P. Lileikio nuotr.

Smulkusis ir vidutinis verslas su nerimu laukia, ar šalį pasieks antroji Covid-19 banga. Verslininkai tikisi, kad, jei Lietuvoje vėl tektų skelbti karantiną, jų veikla nebūtų apribota taip, kaip šį pavasarį. Ir nors pripažįsta po karantino sulaukę Vyriausybės skirtų išmokų bent kiek atgaivinti verslą, prekybininkai griežia dantį, kad skirtos sumos – gerokai per mažos ir skirtos tik pasireklamuoti prieš rinkimus.
Smulkieji ir vidutiniai verslininkai jau suka galvas, kaip reikėtų pasiruošti antrajai Covid-19 bangai, jei ši pasiektų Lietuvą. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė tikisi, kad Vyriausybė nebeapribos prekybininkų veiklos.
Svarsto, kaip ruoštis antrajai bangai „Tikimės, kad nebus stabdoma ekonomika. Manau, kad žmonės, verslininkai turi suprasti, kad saugumo priemonių laikytis mums tikrai reikės. Bet stabdyti ekonomiką, verslus, tai nėra valstybei naudinga, nes tai tikrai atsilieps – tai ir finansinė, ir socialinė, ir užimtumo pusė.
Tikrai manome, kad žmonės po pirmosios pandemijos bangos pasidarė sąmoningesni ir įvertins, kad jų pačių saugumas gali padėti antrąją bangą išgyventi. Bet stabdyti verslo nereikėtų, nes turime nemažai pavyzdžių iš Europos Sąjungos ir kitų pasaulio šalių, kur verslo nestabdė, tačiau žmonės sąmoningai laikėsi ir patirti nuostoliai tikrai nėra didesni“, – tv3.lt kalbėjo Z. Sorokienė.

O štai asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentas Vytenis Butkevičius neabejoja, kad atvirose erdvėse įrengtos turgavietės yra saugesnė vieta prekiauti nei prekybos tinklai. „Prekyba atvirose erdvėse yra daug saugesnė už prekybą uždarose patalpose. Turgus, kuris veikia atvirose patalpose, didelėse erdvėse, yra labai gerai vėdinamas, yra ventiliacija, oro kaita. O tai yra labai svarbu, nes oro lašeliniu būdu virusas plinta. Be to, mes turime daug geresnes sąlygas užtikrinti atstumus tarp pirkėjų, kadangi mes turime milžiniškus plotus, ko neturi prekybos tinklai, mes galime išsaugoti ir du, ir tris metrus, kiek reikia, kad žmonės laikytųsi“, – tv3.lt sakė V. Butkevičius.
Taip pat, anot turgaus prekeivių atstovo, turgavietės gali prisiimti visus įsipareigojimus užtikrinti visas sanitarines sąlygas, kad prekybos vietos, paviršiai būtų dezinfekuojami. „Tai faktiškai niekuo nesiskirs nuo didžiųjų prekybos tinklų. Niekur prekybos tinkluose nemačiau, kad kas nors matuotų su termometru temperatūrą, bet mes tą galėtume padaryti“, – tvirtino V. Butkevičius.
Pandemija kirto skaudžiai
Pirmoji pasaulinės Covid-19 pandemijos banga skaudžiai palietė smulkųjį verslą, patvirtina Z. Sorokienė. Ji vardina, kad labiausiai nukentėjo paslaugų ir prekybos sferos, nes karantino metų apribota ši veikla. „Sukauptą pelną smulkusis verslas turėjo panaudoti išgyventi pusantro mėnesio, mokėti mokesčius. Tai susidaro nemenkos išlaidos“, – teigė smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovė. Sunkų laikotarpį karantino metu išgyveno ir šalies turgavietės, kuriose leista prekiauti tik maisto produktais. „Dabar smulkusis verslas yra su keliu prispaustas, buvo penkis mėnesius dusinamas ir dabar vos kvėpuoja. Jis nėra nužudytas, bet vos kvėpuoja“, – prekybai taikytus apribojimus komentavo V. Butkevičius.

Jaučiasi ciniškai išskirti
Smulkiuosius prekybininkus piktina Vyriausybės sprendimas ne maisto prekėmis leisti prekiauti tik didiesiems prekybos tinklams. „Vyriausybė, priimdama nutarimą, paliko teisę prekybos veiklą vykdyti tik prekybos centrams, bet išskirtinai neleido prekiauti turgavietėse, mažose parduotuvėse ir kioskuose. Kada smulkusis verslininkas negali pusantro mėnesio vykdyti veiklos tai, be abejo, neigiamai atsiliepia jo pajamoms. <…> Buvome ciniškai išskirti, kol pramoninėmis prekėmis prekiavo visi didieji prekybos tinklai, turgavietėse, kur grėsmės daug mažesnės, nes tai lauko sąlygos, negalima buvo prekiauti“, – kalbėjo Z. Sorokienė. V. Butkevičius taip pat stebisi, kodėl prekybininkams nebuvo sudaryto vienodos sąlygos konkuruoti.
Išmokos per mažos
V. Butkevičius pripažįsta, kad po apribojimų Vyriausybė turgaus prekeiviams nutarė kompensuoti turgaus nuomos mokestį, skirdama po 300 eurų, tačiau ši suma, anot V. Butkevičiaus, nėra pakankama. „Tai kas tie 300 eurų yra? Mums neleido penkis mėnesius prekiauti, žmonės daug kas bankrutavo, nes reikėjo ir vaikus maitinti, buvo priversti uždaryti savo verslus. Tai jie gavo 300 eurų, kai kurie dar negavo.
Tai yra maždaug vieno normalaus kiniško išmanaus telefono kaina. Ar tokia suma gali kažkiek padėti žmogui? Mes tai laikome priešrinkiminiu triuku, kadangi tie pinigai nieko nesprendžia“, – piktinosi V. Butkevičius. Jis pastebi, kad prekybos vietos nuomos kaina turguose skirtinguose miestuose skiriasi. Jei Alytuje, Druskininkuose, Mažeikiuose prekybos vieta gali kainuoti 100–150 eurų, tai Vilniuje ar Kaune – 500–1000 eurų. Savo ruožtu V. Butkevičius siūlo, kad Vyriausybė bet kurį laiką atleistų smulkųjį verslą nuo mokesčių.
„Galėtų paskelbti turgavietes lengvatinio apmokestinimo zona. Kadangi smulkusis verslas buvo labai nuskriaustas, ar nebūtų teisinga 5–6 mėnesiams didiesiems prekybos tinklams uždrausti prekiauti ne maisto produktais?“ – klausė V. Butkevičius.