Asociatyvi nuotr.

Pastaruoju metu Seime keliamos diskusijos apie Alkoholio kontrolės įstatyme numatytų draudimų švelninimą. Teigiama, kad tam tikri draudimai – pertekliniai ir būtinos permainos: keisti amžiaus ribą – įsigyti alkoholinių gėrimų būtų galima nuo 18 m., ilginti svaigiųjų gėrimų prekybos laiką sekmadienį. Siūloma peržiūrėti ir alkoholinių gėrimų reklamos draudimą. „Banga“ domėjosi, ką apie siūlymus mano įvairių sričių pašnekovai.

Dabartinė situacija – drastiška

Doviluose esančios parduotuvės „Balsina“ vadovė Lina Beržonskienė teigia, kad nors alkoholio prekybos laiko pailginimas sekmadienį didelės naudos verslui neatneš, tai būtų logiškas sprendimas: „Man atrodo, dabar kaip tik daugiau perka, kaupia atsargas. Jei žinotų, kad galės visada nusipirkti, o ir sekmadienį po pietų, ypač šiltuoju sezonu, – pirktų mažiau.“ Pašnekovės Linos nuomone, leidimas prekiauti sekmadieniais tik iki 15 val. yra nepasiteisinęs, pokyčiai pastebimi tik tarp tų asmenų, kurie ir taip atsakingai vartoja. „Tam, kam reikia, randa kitų būdų įsigyti alkoholio: ar pas kaimyną, ar kokiam „taške“, nors jų jau sumažėję“, – sako Lina. Jos manymu, ribojimo sprendimai buvo pertekliniai, kaip ir draudimas prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją: „Dabar dieną prieš rugsėjo 1-ąją yra dar labiau perkama, gal net nereikia, bet žino, kad kitą dieną negalės nusipirkti.“ Parduotuvės „Balsina“ vadovė įsitikinusi, kad švietėjiška reklama niekada nebuvo blogai: „Reikėtų žmones mokyti, pavyzdžiui, apie vyndarystės tradicijas. Socialinė reklama neskatino gerti, kaip tik priešingai, visada matėme prevencines žinutes – „nevairuok išgėręs“ ar „nedirbk išgėręs“.

Parduotuvės „Eltoma“ Veiviržėnuose direktoriaus Viktoro Daugėlos nuomone, siūlomi pokyčiai dėl alkoholio prekybos laiko būtų labai aktualūs: „Galėtų pailginti laiką, leisti prekybą alkoholiu iki 22 val., sekmadienį nors iki 19 val. Girdim nusiskundimus, žinom, kaip žmonės reaguoja.“ Pašnekovo teigimu, draudimas prekiauti sekmadienį po 15 val. problemos neišsprendė bet atveria galimybes prekiauti „iš po stalų“, nelegaliems prekybininkams. Amžiaus ribojimas reikalingas, tačiau dabartiniai draudimai kiek drastiški. „Keistai atrodo, kai žinai, kad dar mokykloje mokosi 18 m., o atėjęs į parduotuvę prašo svaigalų. Bet leidimas parduoti tik nuo 21 m. taip pat nėra tinkamas sprendimas – kiti jau net šeimas turi, leidimą ginklui laikyti, o šnapso nusipirkti negali“, ‒ samprotavo V. Daugėla. Anot parduotuvės „Eltoma“ savininko, alkoholio vartojimo pokyčių nepastebi – koks buvo suvartojimas prieš apribojimus ir po jų – niekas nesikeičia.

Jaunimo požiūris keičiasi

„Aibė“ ir „Miglė“ parduotuvių, esančių Gargžduose, savininkas Gintaras Micius „Bangai“ sakė, kad apyvarta būtų didesnė, jei sekmadienį prekiautų alkoholiu pusę dienos ilgiau, tačiau pastebi, kad žmonės prisitaikė prie apribojimų. Nors draudimai į gera, didelės įtakos nepadarė. „Viskas čia labai gerai. Daug kam pirmadienį į darbą, o valios kiti neturi… Bet kam reikia, tas apsiperka, – dėstė G. Micius. – Jei reikia jaunimui, paprašo vyresnių.“ Verslininkas pritaria nuomonei, kad jei asmuo nuo 18 m. gali vairuoti, turėti ginklą, tai turėtų pats spręsti ir dėl svaigalų įsigijimo, bet nemano, kad tai didelė problema. Anot Gintaro, jaunimas tiek nebegeria. Dabar esanti kita karta, žmonės daugiau sportuoja, nebepiktnaudžiauja svaigalais.

