Alytuje registruota, Alytaus rajone, Miklusėnuose, vieną iš degalinių valdanti bendrovė „Stateta“ iki šiol su miesto savivaldybe nesutaria dėl sugadintos įmonei priklausančios aikštelės ir privažiavimo kelio dangos prie minėtos degalinės. Aikštelė 2019-ųjų rudenį kilusio gaisro padangų perdirbimo bendrovėje „Ekologistika“ metu buvo paversta važiavimo keliu, degalinė ir „Statetos“ administracinis pastatas – atsidūrę tiesiog apvažiavimo žiede. Kaip prisimena įmonės generalinis direktorius Karolis Stasiukynas , tuomet jam paskambino miesto meras Nerijus Cesiulis ir paprašė leisti visų automobilių eismą iš Pramonės rajono link Kauno nukreipti per „Statetos“ aikštelę bei pažadėjo ją suremontuoti, jeigu bus sugadinta. Nors įmonė su antstolių pagalba užfiksavo aikštelės sugadinimą, tačiau iš savivaldybės pažado tesėjimo nesulaukia, priversta bylinėtis. Šiandien verslininkai jaučiasi apgauti savivaldybės, meras įžvelgia norą pasinaudoti nelaime, pareikšdamas: „Nesakome, kad nepadarėme žalos, bet kalbėkime ne apie visą aikštelę.“
Gavo patvirtinimą iš savivaldybės administracijos
1999 metais Alytuje įkurta bendrovė „Stateta“ prie pat įvažiavimo į Dzūkijos sostinę, bet jau Alytaus rajono teritorijoje, Miklusėnuose, prieš aštuonerius metus pastatė vieną iš dabar jos valdomų degalinių ir administracinį pastatą jai priklausančiame maždaug pusantro hektaro žemės sklype. Taip buvo žymiai pagerintas ir įvažiavimo į miestą vaizdas, nes iki tol čia plytėjo apleisti, dažnai nešienaujami laukai.
Įmonė savo ir klientų poreikiams tuo metu įsirengė ir trinkelėmis klotą aikštelę su bordiūrais, kanalizacijos šuliniais.
Iki 2019-ųjų rudenį įvykusio gaisro miesto padangų perdirbimo bendrovėje „Ekologistika“ aikštelė ir tarnavo „Statetai“, jos klientams ir administraciniame pastate įsikūrusioms įmonėms.
Kaip sakė „Statetos“ generalinis direktorius K.Stasiukynas, kilus gaisrui ir dūmams sklindant link Miklusėnų, kurį laiką negalėjo veikti ir degalinė: „Visi supratome sudėtingą situaciją ir su tuo susitaikėme. Kadangi ugniagesiams trūko kuro, mes jiems dovanojome. Kitaip elgtis negalėjome, nes visiems rūpėjo, kad gaisras būtų kuo greičiau užgesintas. Ir, kai paskambino pats miesto meras Nerijus Cesiulis, paprašė leisti mūsų aikštele važiuoti visiems automobiliams iš Pramonės rajono link Kauno pusės, iš karto sutikome. Tuo labiau kad pažadėjo, jog sutvarkys aikštelę, jeigu ji būtų sugadinta.“
Netrukus „Stateta“ iš miesto savivaldybės administracijos vadovų gavo raštą, kuriuo patvirtinta: nustačius, kad aikštelės danga ekstremalios situacijos metu bus sugadinta, savivaldybė įsipareigoja ją suremontuoti.
Kadangi rengiant aikštelę automobilių apkrovos buvo skaičiuotos degalinės ir administraciniame pastate veikiančių įmonių poreikiams, o gaisro metu ja važiavo visas miestas, „Stateta“ su antstolio pagalba ėmė fiksuoti aikštelėje atsirandančius defektus.
Įmonės rinkodaros direktoriaus Tomo Janonio teigimu, siekta tai užfiksuoti ne tik savo, bet ir savivaldybės naudai, kad būtų aiškūs defektai ir nekiltų ginčo dėl aikštelės suremontavimo pasibaigus ekstremaliai situacijai.
Fiksuoti defektai – vietomis sutrūkinėjusios aikštelės trinkelės, išsiklaipę aikštelės pagrindai, aptrupėje bordiūrai, įdubę kanalizacijos šulinių dangčiai.
„Bandė nusiplauti kreipdamasi į ministeriją“
Miesto savivaldybės administracija, siekdama „Statetai“ sutvarkyti aikštelę, dėl finansinės paramos skyrimo kreipėsi į Finansų ministeriją, per kurią buvo teikiama finansinė parama nuo gaisro „Ekologistikoje“ nukentėjusioms įmonėms ir fiziniams asmenims.
Kadangi „Stateta“ savivaldybei prieš kreipimąsi į ministeriją turėjo pateikti konkrečią aikštelei padarytą žalą, įmonė pasamdė tris bendroves, kurios tai įvertino. Patirtiems nuostoliams atlyginti pateikta žemiausios kainos – 85 tūkst. – eurų sąmata.
Tačiau Finansų ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikimo aprašu, „Statetai“ žalos dėl sugadintos aikštelės nusprendė neatlyginti. Motyvas – ji nepagrįsta šiame apraše nurodytais dokumentais. Įmonės vadovų teigimu, ministerijai buvo pateikti ne bendrovės kviestų nepriklausomų ekspertų, o savivaldybės parengti dokumentai, kuriuose fiksuota, kad, administracijos Statybos skyriui apžiūrėjus „Statetos“ aikštelę, nenustatyta, jog ji būtų sugadinta ir ją reikėtų remontuoti.
