prasideda 7 val. ryto ir trunka iki 15.30 val. Yra sąlygos papietauti, pailsėti.
Suvalkijos siuvimo įmonės direktorė tikino, kad siuvėjų trūkumas visoje Lietuvoje susidarė dėl to, kad siuvėjos profesija pasidarė nepopuliari. „Nežinau, ar ji neprestižinė, ar kitos priežastys. Tiesiog pats gyvenimas keičiasi ir jaunimas renkasi kitus darbus, o siūti jau nebenori“, – pastebėjo ji.
Patašinės siuvykla jaunų siuvėjų beveik neužsiaugina, o patyrusios siuvėjos nejaunėja. Čia triūsiančių siuvėjų amžiaus vidurkis – apie 40 metų.
Ši siuvykla suskirstyta į penkis atskirus cechus. Juose siuvami apatiniai bei viršutiniai rūbai. Pasak vadovės, jie nesiuva paltų, švarkų ar vyriškų marškinių, nes Patašinėje kuriami vilnoniai laisvalaikio bei apatiniai rūbai. Jie siuvami iš ekologiškos vilnos trikotažo, kurį kiekvieną savaitę pristato užsienio užsakovai, o gatavą produkciją išsiveža atgal.
Apie trečdalį sukirptų gaminių UAB „Avadan“ išveža į Baltarusiją, nes sutartų darbų jau „neapima“. „Dalį siuvinių išvežame į Baltarusiją, po to pasiūti rūbai grįžta į Patašinę. Pasitikriname ir išsiunčiame į Daniją“, – sakė direktorė.
Baltarusijoje dirbančios siuvėjos priklauso visai kitam fabrikui, o UAB „Avadan“ jiems tik duoda darbų užsakymus. „Ten suteikiame darbo, bet nieko pigaus nėra, nes susigrąžinant produkciją į Lietuvą muito mokesčių prisideda net tūkstančiai“, – aiškino V.Bardauskienė, neslėpdama, kad nuolatinės siuvyklos Lietuvoje, kuri jiems talkintų, nerado. Todėl ateičiai planuoja didinti gamybą Baltarusijoje, nes ten dar yra moterų, norinčių būti siuvėjomis. „Dar ten yra kitos galimybės nei Lietuvoje“, – įsitikinusi Patašinės kaimo siuvimo fabriko vadovė.
Vienos atlaikė, kitos – ne
Tačiau ne visoms Lietuvos siuvimo įmonėms pandeminiu laikotarpiu sekasi. Užimtumo tarnybą vis pasiekia informacija iš regionų apie siuvyklas. Nemažai siuvyklėlių situacija yra sudėtinga, nes pandemijos laikotarpiu sumažėjo užsakymų bei smuko prekyba internetu. Mažos siuvyklos dažniausiai siuva pagal individualius užsakymus ir nėra tikros, ar jų turės kitą mėnesį, nes užsakymų skaičių lemia ir renginių trūkumas. Mažiau krikštynų, vestuvių ir kitų švenčių. Jos sudarinėja užsakymų eilę vėlesniam laikui, nes neaišku, kada baigsis karantinas.
Dėl karantino ir įvestų apribojimų ypač nukentėjo UAB „3GKO“, veikusi Trakuose. Dėl užsienio partnerių nutrauktų sutarčių įmonė neteko užsakymų, nebegalėjo vykdyti tolesnės siuvimo veiklos, nes nebuvo kur realizuoti pagamintos produkcijos. Darbuotojai palaipsniui nutraukė darbo santykius su įmone savo iniciatyva. Šiandien įmonėje yra likę 2 darbuotojai. Įmonei UAB „3GK Dizainas“, kuri siuvo Elektrėnuose, dėl tų pačių priežasčių ir dėl susidariusių įsiskolinimų teismo sprendimu iškelta bankroto byla.
Nemažai siuvyklų rajonuose yra sustabdžiusios veiklą arba derina darbą su dalinėmis darbuotojų prastovomis, dėl užsakymų stygiaus dalis darbuotojų dirba nepilnu krūviu. Daugelis siuvimu užsiimančių įmonių džiaugiasi galėdamos pasinaudoti valstybės parama, ir gautos subsidijos iš Užimtumo tarnybos už darbuotojus prastovose labai padėjo išlaikyti verslą.
Pirmojo karantino metu dauguma siuvyklų Šiaulių regione buvo pradėjusios siūti kaukes, kurios dėl konkurencijos šiuo metu sudaro tik labai mažą dalį gaminių, todėl įmonės bando ieškoti naujų verslo nišų. Vienos mėgina persikvalifikuoti baldų apmušalų siuvime, kitos – užuolaidų ir kitų buitinių siuvinių gamyboje. Individualių rūbų siuvyklos atrado nišą siuvant įmonių darbuotojų, šokių ir saviveiklos kolektyvų bei teatro personažų aprangas.
Panevėžio ir Utenos regionuose įmonių, dirbančių įprastu režimu arba su nedidele dalimi darbuotojų prastovose, yra daugiau nei susiduriančių su rimtomis problemomis. Kelios siuvyklos Panevėžyje 2021 metais numato plėtrą arba darbuotojų skaičiaus augimą. Sunkesnė padėtis mažiausiose siuvyklose, kurioms sunku konkuruoti dėl užsakymų, bet ir čia situacijos skirtingos.
