V.Silvestravičius: „Vidurinę klasę ir skurdesnį sluoksnį, kuris sudaro didžiąją Lietuvos dalį, būtų galima paskatinti poilsiauti savo šalyje.“

Kas trečia nakvynė – už biudžeto lėšas. Taip mūsų valstybė ketina remti užsienio turistus ir nuo koronaviruso nukentėjusį turizmo sektorių. Piliečiams, poilsiaujantiems savo krašte, tokių malonių nenumatoma, išskyrus su COVID-19 kovojusius medikus.

Kodėl tik užsieniečius?

Lietuvoje vis pranešama apie įvežtinius COVID-19 atvejus, o valdžia ruošia mechanizmą, kaip pritraukti daugiau turistų iš užsienio. Viliotinis turėtų įsigalioti rudenį, kada tikimasi antros koronaviruso pandemijos bangos.

„Valstiečių laikraščiui“ pasidomėjus, kaip rajonų gyventojai vertina valdžios ketinimus biudžeto lėšomis remti atvykstantįjį turizmą, dažnas pirmiausia nuogąstavo dėl COVID-19 plitimo. O vėliau pasvarstydavo, kad tokios priemonės nėra teisingos vietos gyventojų, keliaujančių po savo šalį, atžvilgiu.

„Turbūt turime mažai koronaviruso, reikia daugiau atsivežti? Ir dar sumokėti už trečią nakvynę? Man sunku suvokti tokį sumanymą, kuomet gyvename sunkiomis aplinkybėmis ir kalbame apie koronaviruso grėsmes. Tai tikrai labai įdomus sprendimas“, – valdžios ketinimais stebėjosi Biržų rajono Gaižiūnų kaimo bendruomenės tarybos narė, buvusi Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjungos vadovė Vida Jasinevičienė.

Moteris sakė, kad pritartų, jeigu tokios skatinimo priemonės būtų skirtos saviems piliečiams. „Ar ne geriau būtų vietos gyventojus paskatinti keliauti ir pažinti savo kraštą? Ar daug, pavyzdžiui, biržiečių yra aplankę Panemunės pilis, Ventės ragą? Kodėl nenuvažiavus į Zarasų kraštą, ramiai pabūti savaitę ir gauti valstybės paramą? Lietuvoje tiek daug gražių vietų, kurias galima aplankyti, niekur neskubant pasigrožėti. Kodėl užsieniečius, o ne savus gyventojus biudžeto lėšomis reikia skatinti turistauti?“ – daug klausimų tokios priemonės sumanytojams turi biržietė.

Savaitgaliai jau užimti

Kaimo turizmo sodybos savininkė Inga Kilčiauskienė sakė vertinanti bet kokią tokio pobūdžio valdžios iniciatyvą, tačiau pabrėžė, kad planuojama priemonė bus naudingesnė viešbučiams, o ne kaimo turizmo sektoriui. „Pas mus apsilanko nedaug užsieniečių, vidutiniškai 10 proc. Kaimo turizmas – labiau lietuviškas poilsiavimas, daugiau užsieniečių važiuoja į didesnius miestus“, – teigė ji.

Verslininkė pripažino, kad Lietuvoje poilsiauti galėtų būti paskatinti ir vietos gyventojai, ir emigrantai, kurie mielai atvažiuotų čia atostogauti. „Tokia priemonė, matyt, nukopijuota nuo Italijos. Ji panašiai kviečia turistus iš užsienio ir žada kompensacijas. Gal valdžia galėtų atsižvelgti ir į savo gyventojus“, – svarstė kaimo turizmo sodybos šeimininkė.

I.Kilčiauskienė tikisi, kad šiemet vasaros sezonas kaimo turizmui bus geras. Anot jos, birželio pradžioje tokių ženklų dar nebuvo: stigo poilsiautojų aktyvumo, baimės akys dar buvo didelės, tačiau dabar jau įsivažiavo. „Telefonas netyla nuo paklausimų liepos mėnesiui, bet didesnės grupės kaimo turizmo sodybas rezervuojasi tik savaitgaliams. Tačiau, manau, jau greitai visos vietos bus užimtos, nes šeimos atostogauti atvažiuoja ir darbo dienomis“, – sakė pašnekovė.