Įmonės „Skirmantera“ technikos direktorės Kristinos Šiurkutės nuomone, alkoholio draudimai labiau būtų reikalingi tik norint įsigyti stipriųjų gėrimų. Pašnekovės teigimu, prekybos alkoholiu laiko pailginimas sekmadienį įtakos nedarys: „Kas nori, tas randa, kur nusipirkti. Manau, tegul atlaisvina, mes nesam kažkokia nusigėrusi tauta, kuriems reikėtų tokių apribojimų.“ http://gargzdai.lt/300x250_2.html

Judrėnų miestelio seniūno Zigmanto Siminausko teigimu, alkoholio vartojimas priklauso nuo mūsų pačių apsisprendimo, o priimti draudimai nieko nepakeitė: „Kas nori, ir naktį randa. Kai nėra legalaus įsigijimo – yra nelegalus. Manau, suvaržyti 18 m. jaunuolį, kuriam nuo tokio amžiaus taikoma baudžiamoji ir materialinė atsakomybė, nelogiška. Jaunasis su jaunąja prie stalo taurės šampano pakelti negali, o į gyvenimą žengti jau gali.“ Seniūnas sutinka, kad šiuo metu priimtais alkoholio prekybos apribojimais siekiama, kad jaunimas kuo vėliau pradėtų vartoti svaigiuosius gėrimus. „Ar draudimai apsaugo nuo to – abejoju“, ‒ nuomone pasidalijo Z. Siminauskas.

Skatintų atsakingą vartojimą

„Dėl darbuotojų blaivumo esame ramūs, jie yra drausmingi, – teigė įmonės „Stiklis“ direktorius Valdas Kučinskas. – Pačiam labai neaktualu, manau, tos kelios valandos įtakos nepadarys. Svarbu, kad degalinės neprekiautų. O kas norės, tas nusipirks parduotuvių darbo laiku.“ Jo nuomone, Seime siūlomos permainos skatintų atsakingą vartojimą. „Juokinga, toks amžiaus nustatymas. Manau, galėtų ir nuo 18 m. pardavinėti, vieni jau suaugę, o kiti juk ir iki 50 m. nesuauga. Geriau legalus alkoholis negu narkotines medžiagas vartotų“, – sakė V. Kučinskas. Vis dėlto pašnekovas mano, kad apribojimų laisvinimas irgi nėra gerai, nes žmonės jau priprato, galėtų taip ir likti.

Dovilų seniūnijos seniūnės Nijolės Ilginienės nuomone, žmonės visada prieš draudimus, jie nori laisvės. Tačiau pastebi, kad žmonės priprato prie esamų alkoholio įsigijimo suvaržymų: „Visi metai karantino, neteko girdėti, kad žmonės labai nuogąstautų.“ „Bangos“ pašnekovė mano, jei rengiamos šventės, vestuvės, pasirūpinama alkoholiu anksčiau, tiek, kiek reikia, o kad pritrūkus nebevažiuojama į degalines, vertina teigiamai. „Žmonėms pavartojus alkoholio, įvyksta skaudžių nelaimių. Ypač jaunimui išgėrus kelis stikliukus atrodo, kad jūra iki kelių – nieko nebijo, važiuoja mašinomis, daromos avarijos. Manau, drausmė šiek tiek tai suvaldo. Suprantu, galbūt apyvarta parduotuvėse sumažėjo, bet kokia kaina – galbūt kiek gyvybių išgelbėta“, ‒ jautriai kalbėjo N. Ilginienė. Jos manymu, linksmumas, bendravimas neturi priklausyti nuo alkoholio. Taip pat svaigalai neturėtų būti vartojami vietoj gaiviųjų gėrimų. „Kad ir kokie mes galime jaustis stiprūs, alkoholis stipresnis. Manau, nereikia dabar Seime siūlomų šitų pokyčių. Palikim taip, kaip yra“, ‒ kalbėjo Dovilų seniūnijos seniūnė.

Reikia pagrįstų sprendimų

Klaipėdos rajono savivaldybės, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Algirdo Petravičiaus manymu, reikėtų labiau pasitikėti jaunais žmonėmis: „Jeigu mes leidžiame jaunuoliui ginti Tėvynę, vairuoti automobilį, kurti šeimą, būčiau už tai, kad neturėtume riboti amžiaus ir dėl alkoholio įsigijimo.“ Pašnekovo nuomone, policijos tyrimai patvirtintų, kad jei jaunuolis nori – kitais būdais gauna svaigalų. „Uždraustas vaisius dažnai būna saldesnis“, ‒ kalbėjo A. Petravičius. Pašnekovo manymu, prieš priimant Seimo siūlomas pataisas reikėtų išsiaiškinti, kaip keitėsi situacija priėmus prekybos alkoholiu ribojimus, atlikti tyrimus, kurie pagrįstų sprendimus – ar reikia tęsti dabar esančias priemones. „Aš džiaugiuosi, jei tikrai Lietuvoje pastaraisiais metais matomas alkoholio vartojimo sumažėjimas. Mes džiaugiamės aukšto lygio sportininkais ir menininkais. Nesinori lyderiauti tarp tautų, kuriose alkoholinių gėrimų suvartojama daugiausia“, ‒ „Bangai“ sakė A. Petravičius. Jo nuomone, draudimas prekiauti sekmadienį nuo 15 val. primena sovietmietį – kad per daug kolūkyje dirbantys neatsipalaiduotų savaitgalį, nes pirmadienį – į darbą. Vis dėlto pašnekovas pritaria ne visiems Seime pasiūlytiems keitimams. „Nenorėčiau, kad būtų grąžinti leidiniai, kuriuose matėme nuolaidas svaigiesiems gėrimams. Tuomet alkoholis perkamas reikia ar nereikia – dėl matomos nuolaidos, ‒ dėstė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas. – Nepritarčiau jokiam priminimui apie svaigalus, nereikia jokios alkoholio reklamos. Ką matome dabar – tai įstatymo apėjimai.“