Klaipėdos apskrityje daugelis siuvyklų dirba įprastai. Šiuo metu Skuodo rajone dvi nedidelės 7–9 darbuotojų siuvimo įmonės, užsiimančios darbinių drabužių, karinių uniformų siuvimu, veiklą vykdo įprastu ritmu, atsinaujino užsakymai, atsigavo žaliavų tiekimas, nors sausį teko išleisti darbuotojus į prastovas. Sūrių maišelius siuvanti mažos įmonės savininkė skuodiškė buvo prastovose, tačiau jau grįžta į darbą.
Kretingos rajone veikia 6 siuvimo įmonės, kuriose dirba nuo 6 iki 13 darbuotojų. 4 įmonių darbuotojai yra prastovose. Kitose 2 įmonėse darbas vyksta įprastu tempu. Darbuotojų atleidimų nenusimato. Tauragėje veikiančios 20–25 darbuotojų 3 siuvimo įmonės dirba be didesnių trikdžių. Šilutėje veikianti siuvimo įmonė, kurioje dirba apie 20 darbuotojų, pandemijos metu iš dalies net suklestėjo, nes siuvo apsaugines veido kaukes Lietuvos ir Vokietijos rinkai.
Vilniaus apskrityje apie 30–40 proc. visų nedidelių, iki 50 darbuotojų turinčių siuvimo įmonių (Šalčininkų sav. – UAB „Peltakėlis“, UAB „Vilmodus“) veiklą vykdo pilnų ar dalinių prastovų režimu (visi yra pilnose prastovose arba nuo 5 iki 30 įmonės darbuotojų yra dalinėse prastovose), t. y. nuo 0 iki 70 proc. pajėgumu.
Siuvyklos Lietuvoje nenunyko
Milda Jankauskienė, Užimtumo tarnybos atstovė spaudai
Užimtumo tarnybos duomenimis, šalyje per du šių metų mėnesius įregistruotos 785 laisvos darbo vietos siuvėjams ir giminiškų profesijų atstovams, o darbo ieškojo 135 asmenys, pageidaujantys dirbti šį darbą. Siuvėjų ir giminiškų profesijų atstovams situacija darbo rinkoje išties yra palanki.
93 proc. visų registruotų laisvų darbo vietų siuvėjams yra miestuose. Daugiausiai pageidaujančių dirbti siuvėjais registravosi Kaune – 13 asmenų, kiekvienam iš jų tenka vidutiniškai 17 laisvų darbo vietų, Vilniuje – 11 asmenų, jiems tenka vidutiniškai 16 laisvų darbo vietų, Šiauliuose – 9 asmenys, kuriems tenka vidutiniškai 8 laisvos darbo vietos. Šiuose miestuose registruota ir daugiausiai laisvų darbo vietų siuvėjams bei giminiškų profesijų atstovams.
Nemažai šalies siuvimo įmonių teigė susiduriančios su gerų siuvėjų trūkumu, jiems stinga motyvacijos, tačiau net ir šiuo sunkiu laikotarpiu jos yra linkusios įdarbinti gerus, dirbti norinčius darbuotojus. Vyresnio amžiaus asmenų kreipiasi daugiau nei jaunų. Jaunimas, neturėdamas darbo patirties, dirbti nesistengia, nori tik daug uždirbti, sakė ne vienas siuvimo įmonės atstovas.
Darbuotojų trūkumo klausimas išlieka aktualus nemažai daliai siuvyklų, turinčių pakankamai užsakymų.
Rinka susiduria su iššūkiais
Kęstutis Daukšys, Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos prezidentas
Nors 2020-ieji Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriui, kaip ir kitiems pramonės sektoriams, nebuvo itin palankūs ir COVID-19 pandemija įnešė savų korekcijų į planuotus pardavimų bei gamybos srautus, tikimės, kad 2021-ieji taps pozityvesnių tendencijų metais.
Rinka šiuo metu susiduria su ne vienu iššūkiu. Pandemijos laikotarpiu gerokai pasikeitė aprangos ir tekstilės įmonių prekybos kanalai, o tai reikalauja aktyvaus prisitaikymo prie dabartinės situacijos. Reikia pastebėti, kad tekstilės ir aprangos įmonių sėkmė priklauso nuo įmonės veiklos rūšies ir nuo to, kiek ją paveikė pandemija – yra bendrovių, kurių veiklą pilnu pajėgumu riboja darbuotojų stoka dėl viruso protrūkių tarp darbuotojų ar dėl tėvų, kurie pasiima nedarbingumo pažymėjimą prižiūrėdami vaikus, per pandemiją besimokančius namuose. Kita vertus, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, užsidarė dalis prekybos taškų, brango žaliavos ir logistika.
Dabar siuvami drabužiai vasarai ir su jų užsakymais nėra blogai, tačiau visi išgyvena dėl pavasario ir vasaros sezono, kai reikės pradėti siūti žieminius drabužius. Po praėjusių metų, kai karantinas smarkiai apkarpė drabužių paklausą, didelė dalis žieminių drabužių nebuvo parduota ir tebeguli prekybininkų sandėliuose, tad bendrovės nežino, kiek užsakymų sulauks žiemos sezonui.