„Savivaldybė nuo prisiimto įsipareigojimo bandė nusiplauti kreipdamasi į ministeriją ir pateikdama savo darbuotojų parengtus dokumentus. Mums tikrai nesvarbu, už kokias lėšas bus tvarkoma aikštelė, bet svarbiausia, kad ji būtų sutvarkyta, kaip ir buvo žadėta. Net nežinome, kada Statybos skyriaus specialistai apžiūrėjo aikštelę, mes į tą apžiūrą nebuvome pakviesti, nematome ir neturime jokių apžiūros dokumentų“, – tvirtino „Statetos“ generalinis direktorius K.Stasiukynas.
Bendrovė Finansų ministerijos sprendimą dėl neskirtos paramos žalai atlyginti skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet skundas buvo atmestas. Šio teismo sprendimo „Stateta“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui neskundė, pasirinko kitą bylinėjimosi kelią.
Bendrovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą, siekdama apginti savo teises ir prašydama iš miesto savivaldybės administracijos priteisti 85 tūkst. eurų už sugadintą aikštelę. Toks „Statetos“ ieškinys šiame teisme turi būti pradėtas nagrinėti ateinančią savaitę.
„Turi institucijos pasakyti, kiek reikia sumokėti“
Degalinių verslu užsiimančios bendrovės generalinis direktorius K.Stasiukynas ir rinkodaros direktorius T.Janonis aiškino, kad jie nesiekia, jog bendrovei būtų sumokėta nepriklausomų specialistų nustatyta suma už sugadintą aikštelę.
„Tegul savivaldybė atsiunčia rimtą įmonę, kuri kokybiškai sutvarkytų išklaipytas aikštelės trinkeles, bordiūrus, įdubusius kanalizacijos šulinių dangčius, ir mes daugiau pretenzijų neturėtume. Merui kartojau, kad mes neprašome pinigų, o tik siekiame, jog būtų laikomasi įsipareigojimų ir sugadinta aikštelė bei privažiavimo keliai būtų tinkamai sutvarkyti. Bet su mumis iš savivaldybės niekas nekalba, meras gal pusę metų nekelia telefono ragelio“, – pasakojo „Statetos“ generalinis direktorius.
Įmonės vadovai piktinasi vietos valdžios kalbomis apie mieste laukiamus investuotojus su naujomis darbo vietomis. Girdi, kas čia gali eiti, jei miesto valdžia kaip iš vaikiško filmuko apie pažaduką, ir tai jiems tenka patirti savo kailiu. Ir patirti brangiai – mokėti antstoliams, ekspertams, advokatams.
Miesto meras N.Cesiulis neneigė skambinęs „Statetos“ vadovui dėl gaisro metu suteiktinos galimybės transportui vykti per jos aikštelę, tačiau nesutiko su tuo, kad neatsiliepia telefonu K.Stasiukynui ir su juo nebendrauja: „Tuo metu nebuvo kito kelio, net prašiau, kad pramonė nedirbtų, nes turėjome katastrofišką situaciją. Tris dienas, kai žarnos buvo nutiestos per gatvę prie gaisravietės, vanduo buvo imamas iš Gulbynės ir medvilnės balos, tikrai judėjimas Pramonės rajone buvo apsunkintas. Nesakome, kad nepadarėme žalos, bet kalbėkime ne apie visą aikštelę. Už visą aikštelę negalime atsakyti. Turi institucijos pasakyti, kiek reikia sumokėti. Man atrodo, kad šiuo atveju norima pasinaudoti nelaime, siekiama, kad visa aikštelė būtų suremontuota.“
„Prašoma sutvarkyti tik tai, kas sugadinta“
„Statetos“ generalinio direktoriaus teigimu, net kalbos nebuvo apie visos aikštelės ir privažiavimo kelių, kurie aplink degalinę ir administracinį pastatą sudaro apie 9 tūkst. kv. metrų, remontą, nes to ir nereikia: „Prašoma sutvarkyti tik tai, kas buvo sugadinta – apie 2 tūkst. 750 kv. metrų. Tiek pažeistos dangos nustatė ir ilgametę statybų inžinerijos patirtį turintis nepriklausomas teismo ekspertas Vidmantas Šerepka, kuris yra įrašytas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą.“
„Statetos“ vadovai, aprodydami sugadintą aikštelę, pabrėžė, jog gaisro metu ji visa buvo paversta tiesiog autostrada, važiavo lengvieji ir sunkiasvoriai automobiliai, miesto maršrutiniai autobusai.
„Galbūt savivaldybei sunku ar nenorima prisiminti savo įsipareigojimo, bet tai parodo požiūrį į verslą. Niekada nesame nieko prašę iš savivaldybės, atvirkščiai, – esame parėmę jos renginius, pavyzdžiui, miesto šventes. Daugiau kaip dvidešimt metų registruoti Alytuje, „Statetoje“ dirba apie 80 žmonių, mokame mokesčius į miesto biudžetą. O kai atėjo metas vykdyti įsipareigojimą dėl aikštelės suremontavimo, jaučiamės apgaudinėjami, priversti bylinėtis. Taip neturėtų būti verslo ir valdžios santykiuose“, – mintimis dalijosi „Statetos“ generalinis direktorius K.Stasiukynas.
Visoje šioje istorijoje tvyro vietinės valdžios kol kas nesurastas sutarimas su verslu. O gal iki šiol dėl vienokių ar kitokių priežasčių neieškotas ir neieškomas.