P. Lileikio nuotr.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad miškų kirtimo norma turėtų būti didinama 6 proc.

Miškų ūkio konsultacinė taryba gegužę pritarė Valstybinės miškų tarnybos siūlytai 11 850 ha ploto miško kirtimo normai, kuri būtų 6 proc. didesnė nei 2014–2018 m. laikotarpiu. Šiai pozicijai vyriausybė ir pritarė.

Aplinkos ministerija siūlė miškų kirtimo normą ateinantiems penkeriems metams nustatyti tokią pačią, kaip praėjusiu laikotarpiu – 11 168 ha plotą, apskaičiuotą pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą, ir jame iškirsti iki 3 145 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos.

Anot ministerijos, taip nebūtų viršijamas medienos metinis prieaugis.

Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos nuomone, Aplinkos ministerijos siūloma norma per maža ir galimai neatitinka nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos.

Asociacijos rašte teigiama, kad pagal strategiją, iki 2030 m. šilumos, elektros gamybos apimtys iš biokuro turi augti, kas, asociacijos vertinimu, gali pareikalauti apie 1,1 mln. kietmetrių papildomos žaliavos per metus.

Asociacijos duomenimis, medienos kaina pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su pernai pirmuoju pusmečiu, vidutiniškai augo 25 proc., biokuro – 22 proc.

Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika trečiadienį sakė, jog nederėtų didinti miškų kirtimo normos dėl to, kad šiuo metu brangsta mediena. Pasak jo, brangimą suvaldyti reikėtų stengiantis, kad žaliavinė mediena liktų Lietuvos rinkoje, o ne kertant daugiau miškų.

ELTA primena, kad Valstybinių miškų urėdija (VMU) pripažįsta, jog malkos ne tik pabrangusios bent penktadaliu, palyginti su pernai, bet ir dar brangs. Gyventojus, kuriems malkos jau darosi per brangios, VMU ragina kreiptis į VMU padalinį ir ieškoti sprendimo kartu – sako galinti pasiūlyti iki 30 kartų pigesnių alternatyvų.

VMU pabrėžia, kad vyriausybės nustatyta tvarka didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną bei miško kirtimo liekanas.

Vykdydama didmeninę prekybą, valstybiniuose miškuose pagamintą medieną ir miško kirtimo liekanas urėdija parduoda aukcionuose, kuriems įvykus su laimėtojais sudaromos trumpalaikės, pusmetinės ir ilgalaikės (iki 10 m.) sutartys.

Malkų mažmeninė kaina gyventojams nustatoma po šių aukcionų, ir ją lemia rinkos dalyvių aukcionuose siūlyta kaina, teigia VMU.

Įvykus šių metų antro pusmečio aukcionams, pirkėjai suformavo vidutinę malkų pardavimo kainą – apie 33 Eur/kub. m.

Taigi, akcentuoja VMU, dėl to galima prognozuoti malkinės medienos kainų kilimą gyventojams.

Dėl malkų brangimu susirūpinimą reiškęs Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas pranešė, kad siūlys Seimui rudens sesijoje svarstyti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo malkoms įteisinimą.

Seimo nariai „tvarkiečiai“ Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Kamblevičius ir Ona Valiukevičiūtė taip pat įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, siūlančią malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.

„Tvarkiečių“ nuomone, tai padėtų siekti Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai dėl klimato kontrolės, augintų visuomenės sąmoningumą renkantis kuro rūšis.

Šiuo metu malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams yra taikomas 21 proc. PVM tarifas.