Trauks pas kaimynus

Kaimo turizmo sodybos savininkas Vidas Silvestravičius mano, kad stebuklų iš planuojamo turizmo skatinimo neverta tikėtis. Jo manymu, didžiausia problema – žmonių lūkesčiai: jeigu bijoma keliauti ir neskraido lėktuvai, gali apmokėti ir kas antrą naktį, nieko nebus. Taip pat verslininkas abejojo, kad žadamas paskatinimas turės naudos kaimo turizmui.

Vidas Silvestravičius

Vidas Silvestravičius

„Atvykstantys kinai, japonai ar europiečiai apsistoja miestuose, gyvena viešbučiuose, maitinasi miesto kavinėse. Jei subsidijuos kas trečią nakvynę viešbučiuose, greičiausiai išloš kelionių organizatoriai. Nemanau, kad labai pigs kelionės galutiniam vartotojui, tiesiog tų kelionių savikaina bus mažesnė“, – svarstė kaimo turizmo verslininkas.

Jis sutiktų, kad būtų remiami visi turistai, neišskiriant užsieniečių. Taip būtų skatinamas ir vietos verslas, ir vietos gyventojai, kurių dauguma stokoja pinigų poilsiui. „Turintys daug pinigų ir keliaujantys po pasaulį, dabar turbūt liks Lietuvoje ar Baltijos šalyse. Jie norės aukščiausios klasės paslaugų, turbūt patogiai gyvens viešbučiuose. Be to, dauguma turi savo sodybas gerose vietose. O vidurinę klasę ir skurdesnį sluoksnį, kuris sudaro didžiąją Lietuvos dalį, būtų galima paskatinti poilsiauti savo šalyje“, – samprotavo pašnekovas.

Pasak V.Silvestravičiaus, tautiečiai atostogaus Latvijoje ar Lenkijoje ir palaikys tų šalių verslininkus. „Taigi, situacija paradoksali. Patys pernai keliavome į Lenkiją ir įsitikinome, kad ten pigiau turistauti. Dėl kur kas mažesnio pridėtinės vertės mokesčio daug pigesnis maistas, kišenės neplėšo apgyvendinimo paslaugos. Aišku, didesnėje šalyje – didesnė rinka. Latvijoje taip pat pigiau poilsiauti, jau nekalbant apie Baltarusiją. Tiesa, centrinėje Latvijos dalyje kaimo turizmas nelabai išvystas – nėra geros infrastruktūros, visur žvyrkeliai. Kaimo turizmo sektorius geriau išvystytas pajūrio zonoje“, – aiškino kaimo turizmo sodybos savininkas.

Poilsis Lietuvoje brangus

V.Silvestravičius minėjo Lietuvos kaimo turizmo sektoriaus problemas ir aiškino, kodėl atostogauti Lietuvoje brangu. „Kaimo turizmo paslaugų savikaina yra didžiulė dėl mokesčių, sezoniškumo. Darbo jėgos apmokestinimas didelis, „pjauna“ visokie mokesčiai. Pavyzdžiui, vien šiukšlių išvežimas iš kaimo turizmo sodybos per metus kainuoja daugiau nei 1 000 eurų. O sezonas trunka 3–4 mėnesius. Tuomet susidaro Palangos fenomenas, kai per kelis mėnesius turi užsidirbti visiems metams, nes reikia išlaikyti darbo vietas ir kt. Taigi paslauga tampa gana brangi“, – teigė verslininkas.

Kaimo turizmo sodybos šeimininkas užsiminė apie šiame sektoriuje seniai egzistuojantį disbalansą. „Pasiūla pranokusi paklausą. Tam, kad paslaugas galėtume teikti pigiau, reikia didesnių apimčių. Ilgą laiką buvo finansuojami kaimo turizmo projektai, tad kaimo turizmo sodybų tikrai labai daug, o jų apkrova minimali“, – dar vieną brangaus poilsio priežastį nurodė pašnekovas.

Kam atvers biudžetą?