Ribojimų atšaukimo nepalaikys

Seimo narė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovė Ligita Girskienė „Bangai“ sakė, kad džiaugiasi anksčiau priimtais apribojimais ir siūlomiems pakeitimams nepritaria: „Gyvenu daugiabutyje, miegamajame rajone. Eidama į darbą kas rytą matydavau prie parduotuvių besibūriuojančius kaimynus, taip pat ir vakare. Jie, manau, laukdavo tikrai ne duonos nusipirkti. Įvedus prekybos alkoholiu tam tikrus apribojimus, tokių vaizdų nebeliko. Nematau problemos, kad prieš darbą negali nusipirkti alkoholinio alaus.“ Parlamentarės teigimu, Vyriausybei įvedus kai kuriuos draudimus, matomi tik teigiami pokyčiai: statistika rodo, kad alkoholinių gėrimų išgeriama ženkliai mažiau. Anot Ligitos, žmonės dažniau renkasi nealkoholinius gėrimus, sumažėjo alkoholinės psichozės, baltosios karštinės, apsinuodijimo alkoholiu atvejų. „Man yra tekę gyventi vienoje iš Skandinavijos šalių. Ten alkoholis parduodamas tik tam skirtose vietose ir nustatytu laiku. Žmonės pripratę prie tokios tvarkos ir ji nesukelia nepatogumų. Pritrūkęs nenubėgsi į „kampinę“ parduotuvę ir nenusipirksi 100 gramų vienkartinėje pakuotėje“, ‒ pasakojo Seimo narė. L. Girskienė „Bangai“ teigė, kad nepritartų Seime pasiūlytam amžiaus ribos mažinimui. „Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogaus smegenų dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą, formuojasi iki 25 metų, todėl kuo labiau pailginamas alkoholio nevartojimo amžius, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogus taps priklausomas nuo alkoholio“, – sako Seimo narė L. Girskienė. Pašnekovės manymu, įvedus draudimus sustiprėjo kontrolė, pardavėjai negali pasiteisinti, kad paauglys atrodė kaip 18 metų, taip pat besimokantieji mokyklose 18 ar 19 metų jaunuoliai negali nusipirkti svaigiųjų gėrimų ir nupirkti jaunesniems. „Aš tikrai pritariu esamai tvarkai ir nepalaikysiu jokių prekybos alkoholiu ribojimų atšaukimų“, ‒ išreiškė nuomonę Seimo narė L. Girskienė. http://gargzdai.lt/300x250_3.html


  • Šeduvoje 2019 m. balandžio 9 d. naktį du girti vyrai atseit juokaudami nupjovė miestelį garsinantį abrikosmedį, ant kurio būdavo kabinami margučiai. Velykų medis buvo patekęs į Lietuvos rekordų knygą. Šiemet visa miesto bendruomenė velykinių margučių karoliais papuošė medžių alėją.Skaičiuojama, kad ant medžių supasi apie 10 tūkstančių margučių.
  • Policijos duomenimis, 2020 m. įvyko 2 872 įskaitiniai eismo įvykiai, 240 įskaitinių eismo įvykių įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės (2019 m. – 190).
  • Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, pastaruosius metus pastebima, kad alkoholio suvartojama mažiau, bet nežymiai. 2019 m. 15 m. ir vyresnis Lietuvos gyventojas suvartojo 11,1 l absoliutaus (100 proc.) legalaus alkoholio, o 2018 m. – 11,2 l. Palyginimui, mažėjimas pastebimas beveik dešimtmetį. 2011 m. vienas 15 m. ir vyresnis Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo 14,7 l absoliutaus (100 proc.) legalaus alkoholio, 2012 m. – tiek pat, o štai 2016 m. vidutiniškai Lietuvos gyventojai suvartojo 13,2 l absoliutaus (100 proc.) legalaus alkoholio.

Monika CALZONAITĖ

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.