Švedijos kaimo reikalų ministrė Jennie Nilsson atmetė siūlymą uždrausti auginti kailinius žvėrelius, nes nėra mokslu paremtu argumentų, kad fermose audinės laikomos neužtikrinant pakankamos gyvūnų gerovės.

Parlamento debatuose ministrė rėmėsi 2018 m. Švedijos Kaimo reikalų tarybos pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis. Jos buvo sudarytos atlikus kruopščius audinių gerovės fermose tyrimus. Pagal gautus rezultatus planuota keisti teisinius ūkininkavimo reikalavimus, tačiau  Švedijos Kaimo reikalų taryba po šio tyrimo nepateikė siūlymų keisti gyvūnų gerovės standartus. Taryba pateikė išvadą, kad nuo 2012 m. gyvūnų gerovė audinių ūkiuose ženkliai pagerėjo, nes ūkininkai pradėjo savanoriškai taikyti savo pačių nustatytas bendras gyvūnų sveikatos priežiūros taisykles. Ministrė įvertino šią ūkininkų iniciatyvą, ir ypač akcentavo mokslinio tyrimo išvadas: „Žemės ūkio reikalų taryba pasitiki Mokslo komitetu. Kaip atsakinga ministrė, manau, kad tai yra itin svarbus instrumentas sprendžiant klausimus, susijusius su gyvūnų gerove. Mano nuomone, priimant sprendimus labai svarbu kiek įmanoma remtis mokslu įrodytais faktais“.

Viena iš svarbiausių švedų mokslininkų išvadų, susijusių su gyvūnų gerove, pateikta minėtame tyrime, yra ta, kad fermose laikomos audinės yra domestikuota rūšis ir negali būti lyginama su savo laukiniais protėviais. Taip pat nustatyta, kad vandens talpos plaukiojimui nėra svarbios užtikrinant esminius gyvūnų poreikius. Nustatyta, kad stereotipinis elgesys fermose auginamoms audinėms pasireiškia itin retai. Mokslininkų nuomone, reikia atlikti daugiau tyrimų. Ateityje tobulinant veiklą siūloma vadovautis nepriklausomų Europos universitetų sukurta gyvūnų gerovės sistema WelFur, taikoma visoje Europoje, inicijuota Europos Komisijos.

Švedija yra viena iš didžiausių Europos kailių tiekėjų.