„Valstiečių laikraštis“ pasiteiravo apie turizmo skatinimo planus, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovų komentarai buvo labai šykštūs. Teiravomės, kodėl numatyta remti tik užsienio turistus, ar tai galiotų lietuviams emigrantams, ar priemonė apimtų visas apgyvendinimo įstaigas, bet atsakymo nesulaukėme.

„Kadangi šios atvykstamojo turizmo skatinimo priemonės projektas dar rengiamas ir derinamas, į Jūsų klausimus galėsime atsakyti tuomet, kai ši paramos turizmui priemonė bus pateikta viešam svarstymui“, – raštu „atsimušė“ Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.

Paprašius pakomentuoti išsamiau, pridūrė: „Priemonę planuojama taikyti prioritetinėms Lietuvos turizmo rinkoms. Prioritetinėse atvykstamojo turizmo rinkose planuojama skelbti trumpalaikius pasiūlymus įsigyti apgyvendinimo įstaigų paslaugas Lietuvoje, o kas trečią nakvynę kompensuos valstybė.“ Kokios tos prioritetinės Lietuvos turizmo rinkos, kurioms bus atverti mokesčių mokėtojų pinigai, nepaaiškino, matyt, susiprasti reikia patiems.

Taip pat informavo, kad kompensacijoms planuojama išleisti 650 tūkst. eurų ir kompensuoti daugiau nei 10 tūkst. nakvynių. Prognozuojama, kad šalies ekonomikai tai atneš daugiau nei 7 mln. pajamų. Kampanijos startas planuojamas rudenį: jei ši rinkodaros priemonė pasiteisins, bus svarstomas jos pratęsimas. „Tačiau norime akcentuoti, kad minėta priemonė dar tik rengiama ir nėra patvirtinta ministro įsakymu“, – pabrėžė atsakyme.

Padėka medikams

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pažadėjo pamaloninti ir Lietuvos medikus, kurie nusipelnė kovojant su COVID-19. Anksčiau buvo skelbta, kad ruošiama kompensavimo už medikams suteiktas turizmo paslaugas sistema. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 lapkričio 30 d. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai turės galimybę įsigyti turizmo paslaugas, kurių suteikimo kainą iki 200 eurų kompensuos valstybė. 10 mln. eurų vertės kompensacijos bus skirtos turizmo paslaugų vartojimui skatinti ir atsidėkoti medikams už darbą koronaviruso pandemijos metu.

Turės mažai įtakos

vaitkuviene_agne

Agnė Vaitkuvienė, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė

Mūsų sektoriuje užsienio turistai sudaro vidutiniškai 10 proc., didžioji dalis – vietos poilsiautojai. Tad ta planuojama priemonė turės mažai įtakos. Be to, kol kas nėra tvarkos ir aprašo nei dėl trečios nakties užsieniečiams, nei dėl turizmo paslaugų medikams kompensavimo, projektai dar rengiami. Gal kaimo turizmui visai neskirs tų kompensacijų.

Gali būti kaip su parama turizmo inovacijoms – ją skiria tik įmonėms, juridiniams asmenims, o kaimo turizmo verslininkai dažniausiai dirba su verslo liudijimu ar individualios veikos pažyma ir negali pasinaudoti parama inovacijoms. Jeigu ir nauja priemonė bus finansuojama tokiu pagrindu, kad galės kreiptis tik juridiniai asmenys, mūsų sektoriuje jų mažai.

Kaip laikosi kaimo turizmas? Neblogai. Žmonės aktyviai ieško namelių poilsiui prie upės, ežerų. Pavyzdžiui, Molėtuose dauguma namelių jau užimti visam sezonui. Šiam sektoriui vasara bus gera, priešingai nei tiems, kurie orientuojasi į renginius. Dabar įvairūs susibūrimai – tiek šeimos šventės, tiek įmonių renginiai – atšaukti.

Paslaugų kainos, kaip sako sodybų šeimininkai, nepakilo. Aišku, laimės iš anksto užsisakę vietas. Vėliau, kai bus jaučiamas trūkumas, likusios vietos gali būti brangesnės.