Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Vilkijos ūkio“ direktorius Česlovas Tallat-Kelpša: „Gauta paskola mums yra labai didelė parama“

Vieni iš labiausiai koronaviruso (COVID-19) pandemijos laikotarpiu nukentėjusių ūkių – švelniakailių žvėrelių augintojai, kurie susidūrė su produkcijos realizavimo iššūkiais sustojus pasaulinei prekybai. Nacionalinės plėtros įstaigos UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) teikiamos lengvatinės paskolos net kelioms dešimtims šių augintojų padėjo išspręsti dėl to kilusias apyvartinių lėšų trūkumo problemas. Vienas tokių ūkių – AB „Vilkijos ūkis“, kurio direktoriaus Česlovo Tallat-Kelpšos pasakojimas tęsia ŽŪPGF reportažų ciklą, pasakojantį ūkių bei ūkininkų patirtis pandemijos laikotarpiu.

– Trumpai papasakokite apie savo ūkį ir kokią veiklą vykdote?

– Esame seniausias kailių ūkis Lietuvoje – savo istoriją skaičiuojame nuo 1950 m., kuomet kailinius žvėrelius pradėjo auginti Vilkijos valstybinis žvėrininkystės ūkis. AB „Vilkijos ūkis“ buvo įkurta 1993 m. privatizavus minėtą ūkį. Pagrindinė mūsų veikla yra švelniakailių žvėrelių – audinių – auginimas. Taip pat užsiimame visaverčių pašarų audinėms gamyba bei kailių apdorojimu.

Mūsų ūkyje dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai, išauginame geriausios kokybės kailius, galinčius konkuruoti su bet kokios kitos šalies produkcija. Per nepriklausomybės laikotarpį iš esmės pakeitėme žvėrelių auginimo, pašarų gamybos ir kailių apdorojimo technologijas bei veislinių žvėrelių bandą, o gamybos apimtis išauginome dešimt kartų.

– Su kokiomis problemomis susidūrėte COVID-19 pandemijos akivaizdoje?

– Mūsų produkcija – audinių kailiai – yra parduodama per kailių aukcionus „Saga Furs“ Helsinkyje ir „Kopenhagen Fur“ Kopenhagoje. Kiekviename jų kasmet vyksta po 4-5 pardavimų sesijas, per kurias nuo sausio iki birželio mėnesio parduodama apie 80 proc. praėjusių metų produkcijos.

Šiemet, prasidėjus COVID-19 pandemijai, visi aukcionai buvo atšaukti dėl judėjimo apribojimų. Buvo bandyta aukcionus pirmą kartą istorijoje organizuoti virtualiu būdu, tačiau nesėkmingai: pirkėjai yra įpratę fiziškai apžiūrėti parduodamus kailius, įvertinti jų kokybę. Taip pat, pagrindiniai aukcionų dalyviai dažniausiai yra pirkėjai iš Italijos ar Kinijos – šalių, kuriose dėl COVID-19 buvo imtasi ypatingai griežto karantino.

Taigi, mūsų išaugintų ir apdorotų kailių pardavimo pajamos 2020 m. pirmą pusmetį tesudarė 11 proc. pajamų, gautų iš šios produkcijos pardavimo per tą patį 2019 m. laikotarpį, o mūsų verslas susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu.

„Mūsų išaugintų ir apdorotų kailių pardavimo pajamos 2020 m. pirmą pusmetį tesudarė 11 proc. pajamų, gautų iš šios produkcijos pardavimo per tą patį 2019 m. laikotarpį.“

– Iš kur sužinojote apie Žemės ūkio paskolų garantijų fondo teikiamas lengvatines paskolas ir kaip vyko visas procesas?

– Būdami „Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos“ ir „Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų“ nariais, reguliariai gauname informaciją apie įvairias valstybės pagalbos priemones, tad šiose organizacijose sužinojome ir apie ruošiamas priemones verslams, nukentėjusiems nuo COVID-19.

Pasirinkome finansų tarpininką – kredito uniją „Rato“ – kuris pirmasis pradėjo teikti šias paskolas, o dabar su jais jau kalbamės ir apie finansinių paslaugų tęstinumą.

Pats paraiškos priėmimo procesas vyko sklandžiai – viskas lengvai ir paprastai. Iš kitų ūkininkų patirties žinome, kad Žemės ūkio paskolų garantijų fondo darbuotojai dažnai pagelbėja ir konsultuoja ūkininkus pateikiant dokumentus – tokiose situacijose labai svarbu operatyvumas, nes kartais dėl mažos smulkmenos galima prarasti daug laiko.

– Kaip gautos paskolos lėšos pagelbės Jūsų ūkiui?

– Nors šios situacijos akivaizdoje apyvartinių lėšų poreikis gerokai viršijo paskolos limitą, tačiau gauta paskola mums yra labai didelė parama. Įprastai komercinės finansavimo įstaigos nėra linkusios skolinti žemės ūkiui, ypač žvėrininkystės verslui. Tad džiaugiamės, kad šios priemonės pagalba iš esmės atsirado galimybė pasiskolinti lėšų.

Bene svarbiausias šios finansinės priemonės privalumas – tai, kad paskola suteikiama netaikant užstato. Tai labai aktualu daugeliui ūkininkų, nes dažnas ūkis tiesiog neturėtų pakankamai turto garantuoti tokią paskolą.

„Gauta paskola mums yra labai didelė parama.“

– Kokias matote savo ūkio perspektyvas ateityje?

– Nuotaikos yra optimistinės, nes, mano nuomone, po metų ar dvejų rinka stabilizuosis ir grįšime prie įprastos prekybos. Neabejotinai sulauksime daugiau modernizavimo apraiškų, galbūt ieškosime papildomų diversifikacijos galimybių.

Artimiausi planai – dalyvauti nuo sausio mėnesio jau suplanuotuose kailių aukcionuose. Čia ir vėl „koją pakišti“ gali COVID-19, nes situacija šiuo metu panaši kaip pavasarį. Tačiau, iš kitos pusės, pasaulis jau išmoko gyventi kitaip, tad viliamės, kad bus rastos galimybės organizuoti aukcionus ir jų neatšaukti.

– Ką patartumėte kitiems ūkiams, susidūrusiems su panašiomis problemomis?

– Ši krizė yra geras perspėjimas, kad planuojant savo veiklą reikia būti atsargesniais, nes gyvenimas parodė, kad netikėti įvykiai gali sukelti daug nemalonių pokyčių.

Ūkininkams, susidūrusiems su sunkumais, patarčiau labiau įsigilinti į siūlomas naujas galimybes ir pasinaudoti jomis.

„Patarčiau labiau įsigilinti į siūlomas naujas galimybes ir pasinaudoti jomis.“

Praktinis patarimas – ūkininkai turėtų daugiau dėmesio skirti apskaitos tvarkymui. Kai kurie pavyzdžiai rodo, kad teikdami paraiškas ūkininkai susidūrė su reikalingų dokumentų pateikimo sunkumais, neturėjo visų reikalingų dokumentų, taisė klaidas ir taip prarado daug laiko.

– Dėkojame Jums už pokalbį.

Rekomenduojami video