Asociatyvi nuotr.

Lietuvoje paskelbus karantiną iškart keitėsi ir verslo sąlygos, įmonės susidūrė su daugybe teisinių iššūkių – kaip spręsti darbo teisės klausimus, kaip suvaldyti tiekimą ir santykius su tiekėjais, kaip elgtis su įsipareigojimais klientams. Nemokamas atostogas arba prastovas renkasi ne visi.
Verslumą skatinančios agentūros „Versli Lietuva“ rengtoje konferencijoje Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis pastebėjo, kad tik Vyriausybei priėmus sprendimą skelbti karantiną, pasipylė įvairiausi komentarai. „Kai kurie atsakingi verslininkai sakė, kad jie darys viską, kad atsiskaitytų su savo tiekėjais ir išlaikytų darbuotojus. Tuo metu, buvo didelių rinkos žaidėjų, didelių įmonių, kurios turėjo visai kitokį priėjimą prie likvidumo priemonių ir kitokių sąlygų su bankais, tačiau savo tiekėjams iškomunikavo, kad remdamiesi Vyriausybės paskelbtu sprendimu skelbti karantiną, vienašališkai stabdo visus mokėjimus. Tai labai nustebino ir privertė sunerimti“, – sako M. Skuodis. Anot jo, paskelbtas karantinas neatleidžia įmonių nuo savo įsipareigojimų vykdymo. Ir pabrėžė, kad kiekvienos įmonės situacija yra labai individuali, todėl ir vertinti susiklosčiusią situaciją reikia vertinti individualiai.
Nors viešojoje erdvėje jau buvo sulaukta įvairių komentarų ir vertinimų, viceministras teigia, kad yra ir džiuginančių dalykų – verslas kalba apie verslą, išsako savo nepasitenkinimą vienais ar kitais kolegų sprendimais, kurie daro žalą viso verslo reputacijai. „Tai labai pozityviai besikeičiantis verslo brandos lygis. Savininkai akcentuoja, kad mokėjimai su klientais net ir sudėtingomis sąlygomis – yra prioritetas. Krizė pasibaigs, o reputacija yra ilgalaikis dalykas“, – teigia M. Skuodis.
Prastovos arba nemokamos atostogos
Darbo teisės ekspertas ir „iLAW“ vadovaujantysis partneris Tomas Bagdanskis atkreipia dėmesį, kad sunku suskirstyti verslus tik į atsakingus ir ne. „Visi svarsto, ką daryti ir verslas pradėjo skaičiuoti. Kai kalbame apie verslą ir atsakingą verslą – sunku visus dėti į vieną krūvą, nes tai, ką gali stambus verslas, nebūtinai gali ir smulkus“, – pabrėžia T. Bagdanskis. Anot jo, Vyriausybė sako, kad verslas, kuris karantino metu leidžia darbuotojus nemokamų atostogų, elgiasi neatsakingai, o pirminiais skaičiais tokių darbuotojų Lietuvoje buvo apie 80 tūkst., tačiau tai yra viena iš priemonių suvaldyti piniginius srautus.
„Nemokamos atostogos skamba neatsakingai, bet, kita vertus, – tai yra viena iš priemonių suvaldyti piniginį srautą. Kai kalbame apie verslą, vienas verslas priklauso nuo piniginio srauto čia ir dabar, o kitas turi kažkokius atidėjimus. Pavyzdžiui, jei yra baras ar restoranas jis šiandien uždarytas ir piniginio srauto nėra, o kitos įmonės galbūt teikia kažkokias paslaugas ir tie pinigai po krenta. Taigi, jei šiandien užsidaro pinigų srautas, o darbuotojui reikia mokėti, verslininkams kyla klausimai: kiek gausiu iš Vyriausybės, kada tie pinigai ateis, į kokį sąrašą pateksiu? Normalu, kad pradedama galvoti apie įvairias alternatyvas. Viena iš jų – prastovos, kita – neapmokamos atostogos“, – sako T. Bagdanskis.
Anot jo, dar viena alternatyva, kurią turbūt inicijuos darbdavių organizacijos – privalomas išleidimas apmokamų atostogų: „Tokiu atveju darbdavys kažkiek susimokės, bet atsipalaiduos nuo didesnio įsipareigojimo ir tai bus mokumo valdymas.“
Šiuo metu žmonės susigūžę
Sutartinės teisės ekspertė ir advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė Indrė Barauskienė taip pat atkreipė dėmesį į individualių situacijos vertinimą. Anot jos, net ir tokiais kaip „Senukų“ atvejai nereikėtų būti drastiškiems – didelių įmonių vienokius ar kitokius sprendimus gali nulemti daug dalykų. „Nenugalima jėga (force majeure) – nėra stipresniojo teisė.
O konstatuoti, kad jie turi piniginius, srautus yra šiek tiek per drąsu. Reikia stebėti, kiek prekybos persikėlė į elektroninę erdvę ir kokia yra situacija pardavimuose. Šiuo metu žmonės yra susigūžę ir atitinkamai keičiasi žmonių vartojimo įpročiai, todėl viskas turi būti vertinama: kokios yra išlaidos, kokie srautai ateina į įmonę“, – teigia teisininkė. Anot jos, tai, kad subjektas yra didelis, nereiškia, kad jis gali taikyti nenugalimą jėgą ar tai, kad automatiškai negali būti taikoma – visa tai nulemia daugybė veiksnių: kaip vykdoma veikla, kokie yra piniginiai srautai, kiek sukaupta rezervo.
Visgi ji pabrėžia, kad esminiu dalyku visose situacijose yra komunikacija. „Pagrindinis dalykas yra komunikacija, nes Civilinis kodeksas nurodo, kad šalims, kurios yra saistomos sutarties, galioja bendradarbiavimo ir kooperavimosi principai. Ir būtent sąžiningo bendradarbiavimo ir kooperacijos standartas šiai diena ir turi būti demonstruojamas“, – sako I. Barauskienė. REKLAMA Teisininkė pabrėžia, kad reikia sėsti prie derybų stalo ir priimti abiems pusėms priimtiną sprendimą ir tai galioja ne tik įmonėms bendraujant su įmonėms, bet ir su klientais. Šiuo metu daug kas susiduria su situacija, kai norima atšaukti įvairias šventes: vestuves, krikštynas, gimtadienius, todėl atšaukiamos salių, kavinių, restoranų rezervacijos. Socialiniuose tinkluose galima aptikti diskusijų, kuriose iškeliamas klausimas – ar klientams privaloma grąžinti sumokėtą avansą?
I. Barauskienė sako, kad tokių situacijų, kai paslaugas teikiančios įmonės klientams nenori grąžinti už rezervacijas gautų pinigų pasitaiko, tačiau vadovaujantis bendraisiais principais, vartotojai turi teisę atgauti pinigus už nesuteiktą paslaugą. „Viena iš priemonių – susitarti šalims, pavyzdžiui, nukelti planuotus renginius. Nepavykus susitarti, galioja nuostata, kad net egzistuojant nenugalimos jėgos aplinkybei – negalint atlikti prievolės, suteikti paslaugų, įsijungia nuostata, kad šalis turi grąžinti tai, ką gavo iš kitos šalies ir kas buvo skirta sutarčiai vykdyti“, – aiškina I. Barauskienė. Anot jos, tai principas, kuris įpareigoja, todėl krizinėse situacijose reikėtų susitarti, o to nepavykus padaryti, nereikėtų delsti. Vartotojai gali kreiptis į jų teises ginančias institucijas, o verslai – ieškoti sprendimų.